Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Dviejų greičių Lenkija (1)

Gytis Janišius
2016 01 27

Pasaulio ekonomistai ir apžvalgininkai negaili pagyrų Lenkijai. Jie žavisi šios šalies ūkio augimu ir prognozuoja tolesnę plėtrą. 2016 ir 2017 m. prognozuojama, kad Lenkijos ūkis augs po 3,5 proc. ir labai greitai valstybė pateks į TOP 20 didžiausių pasaulio ekonomikų sąrašą. Nors visos šalies makroekonominiai rezultatai geri, Lenkijos plėtra vyksta netolygiai. Varšuva jau dabar konkuruoja su kitais dideliais Vakarų Europos miestais, o štai rytinė valstybės dalis išgyvena depresiją.

Lenkija – Rytų ir Vidurio Europos lyderė

Ekonomistų ir apžvalgininkų dėmesio bei pagyrų Lenkija sulaukė, kai per 2008–2009 m. finansinę krizę jos ekonomika ne sumažėjo, o net ūgtelėjo, ir tokia šalis buvo viena iš nedaugelio visoje Europoje. Didelės Europos Sąjungos investicijos, tvarus ūkio augimas ir didelė 38 mln. gyventojų rinka dar labiau paskatino verslo investicijas. Augant ekonominiam pajėgumui, kyla ir Varšuvos politinės ambicijos. Aukščiausi šalies politikai iš visų partijų ne kartą kalbėjo apie šalies lyderystę visoje Vidurio Europoje.

Krizės metu Vakarų Europos, ypač Vokietijos, įmonės ieškojo galimybių sumažinti gamybos kaštus, todėl aktyviai perkėlinėjo gamybą į Lenkiją, kur sąnaudos mažesnės, o darbuotojai kvalifikuoti ir yra netoli pagrindinių rinkų. 2012 m. valandinis atlygis Vokietijoje buvo apie 35 eurus, o Lenkijoje apie 7 eurus. Taigi Lenkija atrodė patraukliai, ir jai pavyko pritraukti daug naujų investicijų, o tai toliau skatina šalies ūkio augimą.

Dėl vokiečių pramoninkų investicijų kaimyninė šalis tapo viena didžiausių mašinų gamintojų Europoje. 2000–2015 m. Lenkija padvigubino eksportą, o jo net 42 proc. sudaro mašinos ir jų dalys: automobilių, lėktuvų ir laivų. Automobilius ar jų dalis šalyje jau gamina „Volkswagen“, MAN, „General Motors“, „Fiat“, „Volvo“, „Scania“ ir daug kitų pasaulinių kompanijų. Skaičiuojama, kad vien „Volkswagen“ koncernui Poznanėje 2016 m. antrą pusmetį dirbs per 16 tūkst. darbuotojų.

Investicijos nepasiekia Rytų Lenkijos

Investicijos ir naujos darbo vietos šalyje pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausiai tenka sostinei, vakarų ir pietvakarių sritims, o Rytų Lenkijoje ekonomikos augimas gerokai lėtesnis.

Varšuva, Krokuva, Vroclavas ir Trimiestis pajūryje tapo Lenkijos pramonės, gamybos ir paslaugų centrais. 2008–2013 m. Varšuva ir aplink esantis Mazovijos regionas augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – 24 proc. ir 2015 m. pasiekė 107 proc. ES vidurkio.

To negalima pasakyti apie Rytų Lenkiją: joje BVP sudaro vos 48 proc. ES vidurkio ir daugiau nei dukart atsilieka nuo sostinės. Šios sritys yra vienos silpniausiai išsivysčiusių visoje Vidurio Europoje. Rytų Lenkiją kamuoja Rytų Europai gerai žinomos problemos – gyventojų senėjimas, jaunimo išvykimas ir kaimų nykimas. Trečdalį šalies užimančiose 5 Rytų Lenkijos vaivadijose (iš 16) – Varmijos Mozūrų, Palenkės, Liublino, Švento Kryžiaus ir Pakarpatės sukuriama tik 15 proc. šalies BVP.

Rytų problemos

Jarosławas M. Nazarczukas iš Olštyno universiteto teigia, kad Rytų Lenkijos atsilikimas ėmė ryškėti nuo 1995 metų. Tai susiję su stipriu Varšuvos ir Mazovijos regiono augimu. Sostinė augdama tapo traukos centru mažiau išsivysčiusių regionų gyventojams, ypač jaunimui, kuris po studijų nebenori grįžti atgal. Trūkstant jaunimo, mažėja gimstamumas, ir taip įsukamas depresijos ratas. Vien 2002–2009 m. dar tik besiruošiančių darbo rinkai jaunuolių regione sumažėjo 20 procentų.

Pasak mokslininkų, Rytų Lenkijos atsilikimas nulemtas keleto faktorių.

1939 m. kraštas patyrė Sovietų Sąjungos okupaciją, kuri sutrikdė normalius ekonominius santykius dėl sovietų vykdytos iškreiptos politikos, ir tai atskyrė regioną nuo likusios šalies dalies. Rytų Lenkijoje ėmė vyrauti žemės ūkis, žemas industrializacijos lygis, mažas produktyvumas, prastai išplėtota socialinė infrastruktūra. Prie tokios situacijos gerinimo neprisideda ir kaimynai – atsiliekančios šalys: Baltarusija ir Ukraina. Eurostato duomenimis, Varmijos Mozūrų, Palenkės ir Liublino vaivadijos yra labiausiai priklausomos nuo žemės ūkio ne tik Lenkijoje, bet ir visame Vidurio Europos regione.

Kaip mažinti atsilikimą

Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Jerzy Buzekas, dalyvaudamas kasmetinėje Balstogės ekonomikos konferencijoje, sakė, kad nebeliko skirtumų tarp Lenkijos metropolijų ir Vakarų Europos, tačiau jis įžvelgė skirtumus tarp urbanizuotų ir kaimiškųjų šalies regionų. Pasak jo, svarbu nepasiduoti apatijai ir nenuleisti rankų mažinant skirtumus.

Mažinant skirtumus tarp atskirų Lenkijos dalių mokslininkai siūlo susitelkti į vaivadijų centrus ir kitus urbanizuotus regionus. XXI amžiuje žmonės linkę gyventi miestuose, kur gautų visas reikalingas socialines paslaugas, pramogas ir rastų gerai mokamų darbų. Augant vietos miestams, jie tampa varikliu ir visam regionui, todėl būtina tobulinti susisiekimą tarp miestų, mažesnių miestelių ir kaimų, plėsti socialines paslaugas, kurti darbo vietas, nesusijusias su žemės ūkiu.

Sprendžiant demografines problemas siūloma skatinti didesnį gimstamumą plečiant paslaugas šeimoms, gerinant švietimo infrastruktūrą, užtikrinant medicinos ir vaikų darželių prieinamumą.

Vyriausybės pastangos

Lenkijos vyriausybė gerai žino rytų vaivadijų problemas, todėl adekvačiai buvo investuojamos didelės Europos regioninės plėtros fondo lėšos. 2007–2013 m. Rytų Lenkiją pasiekė 2,2 mlrd. eurų investicijų. Buvo išskirti prioritetai: kelių tiesimas (ketvirtadalis investicijų), švietimo plėtra, viešųjų erdvių tvarkymas, turizmo skatinimas ir verslo sąlygų gerinimas.

2014–2020 m. Rytų Lenkijai vėl numatyta skirti per 2 mlrd. eurų. Šįkart net 62 proc. bus skirta transporto ir kelių plėtrai, tačiau padidintas ir dėmesys verslo sąlygoms gerinti. Užsibrėžta pasiekti, kad regione jaunimas įkurtų bent 900 startuolių.

Skatinant naujas darbo vietas ir inovacijas Rytų Lenkijoje įkurtos net 5 laisvosios ekonominės zonos. Viena visai šalia Lietuvos – Suvalkuose. Joje jau investavo 90 verslininkų, tarp jų lietuviai, ir buvo sukurta per 7 tūkst. darbo vietų. Vien 2015 m. suteikti 8 nauji leidimai pradėti veiklą ir tikimasi, kad bus investuota 100 mln. eurų.

Lenkija pagrįstai vadinama Vidurio ir Rytų Europos lydere. Nepertraukiamai auganti ekonomika, mažėjantis nedarbas, didelės investicijos į infrastruktūros ir paslaugų plėtrą, mažėjanti emigracija sukuria palankias sąlygas šaliai imtis ir politikos lyderystės. Vis dėlto ekonominė plėtra nevyksta tolygiai. Kol sostinė, Vakarų ir Pietų Lenkijos sritys sėkmingai pritraukia investicijas ir didina gerovę, rytines vaivadijas kamuoja depresija. Varšuva jau atkreipė žvilgsnį į problemą ir skiria nemažą politinį dėmesį ir finansavimą. Nuo to, kaip pavyks padidinti Rytų Lenkijos gerovę, labai priklausys ir ekonominė plėtra gretimuose regionuose – Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras