Ukrainos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Mariana Beca pareiškė, kad pasirašiusi Minsko susitarimus Rusija iki šiol neįvykdė nė vieno jų punkto.

„Prorusiški neteisėti kariniai daliniai (NKD) iš Rusijos gauna visišką tiek materialinį, tiek techninį aprūpinimą. NKD nuolat vykdo intensyvius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų apšaudymus, jų sausį ties atribojamąja linija buvo 1,2 tūkstančio. Registruojami atvejai, kai neatitraukiami sunkieji ginklai“, – taip Ukrainos URM atstovė kalbėjo vasario 11 d. žiniasklaidai surengtame susitikime Kijeve.

M. Beca pabrėžė, kad „Rusijos pusė Donecko ir Luhansko srityse per Ukrainos nekontroliuojamus sienos ruožus ir toliau perkelia ginkluotę, kitas technines priemones, samdomus kovotojus“.

Gauta Ukrainos saugumo tarnybos įrodymų, kad bendrame veiksmų koordinavimo ir kontrolės centre dirbanti Rusijos karininkų grupė nevengia bendradarbiauti su separatistais. Be to, užfiksuota atvejų, kai ESBO misijos stebėtojams trukdė vykdyti stebėjimą Ukrainos ir Rusijos pasienyje, taip pat patrulių apšaudymo atvejų.

„Tokie veiksmai prieštarauja Rusijos pareiškimams, kad ji pasirengusi taikiai sureguliuoti (konfliktą), demonstruoja visišką nenorą vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal Minsko susitarimus, ir griauna  taikos procesą Donbase. Raginame pasaulio bendruomenę labiau paveikti RF, kad būtų užtikrintas Minsko susitarimų įvykdymas“, – reziumavo M. Beca.

Vadinamieji Minsko susitarimai po įvykusių derybų 2015 m. vasario 12 d. buvo pasirašyti Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų. Šis dokumentas numatė visiškai nutraukti ugnį, atkurti ir Ukrainos kariuomenei perleisti valstybės sienos su Rusija kontrolę, taip pat suteikti ypatingąjį statusą Donbasui.

Kaip parodė 2015 m. rugsėjį Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa, tik 26,9 proc. Ukrainos gyventojų tiki, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas nulemtų taiką Donbase, tuo netiki 60,7 proc., neapsisprendė 12,3 proc. Beveik du trečdaliai (63,5 proc.) apklaustų Ukrainos gyventojų sutiko su teiginiu, kad „Rusijos valdžia nesistengs visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus“, ir vos 17,4 proc. apklaustųjų manė kitaip.

Pagal 2016 m. vasario 11 d. portalo „ZN.UA“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras. 

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.