Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Baltarusija gręžiasi į Didžiąją Britaniją (2)

Diana Garmašaitė
2016 03 21

Prastėjant Baltarusijos ekonominei padėčiai, valstybės vadovai intensyviu grafiku vyksta įvairiomis pasaulio kryptimis, stengdamiesi surasti naujų prekybos partnerių. Per pastaruosius mėnesius potencialios bendradarbiavimo galimybės buvo aptartos su Egipto, Mozambiko, Maroko atstovais, taip pat sulaukta darbinių vizitų iš Pakistano, Kinijos bei kitų valstybių delegacijų. Deja, bent jau kol kas šis planas lūkesčių nepateisino, tačiau Minskas pagaliau ėmė aktyviau žvalgytis ir aplink save – į Senojo žemyno valstybes. Jo akimis, daugiau galimybių užmegzti artimesnius kontaktus jis turi ne su visomis Europos Sąjungos šalimis (o bando su daugeliu – Švedija, Italija ir kitomis), o su svarstančia, pasitraukti iš ES ar ne, taigi – nejaučiančia didelių sentimentų Sąjungai Didžiąja Britanija. Ar esama pagrindo tikėtis proveržio šių valstybių tarpusavio santykiuose?

1992 metais Baltarusijai užmezgus diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija, greitai rasta bendrų interesų bendradarbiauti įvairiose srityse. Po ketverių metų Didžioji Britanija tapo netgi viena pirmųjų valstybių, ratifikavusių Baltarusijos partnerystės ir bendradarbiavimo su Europos Sąjunga sutartį. Vis dėlto tenka pripažinti, jog vėliau Baltarusijos ir Didžiosios Britanijos santykių dinamika nebuvo itin aktyvi, tačiau šių metų sausį į Minską atvykus naujajai Jungtinės Karalystės ambasadorei Fionai Gibb susidomėjimas šalių bendradarbiavimo perspektyvomis atgijo. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, priimdamas kelių šalių ambasadorių kredencialus, paragino peržengti psichologinį barjerą tarpusavio santykiuose ir pažvelgti vienam į kitą iš skirtingų perspektyvų, stengiantis rasti sričių, kuriose valstybės galėtų betarpiškai bendradarbiauti. O naujoji ambasadorė, prioritetą teikianti gerovės, saugumo ir žmogaus teisių klausimams Europoje ir už jos ribų, pripažino, jog iš tiesų rimtų problemų Minsko ir Londono santykiuose nėra.

Panašios pozicijos laikosi ir buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Baltarusijoje Bruce‘as Bucknellas, teigdamas, jog šalis, nors ir stokodama laisvės, juda link Vakarų. Jo teigimu, abiejų valstybių tarpusavio santykiai yra daug šiltesni nei prieš ketverius metus, kai jis buvo paskirtas ambasadoriumi Baltarusijoje. B. Bucknello teigimu, Didžiosios Britanijos ir Baltarusijos ryšiai pagyvėjo įkūrus Prekybos rūmus, leidžiančius plėtoti ekonominius santykius didesniu mastu.

O dabartinė ambasadorė F. Gibb mano, jog kaip tik dabar esama palankios galimybės plėtoti bendradarbiavimą įvairiose srityse, o labiausiai – ekonominėje. Minsko užsienio politika – daugiakryptė, o tai suteikia dar daugiau galimybių diversifikuoti ekonominius partnerius. Ir nors yra skirtumų Baltarusijos ir Didžiosios Britanijos pozicijose vidaus ir tarptautinės politikos klausimais, tenka pripažinti, kad šalių tarpusavio prekybos apimtis didėja.

2014 metais Didžioji Britanija buvo ketvirtoji pagal prekybos apimtį Baltarusijos partnerė, o praėjusiais metais ji jau pakilo į antrą vietą, po Rusijos. Metinė sandorių suma viršijo 3 milijardus JAV dolerių, o jos nuolatinis didėjimas gali būti paaiškinamas Baltarusijos eksporto augimu. Minsko diplomatinis elitas nevengia susitikti ir su kitų Senojo žemyno valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai (Norvegijos, Armėnijos, Šveicarijos ir kt.), atstovais, tačiau tokio ekonominės ir finansinės naudos proveržio, kokį gali suteikti bendradarbiavimas su Didžiąja Britanija, tikėtis neverta. O ir svarbiausių Baltarusijos prekybos partnerių penketukas bėgant metams iš esmės nesikeičia – jame karaliauja Rusija, Didžioji Britanija, Ukraina, Olandija ir Vokietija.

2013 metais daugiausia Europos Sąjungos investicijų į Baltarusiją atkeliavo iš Londono kapitalistų. Panašu, jog abiejų valstybių ambasadų ir Prekybos rūmų personalo pastangos siekiant padidinti tarpusavio prekybos apimtį ir pritraukti daugiau investicijų pagaliau davė neblogų vaisių.

Kokiomis baltarusiškomis prekėmis taip yra susidomėję britai? Pagrindinę Baltarusijos eksporto poziciją sudaro naftos produktai, įskaitant bitumus, toliau eina antioksidantai, juodųjų ir spalvotųjų metalų dirbiniai, tekstilė, trąšos, optikos ir elektros įrenginiai. Pastarųjų eksportas į Didžiąją Britaniją 2013 m. padidėjo net 18,5 procento, o tekstilės gaminių – net daugiau kaip 20 procentų. Tais pačiais metais britų kapitalo įmonių, registruotų Baltarusijoje, skaičius išaugo iki beveik 300 („B&B Insurance“, „Servolux“, „LeGrand“, „Unison“, „British Tobacco“ ir kt.), o kai kurios didžiausios šalies įmonės – skrydžių bendrovė „Belavia“ ir naftos produktų eksportuotoja „Belarusian Oil Company“ – įsteigė savo dukterines įmones Didžiojoje Britanijoje. Įdomu pažymėti, jog dar viena britų įmonė „Linpac Packaging“, Vitebsko rajone įsteigusi maisto pakavimo gamyklą, 90 proc. savo produkcijos parduoda Rusijai.

Didžiosios Britanijos patirtis vystant technologiškai pažangią gamybą ir paslaugų sektorių domina mažai jos sukaupusią Baltarusiją. Norėdama modernizuotis ir neatsilikti nuo vyraujančių bent jau Europos tendencijų, Baltarusija siekia ne tik pritraukti kuo daugiau britų investicijų, bet ir glaudžiau bendradarbiauti maisto pramonės, atsinaujinančių energijos išteklių, informacinių technologijų, edukacijos ir kitose srityse. Atrodo, kad potencialo tarpusavio santykiams stiprinti yra, tačiau esama ir tam tikrų kliūčių jų proveržiui. Kokių?

Visų pirma, Baltarusijos ekonomikos modeliui būdinga, kad rinkoje dominuoja valstybės valdomos įmonės. Galbūt to ir nereiktų laikyti didele kliūtimi, tačiau verslininkai Didžiojoje Britanijoje įpratę dirbti kiek kitomis sąlygomis. Verslo įmonės ten dažniausiai valdomos privačių asmenų, be valstybės įsikišimo sprendžiančių, kur ieškoti naujų rinkų ir kokias naujas technologijas vertėtų išbandyti. Baltarusijai, siekiančiai pritraukti daugiau ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir kitų Vakarų valstybių įmonių dirbti šalies viduje, vertėtų suteikti daugiau erdvės nuo valdžios nepriklausomam verslui plėtotis ir augti.

Šiai pozicijai pritaria ir B. Bucknellas. Jo teigimu, jeigu Minskas tikrai siekia pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, jis privalo duoti daugiau laisvės vietiniam verslui ir sumažinti importo įkainius. Šalies vadovų noras viską kontroliuoti suprantamas, tačiau to kaina per didelė, matant, kaip nukenčia šalies ekonomika. Žinoma, Londonas norėtų padidinti tarpusavio prekybos mastus, tačiau juk ne valdžia, o patys verslininkai sprendžia, su kuo jiems bendradarbiauti.

Antra priežastis, kodėl Baltarusija, siekdama paskatinti ekonominių santykių proveržį, negeba labiau sudominti Didžiosios Britanijos verslininkų, yra ta, kad jos rinka per maža ir ne tokia finansiškai pajėgi kaip kai kurių kaimyninių šalių. Daugelis britų kompanijų renkasi galbūt daug verslo valdymo panašumų turinčias valstybes (Rusiją, Ukrainą), nes jų, o ne Baltarusijos, rinkų teikiama finansinė grąža labiau atperka rūpesčius dėl perdėto biurokratinio aparato kišimosi ar didelių mokesčių užsienio kapitalo įmonėms. Turint omeny, kad naftos produktai užima didžiąją dalį eksporto į Didžiąją Britaniją, Minskui reikėtų diversifikuoti jai siūlomą ir parduodamą produkciją – per didelė priklausomybė nuo vienos prekių rūšies prekybos santykius daro pažeidžiamesnius. Tai galioja ir kitų prekybos partnerių atžvilgiu, nes susikoncentravimas į vieną prekybinę poziciją niekada nėra saugus sprendimas.

Minske veikiančio nepriklausomo Socioekonominių ir politinių tyrimų instituto duomenimis, praėjusių metų gruodį 27,5 proc. baltarusių teigė manantys, kad kardinalūs pokyčiai šalies užsienio ir vidaus politikoje tikėtini, tačiau 51,6 proc. respondentų buvo skeptiškesni ir pareiškė, kad jų tikimybė yra nedidelė. Vis dėlto dauguma apklaustųjų (44,9 proc.) tokių pokyčių nori ir laukia. Galima svarstyti, ką konkrečiai kiekvienas pilietis turėjo omenyje atsakydamas į šiuos du klausimus, tačiau vyraujanti tendencija aiški – Baltarusija tikisi permainų. Sumažėjus pagrindinės Minsko prekybos partnerės – Rusijos perkamajai galiai, Baltarusijos verslininkams teko imtis ne itin švarių metodų. „Pereksportuoti“ ES produkciją su baltarusiškomis etiketėmis į Rusiją, uždraudusią ją importuoti, – rizikingas, tačiau pelningas sprendimas. Ilgą laiką kliaujantis Maskvos ekonominiu potencialu, taip stipriai priklausomu nuo energetinių išteklių kainos, galima buvo numatyti ir skaudų smūgį Baltarusijos ekonomikai.

Tenka pripažinti, kad Minskui reikia suktis iš padėties ir atvėręs savo rinką jis neabejotinai praras mažiau, nei gaus naudos. Baltarusijos vadovybės vykdoma naujų ekonominių partnerių paieška lėtai, bet duoda vaisių, o vertinant galimą prekybos potencialą su Didžiąja Britanija belieka sutikti, jog A. Lukašenka pasirinko itin naudingą kryptį. Pinigų srautai auga – tai įrodo ir sidabrinė vieta Baltarusijos didžiausių prekybos partnerių sąraše, tačiau stipraus proveržio santykiuose su Londonu tikėtis neverta. Tam koją pakišti gali Baltarusijos rinkos specifika, bet nereiktų pamiršti ir to, kad politiniu lygmeniu Didžioji Britanija Minsko akyse – tik viena iš ES valstybių, patenkančių į daugiakryptės užsienio politikos radarą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras