Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Propagandiniai hibridai, atsiradę Rusijos hibridinio karo Ukrainoje kontekste (11)

Georgijus Počepcovas
2015 12 18

Kas yra hibridas šio karo atveju? Tai neadekvatus fizinės, informacinės ir virtualios erdvės derinys. Dažniausiai su tuo reikalų turi propaganda ir kareiviai, pastarieji, pavyzdžiui, naudoja maskuotę, pasitelkiamą fizinėje erdvėje. Hibridinis karas perkelia maskuotės metodą taip pat į informacinę ir virtualią erdvę.

Priešo elgesio valdymas leidžia pastūmėti jį veiksmams, kurie yra naudingi puolančiajai pusei. Krymo atveju kaip tik tokia taisyklė ir buvo taikoma.

„Žalieji žmogeliukai“ rengėsi kaip kariškiai, buvo ginkluoti automatais, tačiau neturėjo skiriamųjų ženklų. Be to, virtualioje erdvėje juos pateikė kaip didžiausius pasaulyje taikos mylėtojus, iš to kilo dar vienas apibūdinimas – „mandagūs žmonės“. 

Užimdamas pastatus, Rusijos specialiosios paskirties būrys rengėsi Krymo „Berkuto“ uniformomis. Vėl vienas realus fizinis objektas buvo pakeičiamas kitu, kitaip tariant, buvo veikiama po svetima vėliava. 

Kariškiai, puldami Ukrainos karinius dalinius, priekyje savęs išrikiuodavo juose tarnaujančiųjų žmonas ir vaikus, taip atimdami iš besiginančiųjų galimybę šaudyti. Tai dar vienas būdas veikti neva taikiai, juk į savo artimuosiuos niekas nešaudys.

Kazokai ir kiti savanoriai taip pat bent jau iš dalies suvokiami kaip taikūs gyventojai, į kuriuos bus šaudoma tik tuomet, jeigu jie atidengs ugnį pirmi. 

Visais šiais atvejais puolimo teisė lieka puolančiajai pusei. Jie nuolat prisidengdavo kitais, maskuodami savo tiesioginį buvimą.

Jau nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų didžiausias nusikaltimas yra kariniai veiksmai prieš taikius gyventojus: senyvo amžiaus žmones, moteris ir vaikus. Tokie pat veiksmai prieš kitos pusės kariškius visuomenės nelaikomi sukrečiančiais.

Jeigu savo misija pateikiama kaip taiki, kaip atsakymas į „darbininkų prašymą“, tokiam prašymui pagrįsti dera sukurti vaizdinį „priešo“, kuris keltų grėsmę abiejų pusių – puolančiosios ir besiginančiosios – taikiems gyventojams.

Dvidešimtas amžius pateikė daugybę pavyzdžių, kai ištisos šalys staiga tapdavo priešais dėl politinių ar nacionalinių veiksnių. Šiuo atveju sėkminga propaganda padėdavo šaliai agresorei susivienyti deklaruojamo pavojaus akivaizdoje.

Per pirmąjį Krymo kampanijos etapą gana aktyviai vartoti epitetai „fašistai“, „neonaciai“, „banderininkai“, „chunta“, „baudėjai“ yra hibridiniai dėl to, kad konkretaus istorijos laikotarpio sąvokos perkeliamos nūdienos objektams. Beje, internete galima aptikti, kad „nacių“ epitetas iki šiol taikomas Ukrainai.

Virtualiame lygmenyje jų statusą galime apibūdinti šiuolaikine „pabaisų“ sąvoka, kuri natūraliai sukelia žmonėms norą palaikyti puolančiosios pusės kovą. Beje, „fašistai“ ir „neonaciai“ kaip propagandinis tipas jau buvo gerai pritaikyti per Rusijos propagandos operacijas, nukreiptas prieš Baltijos šalis. Ta tema vos ne kasmet pasirodydavo dešimtys filmuotų siužetų. Galėtume prisiminti J. Lužkovo žodžius, ištartus per vieną iš tokių kampanijų: „Pirk latviškus šprotus, paremk SS veteraną.“ Taigi, visa tai buvo aprobuotos reakcijos, kurios sulaukiama be išimties, naudojimas.

Be to, nuolatiniu tokių veiksmų fonu buvo antiamerikietiškumas ir antivakarietiška vidaus politikos linija, kuri tik sustiprėjo Vakarų šalims įvedus sankcijas.

Kaip tokio pobūdžio propagandos sistema sukuriama? Galima įžvelgti kai kuriuos dėsnius: vienų apibūdinamo objekto charakteristikų suvokimas sustiprinamas, o kitų – susilpninamas. Propaganda siekiama keisti tikrovę politinių tikslų naudai. Tarkim, „taikus“ „žaliųjų žmogeliukų“ charakteris maksimaliai pabrėžiamas, skelbiant apie Ukrainos karinių pajėgų „piktadarystes“. Netgi kai jų nėra, į eterį įmetamos suklastotos naujienos, pavyzdžiui, kitame pasaulio krašte darytos bombardavimo padarinių nuotraukos pateikiamos kaip iliustruojančios įvykius Donbase. Propagandos tikslai yra svarbiau už objektyvų informavimą, įprastai būdingą žurnalistikai.

Propagandos sistemoje, kuri taikoma transformuojant tikrovę propagandisto norima linkme, išskiriama šerdis, o tada kuriami vidiniai (sutelkti aplink šią šerdį) ir išoriniai (kitos šerdies atžvilgiu) ryšiai.

Pagrindine propagandos komunikacijos šerdimi buvo „fašistų“ epiteto taikymas Ukrainos valdžiai ir jos veiksmams. Visų pirma, ši sąvoka lengvai transformavosi į veiksmų tipus, pavyzdžiui, sąvoka „baudėjai“ buvo taikoma Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, taip diskredituojant bet kokią jų veiklą. Antra, ją buvo paprasta priešpriešinti kitai šerdžiai, turinčiai sąsajų su istorija. Tai „nugalėtojų“ šerdis („mes nugalėjome fašizmą“). Taip susidarė schema – „nugalėtojai“ prieš „fašistus“. Pasiūlius šią schemą kolektyvinei sąmonei, ji automatiškai stoja „nugalėtojų“ pusėn.

Atitinkamai formuojama ir žiniasklaidos veikla. Ji skleidžia žinias apie įvykius, kurie patvirtina šerdinę informaciją, atmesdama visus faktus, kurie neatitinka propagandos schemos. Pavyzdžiui, pasirodys informacija apie sprogimus Odesoje, Charkove arba ginklų sandėlyje, bet bus nutylėta, kad Ukrainos moksleivis paskelbtas genijumi dėl savo išradimo arba kokių laimėjimų Ukrainos moksleivių komanda pasiekė matematikos olimpiadoje. Pavadinkim šį procesą lygiagrečiu informavimu: propagandos tikslams tarnauja visas transformuotos tikrovės aprašymas, o ne tik esminiai taškai.

Propagandos tinklelis, dedamas ant pasaulio, turi ir savo šerdines sąvokas, ir informavimo būdus. Tokiam informacijos tipui reikia kitokių specialistų. Viena vertus, tai klastojantys žurnalistai ir suklastota žurnalistika, kita vertus, atsiranda būtinybė išlaikyti dėmesį „darbinio“ laiko ir siauro žinių bloko ribose. Čia turiu omeny vakarines pokalbių laidas centriniuose Rusijos kanaluose, kurias veda Dmitrijus Kiseliovas, Vladimiras Solovjovas ir kiti.

Kad informacija būtų įtvirtinta, ją reikia kruopščiai „sukramtyti“. Pokalbių laidos transliuoja tą pačią propagandą, bet jau iš ekspertų lūpų, jie ją ne paprasčiausiai kartoja, o randa naujų šerdinės informacijos įrodymų. Tai savotiški informacijos tikrintojai ir aiškintojai.

Ekspertams būdingos dvi svarbios charakteristikos. Viena vertus, jie turi būti žinomi asmenys, todėl visa virtinė aktorių, rašytojų ir estrados atlikėjų „ženklino“ Ukrainą, lengvai tapę specialistais. Kita vertus, tai gali būti arba tikri konkrečios problemos specialistai, tokiu atveju jie remiasi ankstesnio darbo patirtimi, arba visa ko specialistai, tokį vaidmenį atlieka šiuolaikiniai politologai.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas eteryje pasirodantiems Ukrainos atstovams. Įdomu, kad daugelis jų nebuvo žinomi Ukrainoje, nors juos ir pristatydavo kaip žymius ukrainiečių politologus. Būtent jie įrodinėjo, kad Ukrainos veiksmai neteisėti. Tie, kas išsakydavo „ne tą“ požiūrį, būdavo įnirtingai spaudžiami vedėjų, neleidusių jiems išderinti laidai reikalingos „melodijos“. Tai dažniausiai būdavo Ukrainoje žinomi žmonės.

Galima įžvelgti ir dar vieną pokalbių laidų funkciją – kontroliuojamą akcentuojamos problemos aptarimą, kuris išstumia galimą nekontroliuojamo aptarimo šeimos rate variantą. Pokalbių laidos atimdavo laiką ir dėmesį, sukurdamos aptarimo namuose, kuris nepavaldus vyriausybės kontrolei, pakaitalą. Taip visada buvo peršamas aptarimo kaip kaltinimo variantas. Aptarimas-kaltinimas yra jau visai kitas žanras negu aptarimas-informavimas. Ir apskritai žmonės tiesiog nebeturėjo laiko tarpusavio diskusijoms, nes tuo metu rodė niekaip nesibaigiantį politinį serialą apie neteisingą Ukrainą.

Be to, kasdienis informacijos apie Ukrainą srautas būdavo didesnis nei tas, kurį Rusijos gyventojai gaudavo apie savo šalį. Tai taip pat rodo, kokia sudėtinga propagandos sistema buvo aktyvuota tomis dienomis, nes Ukrainos tema atitraukė visų dėmesį nuo vidinių Rusijos problemų aptarimo. Toks tikslas dažnai yra vidaus politikos dalis.

Neįmanoma taip paprastai išsivaduoti iš propagandos „spąstų“. Todėl labai pravertė karinė operacija Sirijoje, kur netgi aidėjo „Kalibrų“ salvės per Vladimiro Putino gimtadienį, tai darkart pabrėžia, kad šiame pasaulyje viskas yra pavaldu politikai, o ne tikrovei. Svarbu tai, kas palaiko politpropagandos sistemą. Vartojam šį terminą, nes propaganda neatsiranda savaime, ji yra politikos realizavimas, atsakas į politikos iškeltas užduotis.

Apibūdinta sistema leidžia kontroliuoti visuomenės nuomonę, diskursą ir elgesį gana siauro tikrovės pjūvio atžvilgiu. Tačiau dėmesys į jį buvo nustatomas taip, kad jis kartu leidžia įrodyti gyventojams Rusijos pirmųjų asmenų taikomos užsienio ir vidaus politikos teisingumą. Neteisingumo „ten“ įrodymas kartu byloja apie teisingumą „čia“.

Visa tai daug kuo primena tarybinės propagandos, kitados triuškinusios Amerikos imperializmą, metodus. Jie taip pat pasižymėjo status quo palaikymu savo šalyje, nors ji nebūdavo minima. Taisyklė tokia: keikdami svetimą, mes kartu iškeliam savo. Juk jeigu dėl ko nors keikiam kitus, patys šių ydų neturime.

Televizijos technologijos pranoko viską, kuo valdžia disponavo iki tol. Tai leidžia kurti naujas draugų ir priešų hierarchijas, panašiai kaip televizijos serialuose. Taip galima gana ilgam prikaustyti žiūrovų dėmesį.

Visa tai rodo, kad propaganda tebegyvuoja šiame pasaulyje, ji niekur nedingo. Ją gimdo tiek neatidėliotinos užsienio politikos kampanijos, tiek būtinybė nuolat nušviesti šalies vidaus gyvenimą, siekiant jį koreguoti.

Originalus tekstas: Hvylya

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 11)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (28)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras