Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Humanitarinė ES intervencija Afrikoje (2)

Eglė Urbonaitė
2007 05 09

ES kaimynystės politika pastaruoju metu įgauna vis didesnį pagreitį. Vokietija vos perėmusi pirmininkavimą pabrėžė, kad sieks ne tik vidinių Sąjungos reformų (Konstitucijos Europai atgaivinimo, Lisabonos strategijos įgyvendinimo efektyvumo ir kt.). Didelis dėmesys skiriamas santykių su trečiosiomis valstybėmis reguliavimui ir paramos saugumo politikos, tarptautinės prekybos ir ekonomikos plėtrai teikimui.

Vis dažniau pasaulio žiniasklaidos dėmesys nukrypsta į Afrikos žemyną ir jį krečiančius konfliktus (Somalio atvejis, Darfūro krizė ir kt.). Dažniausiai akcentuojama tarptautinių organizacijų ir atskirų pasaulio valstybių pagalba negandų kamuojamiems regionams. Kyla klausimas: koks ES vaidmuo Afrikos regiono politikoje? Juk ES deklaruoja save kaip demokratinių vertybių garantą, ypač tuose regionuose, kur esama karinių, etnokultūrinių konfliktų, destabilizuojančių padėtį ne tik vietoje, bet ir tarptautinėje politinėje arenoje.

Nuo ko viskas prasidėjo?

2005 m. gruodį ES patvirtino ES ir Afrikos partnerystės infrastruktūros srityje strategiją. Svarbiausi joje numatyti uždaviniai - gerokai padidinti ES investicijas Afrikos infrastruktūros, transporto, energijos ir vandens tiekimo bei informacinių ir ryšių technologijų paslaugų sritims. Kaip to pasiekti?

Pirmiausia būtina reformuoti valdymo sistemą, nes be efektyvaus valdymo, taikos ir saugumo užtikrinimo  mechanizmų tolesnis raidos procesas yra neįmanomas. ES siekia padėti tiek regionams, tiek atskiroms valstybėms, pavyzdžiui, Africa Peace Facility programa: Darfūro krizei spręsti skirta 12 milijonų eurų.

Didelis dėmesys skiriamas bendrai rinkai, regioninei integracijai ir tarpusavio ryšiams stiprinti, sukuriant palankias sąlygas ne tik ekonomikos kilimui, bet ir skurdo mažinimui (pavyzdžiui, sudaryta ES ir Afrikos infrastruktūrų bendradarbiavimo sistema, o  2006 m. lapkritį organizuotas pirmasis ES ir Afrikos verslo forumas).

Parama skiriama ir toms sritims, nuo kurių sėkmingo funkcionavimo priklauso pagrindinės socialinės garantijos,  - t. y. sveikatos apsaugai ir švietimui. Šiuo metu Afrikos Sąjungai skiriama ES parama pagal Nyerere‘s  (pirmojo Tanzanijos prezidento) programą – vyksta studentų mainai tarp Afrikos ir ES šalių universitetų.

Sėkmingo bendradarbiavimo garantas

Valdymo aparato reforma – vienas esminių faktorių sėkmingam bendradarbiavimui. Kodėl? Efektyvus valdymas, pamatiniai demokratijos principai ir pagarba žmogaus teisėms yra pagrindiniai ES ne tik vidaus principai, bet ir bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis. ES numato skirti finansinę paramą skurdui Afrikoje įveikti, todėl valdymo organai turi būti pajėgūs gautas lėšas nukreipti ten, kur jos reikalingiausios, ir užtikrinti, kad investicijos bus panaudotos ne tik skaidriai, bet ir efektyviai.

Taip pat valdžios vaidmuo yra lemiamas įgyvendinant Millennium Development Goals (MDG) programą atsilikusių valstybių raidai skatinti. Svarbiausi efektyvaus valdymo aspektai: politinis, ekonominis, socialinis ir aplinkos (neapsiribojama vien tik korupcijos mažinimu).

Viena iš konkrečiam regionui skirtų pagalbos programų - 2006 m. lapkričio 20 d. Europos Komisijos patvirtinta ES bendradarbiavimo saugumo, taikos ir vystymosi srityse Pietų Afrikoje strategija. Pagrindinis jos tikslas – reguliuoti konfliktus Pietų Afrikoje, kur jų kyla bene daugiausia ir kur atsiranda prielaidos ekonominiam ir politiniam nestabilumui.

Dėmesys sutelkiamas regioninės politikos efektyvumui didinti ir integracijai stiprinti, į pagalbą pasitelkiant vietines nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, Afrikos Sąjungą. Taip pat svarbu politinės darbotvarkės valstybių lygmeniu įgyvendinimas, grindžiamas regioniniu daugiadimensiškumu. Remiantis vyriausybėmis, saugumo politika, regionų plėtra ir gamtiniais ištekliais, siekiama mažinti kultūrinius skirtumus.

ES piliečiai ir Afrikos rėmimo programa

Ką mano ES piliečiai dėl trečiųjų šalių politikos? Eurobarometro pateikiamais duomenimis, ES gyventojai mano, kad skatinant ir remiant reformas kaimyninėse šalyse galima prisidėti prie jų ekonominės ir socialinės raidos bei geresnio valdymo. ES gyventojai taip pat tikisi, kad stabilumo ir palankios ekonominės aplinkos skatinimas bei abipusis rinkų atvėrimas prisidėtų prie ES klestėjimo.

Tarptautinio saugumo ir migracijos klausimai taip pat nelieka nuošalyje. Dauguma ES gyventojų mano, kad toks bendradarbiavimas atneša abipusę naudą sprendžiant visiems svarbius klausimus, tokius kaip saugumas (kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu), aplinkosauga ir energijos tiekimas. Du trečdaliai respondentų mano, kad glaudus bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sumažintų nelegalių imigrantų srautą į ES.

Didelė apklaustųjų dalis teigė, kad ES pagalba kaimyninėms šalims sustiprintų taiką ir demokratiją už ES sienų, nors neišvengta susirūpinimo, kad reformų skatinimas kaimyninėse šalyse gali kelti grėsmę taikai ir stabilumui. Nemažai apklaustųjų išreiškė susirūpinimą dėl galimų tokių reformų rėmimo kaštų, nors dauguma vis dėlto  teigė, kad šiam tikslui verta skirti lėšų.

--------

ES skiriama parama Afrikai – bene didžiausia: 2008-2013 metais numatyta jai skirti 22,7 milijardo eurų. 90 proc. šios sumos turėtų tekti Sacharos srities valstybėms, kuriose padėtis itin sudėtinga (lėšos perskirstomos per Afrikos Sąjungą).

Parama paskirstoma labiausiai kenčiantiems regionams ir skurdžiausioms valstybėms. ES lėšų saugumui ir taikai palaikyti gaus tie regionai, kurie daugiausia kenčia nuo konfliktų, pavyzdžiui, Sudano krizei spręsti skiriama 242 milijonai eurų. Kadangi demokratijos stiprinimas – vienas iš ES strateginių uždavinių, didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus teisių įtvirtinimui ir gero valdymo užtikrinimui finansuoti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras