Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kazachstanas rengiasi pereiti prie lotyniškos abėcėlės (6)

Gytis Janišius
2015 12 04

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas yra nurodęs, kad iki 2025 m. šalis turi pereiti nuo kirilicos prie lotyniško alfabeto. Rusija, ypač vadinamieji jos ideologai ir propagandistai, tokiais planais nėra patenkinta, bet ar dėl to ims spausti Kazachstaną atsisakyti šio plano? Ir ar patiems kazachams užteks ryžto priimti sprendimą, kuris jų valstybei turės ilgalaikių geopolitinių pasekmių?

Lotyniška abėcėlė nėra naujiena

Kazachstane nuo XI a. buvo vartojamas arabų raštas, XIX a. Jį pradėjo stumti iš Rusijos atėjusi kirilica. Rusai į Kazachstaną siuntė misionierius, steigė mokyklas, laikraščius, todėl reikėjo artimesnio Maskvai rašto, pagrįsto „sava“, rusiška abėcėle. Kazachišką kirilicos variantą, kuris buvo vartojamas iki 1927 m., pasiūlė jų švietėjas Ibrahimas Altynsarinas.

XX a. trečiame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos respublikas (sąjungines ir autonomines) buvo apėmusi lotynizacijos kampanija: tradiciniai tų respublikų tautų rašmenys (ne kirilicos pagrindu) buvo keičiami lotyniškais arba apskritai sukuriamas raštas kalboms, kurios rašto neturėjo. Net buvo svarstoma sukurti lotyniškus rašmenis rusų kalbai. Tiesa, tokie planai nebuvo įgyvendinti, nes į valdžią atėjęs Stalinas lotynizacijos politikos atsisakė.

Lotyniškus rašmenis kazachai vartojo lotynizacijos periodu ir kurį laiką po jo, kol 1940 m. buvo grąžinta kirilica. Lotyniškasis variantas buvo sukurtas pagal Turkijoje, kurioje tuo metu Atatürkas vykdė europietiškas reformas, svarstomus projektus ir kur taip pat arabiškas raštas buvo keičiamas į lotynišką. Turkų, kaip ir kazachų, azerbaidžaniečių, kirgizų, turkmėnų ir uzbekų, kalbos priklauso tiurkų kalbų grupei.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, pirmiausia Azerbaidžane, vėliau Turkmėnijoje ir Uzbekijoje buvo atsisakyta kirilicos ir pereita prie lotyniškos abėcėlės. Naujų abėcėlių pagrindu tapo turkiškos raidės, tačiau kiekvienas raštas išlaikė savitumą. Kazachstane irgi prasidėjo diskusijos dėl rašmenų keitimo, bet greitus pokyčius stabdė didelė rusų bendruomenė ir atsargi N. Nazarbajevo administracijos politika.

Kazachstanas apsisprendęs

2007 m. prezidentas N. Nazarbajevas, perkėlęs sostinę iš Almatos, kur etninių kazachų vos per 50 proc., į visiškai naujai pastatytą Astaną ir smarkiai išplėtęs kazachų kalbos vartojimą valstybės valdymo institucijose, galiausiai apsisprendė pereiti prie lotyniškos abėcėlės.

Šį sumanymą prezidentas viešai pakomentavo po susitikimo su tuometiniu Turkijos prezidentu Abdullah Güliu 2007 m. gruodį. Jis argumentus išdėstė ramiai, paprastai, pabrėždamas, kad nėra kur skubėti ir svarbiausia valstybėje išlaikyti taiką bei stabilumą. Šiuo komentaru N. Nazarbajevas pasiuntė dvi žinutes: vieną Rusijai – kad tai nekeičia stabilių santykių su šiaurine kaimyne, o kitą Turkijai – kad Kazachstano interesas yra domėtis Turkija ir sekti ja. Tačiau tikrasis tokios reformos tikslas atsiskleidė tų pačių 2007 m. švietimo ministro ataskaitoje, kur atvirai buvo parašyta, kad tai leis pakeisti sovietinį (kolonijinį) identitetą kazachišku.

2012 m. N. Nazarbajevas kalboje tautai dar kartą pakartojo, kad neatsisako plano pereiti prie lotyniškos abėcėlės. Šįkart jis buvo konkretesnis ir nurodė, kad lotyniška abėcėlė turi galutinai įsigalioti 2025 metais.

Karas Ukrainoje ir Kazachstano įstojimas į Maskvos vadovaujamą Eurazijos sąjungą neabejotinai privertė susimąstyti ir lyderius Astanoje. Išsigandęs Baltarusijos prezidentas nelauktai prisiminė savo baltarusiškas šaknis ir pareiškė, kad jei „baltarusiai pamirš savo kalbą, jie nustos būti nacija“. Lygiai taip pat Kazachstane pradėta sparčiau darbuotis naujos abėcėlės diegimo klausimu. Skubiai buvo pavesta konkrečius lingvistinius ir techninius klausimus sutvarkyti L. N. Gumiliovo Eurazijos nacionaliniam universitetui, o šis iš JAV Kanzaso universiteto pasikvietė lingvistikos profesorių Allardą Jongmaną. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Šiemet sausio mėnesį Kazachstano kultūros ministras pareiškė, kad perėjimui prie lotynų abėcėlės pasiruošta.

Kaip reaguos Maskva

Kazachstane puikiai suprantama, kad kirilicos atsisakymas nepalankiai vertinamas Maskvoje. Su Rusija Kazachstaną sieja ne tik deklaruojama strateginė politinė partnerystė, istorija, kultūra, bet ir ilga 1800 km siena bei tarptautinis Baikonūro kosmodromas. Be to, reiktų nepamiršti, kad beveik 24 proc. Kazachstano gyventojų yra rusai. O Maskva apie savo galią primena vis surengdama karines pratybas prie Kazachstano sienų. Paskutinį kartą tokios vyko 2015 m. rugsėjį, jose dalyvavo beveik 100 tūkst. karių, 7000 karinės technikos vienetų, 170 lėktuvų ir 20 laivų. Šie milžiniški skaičiai turėjo pasiųsti aiškų signalą į Astaną.

N. Nazarbajevas gerai žino nuotaikas Kremliuje, todėl, vykdydamas perėjimo prie lotynų abėcėlės programą, viską daro ramiai, neskubėdamas ir po truputį prie to pratindamas savo tautą, rusų mažumą savo šalyje ir Maskvos lyderius. 1991 m. buvo proga tokią reformą įvykdyti greitai, tuo pasinaudojo Azerbaidžanas, Uzbekija ir Turkmėnija, tačiau dabar reikia veikti atsargiai, nes Maskva yra sustiprėjusi ir svaidosi nedviprasmiškais pareiškimais apie „rusų pasaulį“.

V. Putinui dar vienas konfliktas būtų neparankus

Po Krymo įvykių Kazachstane ėmus sparčiau judinti perėjimo prie lotynų abėcėlės klausimą, tai iškart sukėlė nepasitenkinimą Kremliuje. Žinomas etnologas ir istorikas, buvęs Rusijos Federacijos ministras, o dabar įtakingas Kremliaus aplinkos žmogus Valerijus Tiškovas pažymėjo, kad ketinime atsisakyti kirilicos mato kazachų nacionalizmą, o Vladimiras Žirinovskis, kuris yra gimęs Kazachstane, nesismulkino ir pareiškė, kad Kazachstanas turėtų įstoti į Rusiją kaip „Centrinės Azijos federalinis regionas“, o ne užsiimti abėcėlės keitimu. 

Rusijos prezidentas V. Putinas ir kiti aukščiausi pareigūnai kol kas tyli ir tikėtina, kad nesiims jokių radikalių veiksmų prieš Kazachstano rašmenų reformą. N. Nazarbajevo valdoma šalis yra ilgametė Maskvos partnerė ir, kitaip nei Ukraina, iš esmės nerodo jokių ženklų, kad norėtų palikti Rusijos orbitą. Kazachai yra beveik vieninteliai ištikimi rusų sąjungininkai, o per didelis Maskvos spaudimas sugadintų rusų santykius su Astana. Rusijai, kuri dabar įsivėlusi į daugybę tarptautinių konfliktų, bloginti santykius dar ir Centrinėje Azijoje būtų neišmintinga. Tuo naudodamiesi kazachai rytietiškai šypsosi rusams, bet lėtai ir užtikrintai siekia savo tikslų. Kaip rodo kitų kirilicos atsisakiusių šalių pavyzdžiai, rašto pakeitimas yra viena iš priemonių palengva atitolinti visuomenes, o paskui žmones tolsta ir šalių politika.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras