Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Anne Applebaum: „Taip prasideda pasauliniai karai“ (5)

UNIAN
2015 11 06

Rusijos žiniasklaida nustojo kalbėti apie Ukrainą, šiuo metu visi yra susitelkę į Siriją. Putino politikos Ukrainos atžvilgiu rezultatu tapo tik šis užsitęsęs konfliktas, kuriame Rusijai nematyti teigiamos baigties.

Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje ir Ukrainoje yra Vakarų nesistematiškumo pasekmė, teigia Anne Applebaum, Rytų Europos ekspertė ir Pulicerio premijos laureatė. O Vladimiras Putinas naudoja senus NKVD metodus. Interviu su Anne Applebaum publikuotas austrų laikraščio „Die Presse“ tinklalapyje.

Ko Putinas nori pasiekti įsikišimu į Sirijos konfliktą?

Visų pirma, šie veiksmai atitraukia Vakarų žvilgsnį nuo Ukrainos. Visų antra, Rusijos žiniasklaida nustojo kalbėti apie Ukrainą, šiuo metu visi yra susitelkę į Siriją. Putino politikos Ukrainos atžvilgiu rezultatu tapo tik šis užsitęsęs konfliktas, kuriame Rusijai nematyti teigiamos baigties. Manau, jam nėra įdomūs nei sirai, nei pats Assadas, bet jis nori išvengti televizijos siužetų, kai įtūžusios minios šturmuos Assado rūmus ir įmes jį už grotų. Putinas siekia sutvirtinti autokrato Assado valdžią, kad išvengtų galimos revoliucijos Rusijoje.

Jis veikia iš jėgos ar bejėgiškumo?

Viena iš Rusijos ypatybių yra ta, kad ji yra ir silpna, ir stipri. Putinas valdo kur kas daugiau svertų, nei galime įsivaizduoti Vakaruose. Įsivaizduokit, jei prezidentas Obama kontroliuotų „Exxon“, „New York Times“, CNN, CŽV, FTB ir Kongresą. Putinas yra toks galingas, kad gali diktuoti savo pranešimus per žiniasklaidą, taip pat jis gali pasitelkti slaptąją policiją ir kariuomenę, kas yra neįmanoma Vakaruose. Kartu jis yra silpnas, nes šalies ekonomika nusilpusi. Jo šalis yra kiaurai korumpuota. Pinigai išmetami į orą. Šalyje vyrauja nuosmukio jausmas.

Daugelis laiko Putiną genialiu manipuliuotuoju. Kiti teigia, kad jis veikia be plano, tik ridena kauliukus ir žiūri, kas nutinka. Kas yra Putinas? Didysis strategas ar lošėjas?

Galbūt jis turi ne planą, o strategiją. Jos esmė tokia: likti valdžioje, parodžius Rusijos liaudžiai, kad Rusijos jėga ir atgimimas priklauso nuo jo asmeniškai. Be to, manau, jis spontaniškai griebiasi galimybių. Tai senas išbandytas rusiškas būdas vesti užsienio politiką. Stalinas elgėsi lygiai taip pat. Čia, Vakaruose, viskas kitaip, mes neturim jokios strategijos. Nemąstome geopolitiškai. Nesvarstom, ko norim pasiekti pasaulyje, o gvildename klausimą, ką mums konkrečiai reikia padaryti. Todėl Putino veiksmams pavyksta mus sutrikdyti.

Ar JAV vyriausybė atsakinga už Putino įsigalėjimą pasaulinėje arenoje?

Taip. Obama paliko tokį įspūdį, kad jis nori patraukti JAV iš pasaulinės arenos ir sumažinti karinės intervencijos lygį užsienyje. Dėl to atsirado vakuumas. Jei dėl to Sirijoje nėra įtikinamos Vakarų strategijos, Putinas gali įsikišt ir elgtis taip, kaip elgiasi dabar.

Viena vertus, Obama yra lėtas žmogus, kita vertus, Johnas Kerry yra sunkias pareigas einantis diplomatas. Ar galite įžvelgti Obamos užsienio politikos doktriną?

Visą laiką buvo galima girdėti skirtingus signalus iš JAV vyriausybės. Tiesa yra tokia – Vašingtone viešpatauja nuovargis. Racionalus Obamos siekis pasitraukti ir leisti kitiems žmonėms užbaigti reikalą ir priimti sprendimus tik sustiprino chaoso ir neryžtingumo jausmus. Galbūt jis nemato karinio Sirijos konflikto sprendimo, bet jis nesiėmė ir diplomatinio sprendimo. Ukrainos krizės, kuri neabejotinai yra karinis konfliktas, turintis karinį sprendimą, atveju jis pasitraukė ir patikėjo spręsti Angelai Merkel.

Nuodugniai tyrinėjote ir rašėte apie grobuonišką Stalino politiką Centrinėje ir Rytų Europoje po 1944 metų, taip pat apie Gulagą. Kaip šie tyrimai padeda jums suprasti Putiną?

Kai pamačiau invaziją į Krymą, transportą ir kareivius be skiriamųjų ženklų, kurie užgrobdavo miestų merijas ir radijo stotis, tariau sau: „Tiksliai žinau, kas vyksta, nes kaip tik taip nutiko 1944 ir 1945 metais tokiose šalyse kaip Lenkija. Čia NKVD planas.“ Tada jie taip pat atvažiuodavo be skiriamųjų ženklų ant uniformų ir mašinų, teigdami, kad atvyko kaip išlaisvintojai arba Lenkijos komunistų partijos funkcionieriai, nors iš tiesų priklausė NKVD. Taigi pasaulio suvokimą ir užsienio politiką sieja neišardomas ryšys: labiau ne su komunistine praeitimi, o su KGB, NKVD ir ČK taktika. Tai pagrįsta, nes Putinas mokėsi Sovietų Sąjungos KGB.

Ar Putinas būtų nugalėjęs retorinėje kovoje, jeigu JAV invazija į Iraką 2003 metais nebūtų įvykusi?

Ne. Putinas neišsigalvoja Vakarų klaidų ir nesutarimų, jis tik juos paaštrina. Ne jis sukūrė Marine Le Pen, bet jis ją palaiko.

Taip pat finansiškai.

Taip pat finansiškai. Ne jis sukūrė Austrijos laisvės partiją, bet jis ją palaiko kaip dalį prorusiško dešiniųjų ekstremistų tinklo Europoje.

Kai kurie analitikai baiminasi, kad 2016 metų ruduo, kai JAV vyks prezidento rinkimai, Putinui bus idealus metas pradėti hibridinę trijų Baltijos šalių invaziją. Obama negalės nieko padaryt, o naujoji vyriausybė dar neturės galios. Kaip vertinate šį pavojų?

Taip, toks variantas yra galimas. Obamos administracija pavargo ir nebesiūlo nieko naujo.

NATO ir Pentagone buvo svarstomi Rusijos atakų prieš Baltijos šalis scenarijai. NATO šalys visada pralaimi, daugiausia dėl to, kad iš Karaliaučiaus ir Krymo rusai gali užblokuoti karinį transportą.

Tikra tiesa. NATO būtų sunku atremti didelio masto invaziją, nebent būtume pasiruošę greitai eskalacijai.

Taip prasideda pasauliniai karai?

Taip. Taip prasideda pasauliniai karai.

Kaip užkirsti tam kelią?

Reformuoti NATO ir pereiti nuo šaltojo karo prie atgrasymo principų. Tam reikalingi ginklai ir karinės bazės Centrinėje ir Rytų Europoje. Be to, turėtume rimčiau žiūrėti į informacinio karo klausimą. Visoje Europoje Rusija naudoja pinigus, korupciją ir tinklalapius, kad pakeistų mūsų politiką.

Kai kurios ES šalys, viena iš jų – Austrija, gana palankiai žiūri į Putiną. Ar gerai, kad Europoje egzistuoja retorinė buferio zona, kur galimas tarpusavio bendravimas?

Matot, nesu nusiteikusi prieš tarpusavio bendravimą. Austrijai turiu priekaištų, visų pirma dėl pasiryžimo plauti rusiškus pinigus. Tai, kad Vakarų šalys noriai padėdavo vogti, vežti iš šalies ir plauti Rusijos valstybės lėšas, yra viena iš užsitęsusio Putino viešpatavimo priežasčių.

Ką derėtų daryti Austrijai?

Austrija turėtų liautis plauti Rusijos pinigus. Dėl pačios savęs. Kitaip jūs patys tapsite šios korupcijos auka. Rusijos parama Austrijos laisvės partijai yra suprantama, taip pat galima kitų socialinių ir politinių grupių parama. Jeigu norite išlikti nepriklausoma šalimi, privalote užkirsti tam kelią.

Šaltinis: UNIAN

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras