Afrikos plėtros galimybės pradeda svyruoti. Žemyno ekonomikos augimas lėtėja, pasaulyje vyrauja nestabilumas ir nežinomybė, o žaliavų kainos mažėja. Tai gali pakirsti išskirtinai reikalingą progresą, tad užtikrinti Afrikos gyventojų gerovę nelengva. Šiam tikslui svarbu siekti tvarios plėtros pavojų kupinomis sąlygomis. Pasaulio banko skaičiavimais, Afrikai reikės mažiausiai 93 mlrd. JAV dolerių per metus vien infrastruktūros poreikiams patenkinti, o jos tvarumo garantavimas kainuotų dar daugiau.

Turint galvoje šiuos iššūkius, Afrika turi sparčiai plėtoti savo išteklius ir pradžioje beveik padvigubinti mokestines pajamas. Minėtoje srityje daug vietos tobulėti. Nuo 1990 iki 2004 metų Gana pertvarkė mokesčių sistemą ir padidino pajamas nuo 11 iki 22 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pavyzdžiui, Nigerijoje itin aktualus naftos eksporto klausimas. Afrikos šalims reikia ir ieškoti būdų, kaip diversifikuoti savo ekonomikas. Šis aspektas apima investicijas į švietimą, telekomunikacijas, elektrą, kelius, geležinkelius ir vandens tiekimą. Galima sekti sėkmingais Europos ir Azijos valstybių  persitvarkymo modeliais, rodančiais, kad įmanoma kurti palankią aplinką finansinėms ir medicininėms paslaugoms, turizmui, nekilnojamajam turtui, žiniasklaidai, menui ir kultūrai.

Pažymėtina, kad ekonomikos augimas turėtų skatinti naujų darbo vietų kūrimą, o ne tik mažumos klestėjimą, nepalikti nuošalyje jaunų žmonių ir moterų, kaip dažnai vis dar nutinka Afrikoje, kur didėja nelygybė. Vienu iš tikslų tampa augimo kokybės užtikrinimas, jau minėtas darbo vietų kūrimas žemės ūkyje, gamyboje ir paslaugų sektoriuje, socialinės apsaugos tinklų stiprinimas, vaikų įgūdžių ugdymas, ligų ir epidemijų prevencija. Pasaulio ūkiui buksuojant, Afrikos valstybės gali plėtoti tarpusavio prekybą, mažinti biurokratines kliūtis ir administracines išlaidas. Apskritai šio žemyno potencialas milžiniškas, tačiau nederėtų manyti, kad augimas tęsis be pastangų ir atitinkamų politinių lyderių žingsnių.

Pagal 2016 m. kovo 14 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.