Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Geopolitinių studijų centras – tarp geriausių (35)

Matas Jakaitis
2016 03 09

Pensilvanijos (JAV) universiteto J. H. Lauderio institute (Joseph H. Lauder Institute for Management & International Studies) jau 25 metus atliekami tyrimai siekiant įvertinti geriausių pasaulio tyrimų ir analizės centrų, paprastai vadinamų „think tank“, veiklą politikos, sociologijos, ekonomikos, ekologijos, sveikatos apsaugos ir pan. srityse.

Būtina pažymėti, kad, Pensilvanijos universiteto tyrėjų supratimu, „think tank“ sąvoka apima tiek kai kuriuos specializuotus, valstybių ar didžiųjų labdaros fondų išlaikomus universitetus ar mokslinių tyrimų institutus bei kitas mokslinių tyrimų institucijas, tiek ir visuomeniniais ar net asmeniniais pagrindais sukurtas stambesnes ar smulkesnes tyrimų, studijų ar analizės (galbūt ir prognozavimo) organizacijas, institucijas, taip pat smulkesnes firmas, centrus ar kitas struktūras, reziduojančias beveik visose pasaulio valstybėse.

Minėtų tyrėjų duomenimis, jie nagrinėja apie 1900 didesnių tyrimų ar ekspertinių organizacijų veiklą, o įskaitant smulkesnes struktūras apžvelgiama ir vertinama apie 6500 organizacijų veikla.

Kadangi Pensilvanijos universiteto tyrėjų veiklos sritis yra labai plati ir geografiniu (iš esmės – visas pasaulis), ir teminiu aspektu, savo tyrimų ataskaitas jie rengia pasaulio valstybes skirstydami į regionus, o tyrimų ir vertinimų temas – į atskiras veiklos sritis.

Įdomi yra tyrimų ir analizės centrų (laikykime tai sąvokos „think tank“ lietuvišku atitikmeniu) skaičiaus statistika pagal regionus ir valstybes (pateikiami 2015 m. sausio 1 d. duomenys). Pagal tyrimų metodiką rengiant 2015 metų ataskaitą pasaulis buvo suskirstytas į 10 regionų, kuriuose – nuo maždaug šimto iki daugiau kaip dviejų tūkstančių tyrimų ir analizės centrų.

Suprantama, daugiausia tokių centrų yra Jungtinėse Valstijose – 1853, toliau eina Kinija – 435, Jungtinė Karalystė – 288, Indija – 280, Vokietija – 195, Prancūzija – 180, Argentina – 138. Aštuntoje vietoje yra Rusija su 122 tyrimų ir analizės centrais, po jos – Japonija, Kanada, Italija, Brazilija ir t. t.

Mus, be abejo, labiausiai domina Centrinės ir Rytų Europos regionas. Jame, kaip minėta, pirmauja Rusija, po jos eina Rumunija – 54 tyrimų ir analizės centrai, toliau Ukraina – 52, Lenkija ir Vengrija – po 42, Bulgarija – 35 ir t. t. Lietuvoje yra 19, Latvijoje – 11, Estijoje – 17, Suomijoje – 28 Pensilvanijos universiteto tyrėjų vertinami tyrimų ir analizės centrai.

Per dvidešimt penkerius tyrimų ir analizės centrų darbo nagrinėjimo metus Pensilvanijos universiteto mokslininkai parengė tų centrų darbo vertinimo metodiką, apimančią platų jų veiklos vertinimo kriterijų spektrą. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos vertinama tyrimų ir analizės centrų veikla, yra šie:

- centro personalo kvalifikacija rengiant analizes ir prognozes, dalyvaujant viešojoje veikloje;

- akademinis personalo pasirengimas ir veiklos pobūdis, bendra centro reputacija;

- centro rengiamų leidinių kokybė, kiekis, jų prieinamumas specialistams ir visuomenei;

- galima centro parengtų tyrimų, prognozių ar vykdomų programų įtaka politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams;

- priimtų įsipareigojimų ar programų vykdymas laiku, jų tikslumas;

- bendras centro darbo produktyvumas (analizės, siūlymai, prognozės, publikacijos, brifingai, interviu, rengiamos konferencijos, dalyvavimas konferencijose ir t. t.);

- centro pristatymas interneto erdvėje (tinklalapiai, socialiniai tinklai, komentarai ir pan.), periodinėje spaudoje bei atskirais leidiniais;

- sugebėjimas būti tinkamu tarpininku tarp politikų, ekspertų bendruomenės ir plačiosios visuomenės.

Vadovaujantis šiais kriterijais vertinama tyrimų ir analizės centrų darbo kokybė daugelyje valstybės ir visuomenės intelektinės veiklos sričių – pradedant valstybės saugumo ir užsienio politika, ekonomika, energetika, socialiniais ir edukacijos klausimais ir baigiant tarptautinėmis ekologijos, sveikatos apsaugos, mokslo ir technologijų plėtros bei valdymo viešumo problemomis. Savaime suprantama, tik labai nedaug tyrimų ir analizės centrų nagrinėja atskirų valstybių ar globalinę veiklą visomis šiomis temomis, didžioji dauguma vykdo tokią veiklą pagal savo pasirinktą platesnę ar siauresnę tematiką.

Be to, vertinami tyrimų ir analizės centrai skirstomi į specialias kategorijas pagal tai, kiek jie yra susiję su šalių vyriausybių veikla ir finansavimu, su tarptautiniu bendradarbiavimu tarp pačių centrų, akademiniame ar vyriausybiniame lygmenyse, pagal jų daromą poveikį vyriausybėms, valstybių karinių, socialinės globos, švietimo, mokslinių ir technologinių tyrimų biudžetų rengimui, vyriausybės institucijų veiklos skaidrumo užtikrinimui ir t. t. Žodžiu, minėtų šešių su puse tūkstančių tyrimų ir analizės centrų veikla apima tikrai didesnės pasaulio politinės, ekonominės, visuomeninės, intelektinės ir t. t. veiklų dalies tyrimą ir nagrinėjimą.

Pagrindinis Pensilvanijos universiteto Lauderio institute pagal specializuotą programą „Tyrimų ir analizės centrai ir pilietinės visuomenės plėtra“ atliekamų tyrimų rezultatas – kasmetinė tyrimų ataskaita, kurioje pateikiami svarbiausių pasaulio tyrimų ir analizės centrų veiklos vertinimai įvairiais informaciniais pjūviais (50 ataskaitos lentelių, neskaitant keliolikos įvadinių). Kaipgi šioje ataskaitoje atrodo svarbiausi pasaulio tyrimų ir analizės centrai – „think tankai“ ir kaip jų fone – Lietuvos ir Baltijos šalių centrai?

Turbūt svarbiausia yra ataskaitos reitingų lentelė Nr. 3, kurioje pateikiamas bendras, pagal visus nagrinėjamus požymius nustatomas tyrimų ir analizės centrų veiklos vertinimas. Kaip ir reikia tikėtis, pirmame dešimtuke dauguma – JAV centrai. Dešimtuką pradeda šios šalies Brookingso (Brukingso) institutas, trečioje vietoje – Tarptautinis Karnegio taikos fondas, ketvirtoje – Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS). Šeštą vietą užima Užsienio ryšių taryba (CRF), aštuntą – RAND korporacija, devintą – Vudro Vilsono tarptautinis tyrimų centras (Woodrow Wilson International Center for Scholars). Į pirmą dešimtuką iš Jungtinės Karalystės patenka Karališkasis užsienio reikalų institutas, paprastai vadinamas „Chatham House“ (2 vieta), ir 10-ą vietą užimanti Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, taip pat Bruegelio (Breigelio) institutas Briuselyje, Belgijoje (5 vieta).

Pirmame dvidešimtuke, be JAV, yra centrai iš Vokietijos, Prancūzijos, Brazilijos, Japonijos, Kanados. Geriausiai iš Rusijos tyrimų ir analizės centrų yra įvertinti Rusijos Karnegio centras, užimantis 24-ą vietą, ir Rusijos mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių institutas (IMEMO) – 32-a vieta (daugiau Rusijos centrų pirmame šimtuke nėra, o garsiajam Maskvos tarptautinių santykių institutui skirta tik 123-a vieta).

Kaip tarp 175 lentelėje Nr. 3 išvardintų pasaulio tyrimų ir analizės centrų atrodo centrai iš Lietuvos? Aukščiausią – 125-ą vietą joje užima Lietuvos laisvosios rinkos tyrimų institutas, o 167-ą – Geopolitinių studijų centras. Daugiau tyrimų ir analizės centrų iš Lietuvos šioje – pagrindinėje – lentelėje nėra, ir pažymėtina, kad joje nenurodyta nė vieno centro iš Latvijos ar Estijos. Įdomu, gal net ir keista, kad sąraše žemiau Geopolitinių studijų centro atsidūrė tokie garsūs tyrimų ir analizės centrai kaip Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (Prancūzija) ir Hooverio (Huverio) institutas (Jungtinės Valstijos).

Lentelėje Nr. 11, sudarytoje pagal labiau specializuotus teminius požymius ir reitinguojančioje Centrinės ir Rytų Europos tyrimų ir analizės centrus, yra nurodyti trys centrai iš Lietuvos ir po vieną – iš Latvijos bei Estijos. Pirmą šios lentelės penketuką sudaro: Tarptautinių santykių institutas PISM iš Lenkijos, antroje vietoje – Maskvos Karnegio centras, trečioje – Socialinių ir ekonominių tyrimų centras (Lenkija), ketvirtoje – jau minėtas IMEMO iš Rusijos ir penktoje vietoje – Oleksandro Razumkovo ekonominių ir politinių studijų centras (Ukraina), paprastai vadinamas tiesiog Razumkovo centru.

11-oje šios lentelės vietoje atsidūrė vėl geriausiai iš Lietuvos centrų pasirodęs Laisvosios rinkos institutas, 28-oje vietoje – Geopolitinių studijų centras ir 70-oje vietoje – Rytų Europos studijų centras iš Vilniaus. Pažymėtina, kad 20-ą vietą šioje lentelėje užima Viešosios politikos studijų centras PROVIDUS iš Latvijos, o 23-ią – Politinių studijų centras PRAXIS iš Estijos. Iš viso 11-oje lentelėje yra paminėti 88 tyrimų ir analizės centrai.

Kaip matome, Lietuvos tyrimų ir analizės centrai pasauliniame reitinge atrodo gana neblogai, o aukštas Geopolitinių studijų centro reitingas, kartu – ir darbo įvertinimas, reikia tikėtis, taps gera paskata tolimesnei tiek paties centro, tiek tinklalapio geopolitika.lt veiklai.

Originalus tekstas: čia 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 35)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras