Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Numušto bombonešio pamokos (100)

Viktoras Denisenko
2015 12 09

Incidentas įvyko lapkričio 24 dieną: turkai numušė rusų bombonešį „Su-24“. Šiandien jau galima kalbėti apie pirmas šio incidento pamokas. Iš esmės tai yra pamokos Rusijai, aiškiai rodančios, kad vadinamosios raudonosios linijos pasaulyje dar egzistuoja.

Yra dvi esminės aptariamo incidento versijos: viena – turkiška, kita – rusiška. Ankara teigia, kad numušė bombonešį, nes jis pažeidė jos oro erdvę ir nereagavo į signalus bei perspėjimus. Čia būtina paminėti, kad Turkija ir anksčiau buvo fiksavusi savo oro erdvės pažeidimų. Vieną pažeidėją ji jau buvo numušusi spalio viduryje. Tiesa, tada taikiniu tapo nepilotuojamas orlaivis. Pažymima, kad numuštas aparatas buvo rusų gamybos, tačiau iki šiol taip ir neaišku, kam jis priklausė iš tikrųjų. Rusija anuomet neigė, kad orlaivis jos, nors ir pasirodė informacija, jog tai gali būti Rusijoje pagamintas „Orlan-10“ ar panašus į jį įslaptintas nepilotuojamo lėktuvo modelis.

Būtina paminėti ir tai, kad savo oro erdvės pažeidimu Ankara buvo įtarusi būtent Rusiją. Turkija taip pat gana aiškiai įspėjo, jog yra pasirengusi sunaikinti nekviestus svečius savo oro erdvėje. Tačiau atrodo, kad Maskvoje šių perspėjimų niekas neišgirdo, o galbūt buvo nuspręsta, jog tai tėra tušti grasinimai. Kremlius buvo įsitikinęs, kad Vakarų pasaulis (o kartu ir Turkija, kuri yra NATO narė) sugeba tik plepėti, tačiau nėra pajėgus tiesiogiai reaguoti į iššūkius. Tokią išvadą Maskva grindė Vakarų pasaulio reakcija į Krymo užgrobimą (ir dar anksčiau – į 2008 metų Rusijos agresiją prieš Gruziją).

Tačiau Turkija parodė, kad jos kantrybė nėra tokia didelė, kaip manė Kremlius. Grasinimas naikinti pažeidėjus buvo įgyvendintas. Vertinant Maskvos reakciją galima teigti, jog jai tai buvo labai netikėta.

Bandydama reaguoti į incidentą Rusija iš karto pateikė savą įvykių versiją: jos fronto bombonešis „Su-24“ nepažeidė Turkijos oro erdvės. Kremlius teigia, kad lėktuvas buvo numuštas virš Sirijos teritorijos. Taip pat rusiškoje versijoje sakoma, kad bombonešis apšaudytas iš žemės (Turkija pranešė, jog pažeidėją sunaikino jos karinių oro pajėgų naikintuvas F-16).

Kaip jau yra įprasta, Rusija savo versijoje bando apversti viską aukštyn kojomis. Iš esmės ji apkaltino Turkiją provokacija ar net piktu sąmokslu, parengtu ne be Vakarų pasaulio dalyvavimo. Galima priminti, kad panašią taktiką Kremlius naudojo ir anksčiau, pavyzdžiui, Malaizijos avialinijų reiso MH17 lėktuvo virš separatistų okupuotos Ukrainos teritorijos tragedijos kontekste. Tada Rusija irgi pateikė daug įvairių versijų ir jų „įrodymų“.

Tačiau šiuo atveju Turkijos poziciją palaikė NATO. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, jog informacija, gauta iš kitų organizacijos šalių, patvirtina Ankaros nurodytas incidento aplinkybes. Be to, buvo dar kartą aiškiai pasakyta, kad Aljansas yra pasirengęs ginti visų savo narių suverenumą. Taip pat buvo pritarta ir teiginiui, jog Turkija turėjo teisę tokiu būdu ginti savo valstybinę sieną, t. y. lėktuvas numuštas pagrįstai.

Verta paminėti ir tai, kad chuliganiškas skraidymas iš esmės yra būdingas Rusijos karinėms oro pajėgoms. Taip jos skraido, pavyzdžiui, Baltijos jūros regione – tarp „kontinentinės“ Rusijos ir Kaliningrado srities. NATO oro policijos lėktuvams, saugantiems Baltijos šalių oro erdvę, tenka kiekvieną savaitę kilti pasitikti pavojingai prie Lietuvos, Latvijos ar Estijos oro erdvės priartėjančius rusų orlaivius.

Galima prisiminti ir kitus panašius incidentus. Pavyzdžiui, 2014 metų balandžio mėnesį rusiškas fronto bombonešis „Su-24“ Juodojoje jūroje kelis kartus pavojingai praskriejo virš amerikiečių minininko „Donald Cook“. Teigiama, kad bombonešis tada iš esmės imitavo ataką. Panašus incidentas pasikartojo šių metų gegužės 30 dieną: tokio pat tipo rusų bombonešis suko ratus virš bendruose mokymuose dalyvaujančio ukrainiečių karinio laivo „Hetman Sagaidačnyj“ ir amerikiečių eskadrinio minininko „USS Ross“. Tad nekyla abejonių, kad Rusijos karinės oro pajėgos moka rengti tokias provokacijas.

Buvo prognozuojama, kad anksčiau ar vėliau tokios provokacijos gali blogai baigtis. Kai galiausiai taip ir įvyko, pasijuto ir Maskvos pasimetimas. Pirmas valandas po incidento tylos siena buvo atsiribojęs tiek Vladimiras Putinas, tiek kiti aukšto rango pareigūnai. Kremlius nežinojo, kaip reaguoti. V. Putinas galiausiai pakomentavo incidentą tik vakarop, pasirodęs viešumoje per oficialų susitikimą su Jordanijos karaliumi. Rusijos vadovas pavadino Turkijos veiksmus „peiliu į nugarą“. Jis taip pat apkaltino Turkiją „teroristų palaikymu“. Verta paminėti, jog kiek vėliau, plėtodamas šią mintį, Rusijos prezidentas apkaltino Turkiją perkant naftą iš teroristinės „Islamo valstybės“. Neva tai paaiškina, kodėl Ankara nusprendė numušti rusų bombonešį – pagal Maskvos versiją, taip norėta apsaugoti kelius, kuriais „Islamo valstybės“ užgrobta nafta vežama į Turkiją.

Ankara gana aštriai reagavo į tokius kaltinimus. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo atsistatydinti, jeigu bus pateikta įrodymų, kad tokie sandoriai su „Islamo valstybe“ vyko iš tikrųjų. Be to, jis viešai iškėlė retorinį klausimą – ar V. Putinas atsistatydintų iš prezidento posto, jeigu Turkijai metami kaltinimai nebus įrodyti?

Taip pat reikia paminėti, jog Maskva paskubėjo atsakyti į „Su-24 incidentą ekonominėmis sankcijomis, nukreiptomis prieš Turkiją. Rusijos turizmo agentūros nutraukė kelialapių pardavimą į šią valstybę. Maskva taip pat uždraudė įvežti iš Turkijos vaisius ir daržoves.

Koks iš tikrųjų skausmingas Kremliui buvo incidentas Turkijoje su „Su-24“, parodė ir tradicinis metinis V. Putino pranešimas Rusijos Federaliniam Susirinkimui. Jame V. Putinas gana gausiai vartojo įprastinius propagandinius štampus, pavadindamas Turkijos vadovybę „klika“ ir pažadėdamas, jog ji dar pasigailės dėl sprendimo numušti Rusijos bombonešį. Tiesa, V. Putinas apdairiai paminėjo, kad kalbama ne apie karinį atsaką (Kremlius supranta, kad Turkija yra NATO narė ir konfrontacija su šia valstybe reikštų konfrontaciją su visu Aljansu).

Dėl šio incidento Rusija patyrė didelių nuostolių, gerokai viršijančių numušto bombonešio kainą. Incidentas iš esmės palaidojo vadinamojo „Turkų srauto“ dujotiekio projektą, kuris savo ruožtu turėjo pakeisti nutrauktą „Pietų srauto“ projektą. Tiesa, ir anksčiau – dar iki incidento – buvo abejonių, ar šis projektas bus įgyvendintas (apie tai plačiau žiūrėkite straipsnį „Politiniai „Turkų srauto“ vingiai“).

Be to, po kruvinų teroro išpuolių Paryžiuje Rusija akimirksniu metė ant geopolitinio žaidimo stalo seną, bet patikimą „bendros kovos su terorizmu“ kortą. Šiame žaidime Maskvą buvo pasiryžęs palaikyti ir Paryžius. Prancūzijos vadovas Francois Hollande‘as pasišovė būti plačios koalicijos sukūrimo idėjos lobistu. Tokia idėja buvo naudinga Maskvai, nes leido tikėtis įveikti tarptautinę izoliaciją, o gal net „išmainyti“ Ukrainos problemą (pasiliekant galimybę daryti su šia kaimynine valstybe ką tik nori) į bendradarbiavimą Sirijoje. Tačiau „Su-24“ incidentas užkirto kelią net minčiai apie tokios koalicijos sudarymą.

Todėl galima reziumuoti, jog aptariamas įvykis parodė, kad Rusija, visų pirma, nėra pasirengusi rimtai karinei konfrontacijai su NATO. Taip pat ir dėl paties incidento Maskva gali kaltinti tik pati save, nes Turkija buvo įspėjusi nebandyti jos kantrybės – anksčiau keli panašūs incidentai dėl Turkijos oro erdvės pažeidimo buvo sprendžiami diplomatiniais būdais.

Antra, dėl šio incidento Kremlius patyrė strateginį pralaimėjimą –gerokai sugadino santykius su Turkija, kuri tam tikram laikui tapo „pagrindiniu Rusijos priešu“, nors dar ne taip seniai Maskva žiūrėjo į Ankarą kaip į galimą sąjungininkę. Apie tai bylojo tiek oficialūs pasisakymai, tiek „Turkų srauto“ projektas. Turkija irgi gana palankiai žiūrėjo į Rusiją, tačiau jai niekada nepatiko Maskvos vaidmuo Sirijos konflikte ir diktatoriaus Basharo Assado palaikymas. Be kita ko, incidentą su bombonešiu „Su-24“ galėjo lemti ir šis nepasitenkinimas, sustiprintas nuolatinių Rusijos karinių oro pajėgų provokacijų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 100)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Germanas Bergeris. Estija pirmininkaus ES Tarybai vietoj Didžiosios Britanijos
Be autoriaus
2016 07 25

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko oficialus atstovas Prebenas Amanas (Preben Aamann) informavo, kad vietoj Didžiosios Britanijos, kuri po Brexit paliks Europos Sąjungą, ES Tarybai pirmininkaus Estija, pranešė RT (Russia Today).



Europospolitika: nuo dvejojimo prie pokyčių

2016 07 20

Iki to laiko, kol Jungtinės Karalystės piliečiai referendume pasisakė už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), pabėgėlių krizė buvo didžiausia Europos problema. Tiesą sakant, minėta krizė suvaidino lemiamą vaidmenį priimant sprendimą dėl vadinamojo „Brexit“, kuris reiškė didelį sukrėtimą. Šiame kontekste Bendrijos suirimas gali atrodyti beveik neišvengiamas. Dėl krizių kenčia tokios ES valstybės kaip, pavyzdžiui, Italija, o tai dar labiau aptemdo bloko išlikimo galimybes. Šia tema domisi garsus milijardierius, investuotojas ir filantropas George`as Sorosas.



Atsinaujinančios energetikos strategija

2016 07 13

Europos Sąjunga (ES) nebevaidina lyderės vaidmens pasaulio energetikos sektoriaus kaitoje. Norėdama susigrąžinti prarastas pozicijas Bendrija turėtų nebeteikti pirmenybės iškastiniam ir branduoliniam kurui, taip pat padidinti energijos vartojimo efektyvumą. 2007 metais Europa buvo itin svarbi šalims bandant pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Tuomet ji įsipareigojo iki 2020 metų 20 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Tai reiškė ambicingą 11,5 proc. padidėjimą vos per 13 metų, suvokiant klimato kaitos problematiką. Tačiau iki 2015 metų Europos progresas minėtoje sferoje nusilpo. Ji ėmė atsilikti nuo Kinijos ir Jungtinių Valstijų.



NATO pagalba Ukrainai: 40 naujesnių sričių

2016 07 12

Didžiulis 40 naujesnių bendradarbiavimo sričių aprėpiantis pagalbos rinkinys Ukrainai bus patvirtintas Varšuvoje įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Apie tai pareiškė Jegoras Božokas, laikinasis Ukrainos ambasadorius NATO, ir pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.



AnatolijusTarasovas. Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje įspėjo dėlgalimo atsako Aljansui rimtu ginklu

2016 07 11

Jei Karaliaučiaus srityje atsirastų raketų „Iskander“, tai būtų atsakas į NATO veiksmus Europoje – taip pareiškė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras