Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  JAV atstovė paragino JT šalis versti Rusiją vykdyti Minsko susitarimų reikalavimus

2016 03 24

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power (Samanta Pauer) paragino JT nares daryti spaudimą Rusijai ir priversti ją vykdyti pagal Minsko susitarimus prisiimtus įsipareigojimus.

„Rusijos žingsniai būtų paprasti. Rusija privalo gerbti Ukrainos suverenumą. Ji privalo nutraukti separatistų ginklavimą ir mokymą, kartu su jais nesikauti. Taip pat Rusija privalo įvykdyti Minsko susitarimus, įskaitant neteisėtai sulaikytų asmenų, tokių kaip Nadežda Savčenko, išlaisvinimą“, – sakė S. Power prie apskritojo stalo, kuris buvo surengtas rezoliucijos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo antrųjų metinių proga. Šią rezoliuciją priėmė  JT Generalinė Asamblėja.

Pasak S. Power, Rusijai nepradėjus žengti minėtų žingsnių, „mes privalome nepamiršti savo įsipareigojimų“. Ji aiškino, kad, sakydama „mes“, turėjo omeny „tiek atskirų šalių vyriausybes, tiek institucijas, kurioms priklausome“.

JT atstovė paminėjo ir apie Ukrainos atsakomybę: „ir toliau dirbsime su Ukrainos vyriausybe, kad ji vykdytų savo dalį jai priskirtų Minsko susitarimų įsipareigojimų“.

S. Power pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė privalo užtikrinti, kad būtų taikomi „bendresni principai“, kurie yra bendro saugumo ir supratimo, kas yra teisinga, pagrindas. „Ukrainos teritorinio vientisumo, taip pat visų Ukrainos gyventojų žmogaus teisių klausimu turime būti solidarūs“, – pažymėjo diplomatė.

Minsko susitarimai pasirašyti 2015 m. vasario 12 d. Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų po įvykusių jų derybų. Vėliau Vakarų šalių vadovai ne kartą pareiškė, kad Rusijai taikomų sankcijų panaikinimas galimas tik įgyvendinus visus Minsko susitarimų punktus. JAV nurodė, kad svarbiausia yra visiškai nutraukti ugnį Donbase, nes Rusija nuolat pažeidžia šį punktą.

Daugiau informacijos apie stringantį taikos procesą ir galimas pasekmes Ukrainai – Sergejaus Rachmanino straipsnyje „Ėjimas minų lauku“ (savaitraštis „Savaitės veidrodis. Ukraina“).

Pagal 2016 m. kovo 18 d. portalo „ZN,UA“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras. 


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras