Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusija svarsto drastiškas priemones, kaip užkamšyti biudžeto skylę, atsiradusią kritus naftos kainoms (138)

Margarita Papčenkova, Darja Korsunskaja ir Elena Fabričnaja, „Reuters“
2016 02 29

Rusijai lieka vis mažiau pasirinkimo laisvės mėginant užkamšyti žiojinčią biudžeto skylę, ir tai verčia vėl grįžti prie sprendimų, kurie atrodė pernelyg drastiški vos prieš 20 mėnesių, kai naftos kaina ir ėmė kristi.

* Jei naftos kaina išliks 30 JAV dolerių už barelį, biudžeto stygius gali siekti 30 milijardų JAV dolerių

* Nebelikus paprastų sprendimų, valdininkai svarsto rizikingas priemones

* Vyksta diskusijos, kaip rublio kursas galėtų pagelbėti biudžetui

Du vyresnieji finansų pareigūnai „Reuters“ teigė, kad valdžios organai ėmė svarstyti galimybę perskaičiuoti rublio kursą dolerio atžvilgiu, taip kompensuojant dalį biudžeto nuostolių, išryškėjusių smukus įplaukoms iš naftos eksporto.

Pareigūnų teigimu, viešai šio kurso valdžios organai nustatyti nežada, o vyriausybei nepavaldus Centrinis bankas teigia, jog rublio kursas buvo nustatytas pagal užsienio valiutos pasiūlą bei paklausą vietos rinkoje.

Kaip bebūtų, anot vieno iš šaltinių, siekdamas paveikti valiutą biudžetui palankiu būdu, Centrinis bankas neprivalėtų vėl imtis viešo valiutų kurso valdymo politikos. Rublio stiprumą paveikti gali ir banko pasirinktas užsienio sandorių tempas bei apimtis.

Šie svarstymai atspindi kritinę padėtį, kurioje atsidūrė šalies biudžetas: jei žaliavinės naftos kaina išliks 30 JAV dolerių už barelį, jau šiais metais gresia 2,5 milijardo rublių (31,7 milijardo JAV dolerių) stygius, o tai reikštų žlugusią viltį išlaikyti deficitą prie 3 procentų BVP ribos.

Biudžeto skylei užtaisyti skirti netradiciniai žingsniai, kuriuos šiuo metu svarsto valdininkai, puikiai iliustruoja keblią Maskvos, išeikvojusios visus trumpalaikius biudžeto lopymo būdus, padėtį, susidariusią žaliavinės naftos kainoms kritus žemiau nei 2014 metų liepą pasiekta rekordinė – 115 JAV dolerių už barelį kaina.

Kaip galimus problemos sprendimo būdus prezidento Vladimiro Putino vyriausybė siūlo pasinaudoti Rezervinio fondo lėšomis, pakelti naftos mokestį, parduoti keletą didžiausių šalies įmonių arba padidinti dividendų išmokas už jas.

Svarstymai keisti rublio kursą rodo, kad susilpnėjusi vietos valiuta galėtų paremti šalies finansus, nes kiekvienas doleris, Rusijaos uždirbamas iš naftos eksporto, atneša papildomų rublių, kuriais galima padengti valstybės išlaidas, net jei tokia strategija ir yra žalinga ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje.

Nors Finansų ministerijos atstovė padėtį komentuoti atsisakė, šaltinis ministerijoje teigia, kad, esant dabartinėms naftos kainoms, rublio kurso pokytis 1 rubliu į vieną arba į kitą pusę dolerio atžvilgiu gali padidinti arba sumažinti biudžetą 35–40 milijonų rublių.

Rezervų kaupimas

Viešas kurso keitimas paskelbtas nebuvo, nes šis sprendimas yra Centrinio banko prerogatyva. Raštu atsakydami į „Reuters“ klausimus, banko atstovai teigė ketinantys laikytis kintančio užsienio valiutos kurso.

Nepaisant to, rublio devalvavimas nereikalauja Centrinio banko sugrąžinti viešą kurso valdymo politiką, kurios 2014 metų pabaigoje buvo atsisakyta siekiant išlaikyti aukso bei užsienio valiutos rezervus.

Tam užtektų paspartinti šių rezervų atkūrimo tempą. Siekiant padidinti rezervus, bankui tektų išparduoti rublius rinkoje, taip rizikuojant susilpninti valiutą.

Praeitais metais Centrinis bankas pranešė ketinantis tol kaupti aukso ir užsienio valiutos rezervą, kol bus pasiekta „patenkinama“ 500 milijardų JAV dolerių riba (dabar ta suma lygi 371,3 milijardo dolerių).

Anot dar vieno finansų pareigūno, nors bankas šiuo metu rezervo aktyviai ir nekaupia, atėjus tinkamam momentui, toks sprendimas vis dėlto gali būti įgyvendintas. „Tikslas sukaupti 500 milijardų atšauktas nebuvo“, – teigia šaltinis.

Rubliui susilpnėjus, biudžetas gali būti sustiprintas su papildomų įplaukų pagalba, tačiau tai turėtų ilgalaikių ekonominių pasekmių – praeitais metais Rusijos ekonomika sumažėjo 3,7 procento ir turėtų sumažėti dar 1 procentu šįmet.

Maskvos ING banko vyriausiasis ekonomistas Dmitrijus Polevojus teigia, kad silpnesnė valiuta gali pakurstyti infliaciją, taip sukeldama dar daugiau biudžeto problemų, nes dalį išlaidų tektų perskaičiuoti dėl pakilusių kainų.

„Manau, kad nereikėtų valiutos kurso laikyti įrankiu, galinčiu pagelbėti sprendžiant bet kokią problemą. Jį vertinti reikėtų tik kaip veiksnį balansui sugrąžinti“, – sakė D. Polevojus.

Kai kurios priemonės biudžeto stygiui užkamšyti – ne tokios rizikingos.

Tikimasi, kad šiais metais suplanuotas kai kurių stambių įmonių privatizavimas gali atnešti iki 800 milijardų rublių. O sėkmingas valstybei priklausančių įmonių mokamų dividendų padidinimas galėtų pridėti dar 110 milijonų rublių, praeitą savaitę patikino Ekonomikos ministerija.

Tai, žinoma, turėtų ir neigiamų pasekmių. Privatizacijos vykdymas dabartinėmis rinkos sąlygomis reiškia turto pardavimą palyginti žema kaina, o dividendų padidinimas reikštų mažiau lėšų investicijoms į valstybines įmones, ir tai gali atsiliepti visai ekonomikai.

Net ir pritaikius šias priemones šių metų biudžetui gali pritrūkti daugiau nei 1 trilijono rublių.

Galima neigiama reakcija

Išlaidų karpymas kitose srityse, numanoma, sulauktų smarkaus atsako ir, taip pat kaip visos kitos priemonės, gali atnešti ilgalaikių pasekmių Rusijos ekonomikai.

Remiantis „Sberbank“ skaičiavimais, naftos kainai išlikus 30 JAV dolerių už barelį, siūlomas iškasenų gavybos mokesčio perskaičiavimas į biudžetą gali įnešti dar 12 milijardų dolerių, praeitą savaitę pranešė finansų ministras Antonas Siluanovas.

Tačiau tai gali priversti priešintis politiškai įtakingą naftos pramonę, anot kurios, didesni mokesčiai reikštų gamybos nuosmukį ir mažiau investicijų.

Praeitais metais Finansų ministerija pasiūlė atidėti anksčiau žadėtą naftos eksporto mokestinę lengvatą, taip tikėdamasi įgyti apie 200 milijardų rublių. Tačiau, remiantis trimis finansų šaltiniais, naftos kainai laikantis 30 JAV dolerių už barelį, tokiu būdu gautas ketvirtadalis planuotos sumos.

Be viso to, Finansų ministerija neseniai pasiūlė susigrąžinti patvirtintus, tačiau iki praeitų metų spalio 1 dienos neišeikvotus ministerijų biudžetus. Praeitų metų pabaigoje ministerijos turėjo 800 milijardų rublių nepanaudotų fondų, teigia vienas iš finansinių šaltinių, apibūdinęs tai kaip „daug žadantį sprendimo būdą“.

Tačiau tai taip pat reiškia, kad ministerijoms tektų sumažinti išlaidas. Kai kurie ekspertai įspėja, kad toks biudžeto išlaidų mažinimo būdas gali paspartinti ekonomikos traukimąsi.

Esama galimybės, kad bus pasiūlyta ir kitokių reformų, kurios visuomenei patiks dar mažiau nei jau išvardytos.

Anot Maskvoje įsikūrusios įmonės „BSC Financial Group“ ekonomisto Vladimiro Tichomirovo, kai kurios naujos priemonės paaiškės po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų.

„Atsižvelgusi į socialinį sektorių, vyriausybė turės dar daugiau būdų sureguliuoti išlaidas ir pajamas. Neatmesčiau ir keleto nepopuliarių priemonių: nuo pensijų sistemos reformų iki mokesčių didinimo gyventojams.“

(1 JAV doleris = 78,711 rublio) (Redaktoriai: Katia Golubkova, Christian Lowe ir Pravin Char)

Originalus tekstas: Reuters

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 138)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras