Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kaip Rusiją veikia demografiniai pokyčiai (34)

Gytis Janišius
2015 11 13

Jeigu reiktų apibūdinti tipinį rusą ar rusę, turbūt prisimintume sovietmečiu populiaraus rusų kino filmo herojų Šuriką, Sergejų Beliakovą iš televizijos laidos „Naša Raša“ ar dainininkę Alą Pugačiovą. Stačiatikiai, baltaodžiai, dažnai šviesių plaukų ir melsvų akių. Tačiau jau artimiausioje ateityje rusai atrodys visai kitaip. Rusijoje vyksta dideli demografiniai pasikeitimai, kurie atneš ir daug socialinių pokyčių.

Visuomenė keičiasi

Kaip ir visos posovietinės valstybės, Rusija po 1991 m. krito į gilią demografinę duobę. Mirtingumas ir emigracija išaugo, o gimstamumas smarkiai sumažėjo. Pasak vyriausiojo Rusijos sanitarijos gydytojo Genadijaus Oniščenkos, pusę visų mirčių Rusijoje lemia alkoholis. Gyventojų skaičius smuko maždaug 7 milijonais.

Pastaraisiais metais gyventojų skaičius stabilizavosi, tačiau visuomenėje įvyko svarbių pokyčių: etninių rusų toliau sparčiai mažėja, o jų vietą užima migrantai iš Centrinės Azijos ir didesnes šeimas turintys Šiaurės Kaukazo bei Uralo gyventojai.

Etninių rusų mažėja

Rusijos gyventojų skaičius ir sudėtis visoje šalyje keičiasi labai nevienodai. Europinėje dalyje, kur daugiausia gyvena etniniai rusai, demografinė situacija ir toliau labai bloga.

Vaikų gimsta mažiau, negu miršta žmonių. Blogiausiai atrodo Pskovo regionas, kur 1000 žmonių gimsta 8,8 mažiau kūdikių, nei miršta žmonių, toliau rikiuojasi Tulos (–8,4), Tverės (–8,3) ir kiti europiniai regionai. Visai kitokia situacija Šiaurės Kaukaze, ten, priešingai, gyventojų sparčiai daugėja. Kūdikių gimsta kur kas daugiau, nei miršta žmonių: Čečėnijoje (+17,6), Ingušijoje (+15,4), Dagestane (+11,7). Neatsilieka ir kiti etniškai nerusiški regionai, tokie kaip Tuva ar Altajus.

Etninių rusų skaičius šalyje kol kas yra didelis. Nuo 82 proc., buvusių iki Sovietų Sąjungos žlugimo, jis nusmuko iki 80 proc. dabar, tačiau tendencijos labai nepalankios. Vis daugėja sričių, kur etniniai rusai tampa mažuma.

Per paskutinius porą dešimtmečių rusai mažuma tapo Jakutijoje ir Čerkesijoje, dar dešimtyje sričių toks pasikeitimas įvyks artimiausiame dešimtmetyje. O Šiaurės Kaukaze rusai visada buvo mažuma, antai Ingušijoje etninių rusų tėra vos 0,8 procento.

Kartu su mažėjančiu etninių rusų skaičiumi menksta ir stačiatikių. Demografai skaičiuoja, kad vidutiniškai rusės gimdo po pusantro vaiko, o islamą išpažįstančios čečėnės ir ingušės – atitinkamai po 3,5 ir net po 4 vaikus.

Rusai emigruoja, azijiečiai imigruoja

Rusijos gyventojų sudėtis keičiasi ir dėl migracijos. Daug labiau linkę išvykti vietiniai vokiečiai, žydai, lietuviai, lenkai, latviai ir patys rusai. Tarp populiariausių emigracijos krypčių yra Vokietija ir Izraelis. Pasak oficialių pranešimų, kasmet emigruojančių žmonių skaičius siekia maždaug 170 tūkst., tačiau atvyksta gerokai daugiau ir tai leido stabilizuoti gyventojų skaičių šalyje. Kasmet Rusijoje legaliai apsigyvena apie 300 tūkst. žmonių. Daugiausia tai atvykėliai iš Centrinės Azijos, Balkanų ir Rytų Azijos. Neseniai į Rusiją persikėlė daug ukrainiečių po neramumų Donecke ir Luhanske, tačiau tai išskirtinis atvejis.

Šalia legalios imigracijos ir oficialiai skelbiamos informacijos, kurią pateikia Rusijos valstybinės institucijos, dar egzistuoja ir nelegali imigracija. Kaip skaičiuoja Jungtinių Tautų pareigūnai, Rusija yra viena labiausiai migrantus pritraukiančių šalių. Šią statistiką kiek koreguoja tai, kad daug etninių rusų grįžta iš buvusių sovietinių respublikų atgal į savo istorinę tėvynę. Vis dėlto, be maždaug 3 milijonų legaliai gyvenančių imigrantų, dar yra maždaug 4 milijonai nelegalių migrantų iš buvusių sovietinių respublikų. Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose dideliuose miestuose susikūrė ištisi darbo migrantų kvartalai. Dėl imigracijos Rusijoje sparčiai didėja uzbekų, tadžikų, armėnų, kirgizų bendruomenės.

Kitas didelis imigracijos šaltinis yra Kinija, iš jos į Rusiją yra persikėlę apie 0,5–1 mln. žmonių. Kinai atvyksta ne tik į miestus, kaip kiti darbo migrantai, juos labai domina ir teritorijos Sibire šalia sienos su Kinija.

Demografiniai pokyčiai paveiks politiką

Rusija visada buvo atsisukusi į Europą, nors didesnioji šalies teritorijos dalis yra Azijoje. Rusus su europiečiais ilgus amžius siejo indoeuropiečių kalba, krikščionybė, panaši kultūra ir tradicijos. Europa visada buvo turtingesnė ir pažangesnė, todėl Rusijai ji natūraliai buvo ir įdomesnė.

Keičiantis demografijai, stiprėja ryšiai, kurie anksčiau buvo silpni. Niekada Rusija nebuvo suvokiama kaip islamo valstybė, bet daugėjant musulmonų neabejotinai tvirtės ryšiai su islamo valstybėmis, šalyje vis stiprės ir islamo atneštos problemos – radikalizmas, valstybės ir religijos sutapatinimas, priešprieša tarp šiitų ir sunitų bei kt. Dėl išaugusių azijiečių bendruomenių galima prognozuoti, kad Rusija ateityje vis labiau gravituos link Azijos ir iš lėto tols nuo Europos. Tai gali lemti ir vis didesnį atsisakymą europinių vertybių, tokių kaip žmogaus teisių ir laisvių pripažinimas, demokratijos plėtra ir kt.

Vis didėjančios etninės bendruomenės kelia įtampą tarp pačių rusų. Dešinieji ekstremistai sulaukia didelio visuomenės palaikymo, o ksenofobinės ir rasistinės idėjos šalyje vis labiau plinta. Ar Rusijos vadovai imsis kokių nors bandymų keisti ir reguliuoti etninę situaciją, ar paliks tai savieigai? Vis dėlto neabejotina, kad demografiniai ir socialiniai pokyčiai Rusijoje turės įtakos ir šalies politikai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 34)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras