Ekonominė krizė, vadinamojo „Grexit“ ir „Brexit“ grėsmės ir Šengeno erdvės byrėjimas yra Europos Sąjungos (ES) pralaimėjimai. Kad išgyventų, blokas turi išmokti spręsti esmines problemas ir suprasti jų priežastis. Jungtinė Karalystė tiesiog siekia, kad Bendrijoje būtų pakeisti tam tikri pagrindiniai principai. Populistai skelbia: „Jei Europa negali mūsų apginti, mes turime gintis patys“. Daugelis dabartinių Europos problemų kyla iš to, kad buvo padaryta istorinė klaida tikint, jog ekonominė sąjunga atves į politinę sąjungą. Dėl šių priežasčių ekonominė krizė suskaldė ES, nes kilo net dezintegracijos pavojus.

Per ES derybas su Graikija kilo grėsmė ne tik graikams, bet ir visai Europai. Jeigu Bendrijos atsakymas bėdoje atsidūrusiai šaliai yra bausmė arba raginimas pasitraukti, kokių šalių narių įsipareigojimų galima tikėtis? Ateitis parodys, ar dabartinė padėtis yra ES pabaiga, ar reikšminga kryžkelė, reikalingų pokyčių pradžia. Vadinamojo „Grexit“ buvo išvengta, o Graikijai mainais į finansinę pagalbą tenka taikyti griežtas taupymo priemones, didinti mokesčius, pertvarkyti pensijų sistemą. Šalį purto protestai, neseniai surengtas ir visuotinis streikas, vyriausybės politikos priešininkų gretos gausėja.

Didžioji Britanija, pasak daugelio ES politikų, turėtų likti bloke, nes čia jos vieta. Vis dėlto referendumas dėl narystės Bendrijoje artėja, o pasisakančių už „Brexit“ daugėja. D. Britanijos ekonomika – viena iš sparčiausiai augančių tarp pažengusių pasaulio šalių, o Londonas – įtakingas finansų centras. Dar svarstoma, kas keistųsi po pasitraukimo ir kam būtų sunkiau – D. Britanijai ar ES. Dabar Europa tarsi padalyta į skolininkus ir kreditorius. Iš to kyla daugelio valstybių nuosmukis, kenčia visos Bendrijos ekonomika. Jos augimui kenkia skurdas ir nedarbas, o į pabėgėlius ir migrantus žvelgiama su įtarumu ir baime. Šie tikisi naujų vilčių, palikę karo nualintas valstybes arba tiesiog ieškodami saugesnio gyvenimo ir daugiau galimybių. Tai – spektras problemų, kurias ES turėtų spręsti, kurdama vieningą ir demokratišką Europą arba prisidėdama prie jos žlugimo.

Pagal 2016 m. vasario 8 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.