Nors kaimyninė Rusija vykdo agresyvią prieš Turkiją nukreiptą politiką, Baltarusijos planai turkų atžvilgiu yra draugiški, taikūs. Kaip pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, verslininkai gaus valdyti 300 hektarų Baltarusijos žemės ir statys pramonės objektus. Šis sprendimas buvo oficialiai paskelbtas vasario 18 d., kai Turkijos ir Baltarusijos verslo bendradarbiavimo tarybos delegacija lankėsi Baltarusijos Gardino srityje.

Baltarusijos laisvos ekonominės zonos „Grodnoinvest“ administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Rožkovas aiškino, kad Turkijos verslininkai pagal keturis pasirašytus susitarimus dėl investicijų kurs įmones Smargonėje, Lydoje ir Gardine, teritorijose su visa infrastruktūra. Be to, pasak D. Rožkovo, „esame pasirengę Turkijos draugams perduoti valdyti kelis žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro per 300 hektarų, su transporto ir visomis reikalingomis komunikacijomis“.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ne kartą Turkiją vadino draugiška šalimi.

Turkijos ir Baltarusijos verslo bendradarbiavimo tarybos pirmininkas Sefa Gömdenizas sakė, kad apie Gardino srities regioną turkams verslininkams pasisekė surinkti nemažai informacijos, kad galėtų parengti konkrečius bendradarbiavimo projektus 2016–2017 metams. Numatoma bendradarbiauti nuo turizmo iki pramonės gamybos srities. S. Gömdenizas atkreipė dėmesį, kad per šiemet įvyksiančius Baltarusijos dienų renginius Turkijoje vietiniai investuotojai galėtų rasti naujų partnerių baltarusių.

Turkai jau sėkmingai įgyvendina keliolika bendrų su baltarusiais projektų, taip pat gamina ir parduoda madingus LC Waikiki ir DeFacto drabužius, plėtoja viešbučių, lošimų verslą. Be to, telekomunikacijų bendrovei TurkCell priklauso Baltarusijos mobiliojo ryšio Life:) tinklas, kuris yra populiarus tarp baltarusių dėl aukštos ryšio kokybės už mažą kainą. Ir nėra pagrindo manyti, kad dėl rytų kaimynės užgaidų Baltarusija rizikuotų naudingais verslo ryšiais su Turkija, todėl manoma, kad bendradarbiavimas tik plėsis.

Pagal 2016 m. vasario 19 d. portalo „by24.org“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.