Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Jonas Ohmanas: Lukšos pavardė – Lietuvos išlikimo garantas (1)

Jonas Ohmanas, 15min.lt
2016 01 13

Prieš kelias dienas eidamas 93-uosius mirė Antanas Lukša. Išėjo Anapilin dar vienas žmogus, niekuomet nenustojęs tikėti ir siekti, kaip ilgai atrodė, neįmanomos svajonės.

Jei kas iš skaitytojų nežino, kas jis ar ką jis simbolizavo, galiu trumpai jį apibūdinti: pokario ginkluotosios antisovietinės rezistencijos dalyvis, savo šeimos ir kartos puoselėtojas ir saugotojas, laisvos Lietuvos idėjos palaikytojas.

Jis ir jo šeima už šią idėją sumokėjo didelę kainą. Iš keturių brolių partizanų tik Antanas liko gyvas, ilgą laiką kalintas sovietiniuose lageriuose, tik po daugelio metų grįžo į Lietuvą.

Kiek teko su juo bendrauti, ypač kuriant filmą „Nematomas frontas“, A. Lukša visada buvo nuoširdus, itin svetingas, rūpestingas, visada pagarbiai elgėsi, kartais ir nepavydėtinose situacijose. Jis buvo stebėtinai tolerantiškas ir plačiai matantis.

Nors puikiai žinojo ir nepriekaištingai detaliai galėjo atpasakoti savo ir savo bendražygių istoriją, A. Lukša gyveno dabartyje, domėjosi Lietuvos aktualijomis bei tolesniu likimu. Trumpai tariant, puikus savo kartos atstovas.

Stebėdamas lietuvių tautą vis labiau pradedu vertinti juos per kartos prizmę. Išeinant Anapilin, kaip aš kartais vadinu, Lukšų kartai, verta susimąstyti apie tai, koks šios kartos palikimas dabartinei ir ateities Lietuvai.

Antano, jo brolių ir kitų laisvės ir nepriklausomybės kovotojų indėlis į tai, ką šiandien vadiname Lietuvos Respublika, manau, ne visada yra pakankamai vertinamas. Kartais galvoju, kad galbūt tik tas, kuriam teko bent trumpam stovėti prieš tas jėgas, kurios brutaliai bando pažaboti ir palaužti laisvės idėją, gali iki galo suvokti, kad laisvė, visomis prasmėmis, labai brangus dalykas.

Ir šiandien kuo giliau ir kuo ilgiau tyrinėji Lietuvos ir kitų šio regiono šalių kovą už savo egzistenciją, tuo geriau pradedi suvokti, kokia tai milžiniška užduotis, prieš kokius iššūkius – vidinius ir išorinius – stovi tie, kurie neplauks pasroviui, o bus pasiryžę, jei to reikia, ir krauju įrodyti, kokia svarbi jiems yra teisė spręsti patiems ir neleisti kitiems tos teisės uzurpuoti.

Amerikoje dažnai kalbama apie The Great Generation (Didžiąją kartą). Tai tie žmonės, kurie kovojo Antrajame pasauliniame kare, jį laimėję, grįžo namo ir pokario metais kūrė savo šalį ir jos ateitį.

Lietuvoje viskas vyko kitaip. Lukšų kartai teko visiškai neįmanoma užduotis: ginti svajonę, kuri niekam kitam nebuvo reikalinga. Jie savo svajonę gynė kiek galėjo, dažnai taikos sąlygomis gyvenančiam žmogui nesuvokiama kaina. Tuo metu užduoties nepavyko atlikti, bet pastangos buvo užkoduojamos ir siunčiamos į ateitį – gal prireiks, gal ateis laikas. Ir tas laikas atėjo.

Matau aiškiai, kad, kiek bekalbėtume apie dabartinę gerovę ir jos užtikrinimą, jei mes nežinome savo istorijos ir nesuprantame praeities, būsime, anksčiau ar vėliau, lengva auka toms pačioms jėgoms, kurios ne kartą bandė šiuos kraštus suryti. Ypač reikia žinoti apie tamsiausias akimirkas, ten slypi ir baimės, ir vilties paslaptys.

Vienas stipriausių liudijimų ne tik apie patį pokario laikmetį, bet ir apie Lietuvos XX a. tragediją bei lietuvių tautos ištvermę yra Antano brolio Juozo Lukšos knyga „Partizanai“. Knyga, kurioje puikiai aprašoma beviltiška, bet kartu neįtikėtina kova su okupantais po Antrojo pasaulinio karo, iki šiol neprivaloma skaityti mokykloje.

Tai man visiškai nesuvokiama. Kartais mąstau, koks iš tikrųjų yra augančios kartos supratimas apie Lietuvos sunkiausias akimirkas moderniojoje istorijoje.

A. Lukša, puoselėdamas savo kartos atminimą, labai gerai suprato vieną dalyką. Jis itin daug dėmesio skirdavo pokario partizanų motinoms, stengdavosi, kad prie kiekvienos tokios moters kapo būtų lenta su užrašu „Partizano motina“.

Be abejo, jis tuo norėjo pagerbti ir savo ir savo brolių motiną, kuri išleido į beviltišką, bet gyvybiškai būtiną karą savo sūnus, žinodama, kad vargu, ar jie grįš gyvi. Bet, manau, A. Lukša, stengdamasis pagerbti pokario partizanų motinas, bandė parodyti, kad laisvės reikalas yra ne vieno ar kito žmogaus ir net ne vienos kartos reikalas.

Lukšos pavardė man, ir ne tik man, neatsiejama Lietuvos XX amžiaus likimo dalis, kaip gyvas iššūkis tamsai, kaip tam tikras Lietuvos išlikimo garantas. Ilsėkis ramybėje, Antanai, dabar mes stosime į  priešakines linijas.

Lietuvoje gyvenantis švedas Jonas Ohmanas yra žurnalistas, vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas.

15min.lt


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras