Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  ES priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių: ar galima jos išvengti? (1)

Komentarai:

arvydas.damijonaitis, 2013 10 18 22:36
Kas kaltas dėl investicijų sabotažo?
1.Atsimenu kandidatų į prezidentus televizijos debatus ,iš vienos pusės Stasys Lozoraitis, iš kitos - nupudruota mėlyna nosim Algirdas - Mykolas Brazauskas. S.Lozoraitis pabrėžė, "SVARBIAUSIAS TIKSLAS LIETUVAI - INVESTICIJOS IŠ UŽSIENIO,DARBO VIETŲ KŪRIMAS,KITAIP LIETUVIAI EMIGRUOS,PALIKS TĖVYNĘ ". Pirmasis komunistų partijos sekretorius A.M.Brazauskas į tai demagogiškai atsakė - "NEREIKIA,IŠPARDUOSIT LIETUVĄ"...Mes visi supratom, kad šis nomenklatūros statytinis, kolaborantas, demoralizuos Lietuvą, tapsime emigracijos kloaka. Nužudyto Stasio Lozoraičio žodžiai pasitvirtino. Kremliaus (Gazprom) klapčiūkų kaltės Lietuva patiria 2 milijardų litų nuostolį : perspektyvi skalūninių dujų paieškos ir gavybos bendrovė atsisako dirbti Lietuvoje. Tai didžiulė Gazprom ir Kremliaus klapčiūkų pergalė. Investicijų sabotažo politika triumfuoja – butkevičiūkai kasasi ir po japonų firmos atominiu reaktoriumi. Klausimas – kodėl Kremliaus klapčiūkai nebaudžiami kenkia Lietuvai?
2.Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki kovo 11-osios A.M.Brazauskas atvirai pasisakė prieš okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos: “Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: kas gins Lietuvą?“ Apgailėtina, gėdinga Kremliaus klapčiūkų brazauskų logika. Teisme dėl lietuvių genocido kolaborantai brazauskai bus teisiami, tikrai ateis tas laikas, lietuviai supras, kas yra kas...
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras