Agentūros „RIA Novosti“ korespondentas Aleksejus Bogdanovskis iš Vašingtono pranešė, kad Kanada pradėjo taikyti papildomas ekonomines sankcijas Rusijos Federacijai (RF) dėl įvykių Ukrainoje. Apie tai buvo skelbiama paviešintame Kanados užsienio reikalų ministro Stefano Diono pareiškime.

„Šis sprendimas skirtas paremti didelio masto tarptautines pastangas, kuriomis siekiama rasti diplomatinį sprendimą Ukrainos krizei įveikti. Bendraudami su Rusija <...> ir demonstruodami mūsų tvirtą pasiryžimą dėl sankcijų <...>, kolektyviai tvirtiname galimybę ją patraukti atsakomybėn“, – pareiškė S. Dionas.

Pirmas sankcijų sąrašas parengtas juridiniams asmenims (14), iš kurių „Inresbank“ (Investicinis respublikinis bankas), „Mosoblbank“ (Maskvos srities bankas), ОАО „Volgogradneftemaš“ (Volgogrado naftos mašinų gamykla), koncernas „Kalašnikov“, bendrovė „Technopromeksport“, kontroliuojančioji bendrovė „Technodinamika“, mokslinis-gamybinis koncernas „Techmaš“, Rusijos technologijų valstybinei korporacijai priklausantis  „Schwabe Holding“, taip pat Rusijos technologijų patronuojamoji įmonė „Rossijskaja elektronika“, kitos įmonės. Numatyta užšaldyti jų aktyvus ir uždrausti darbuotojams atvykti į Kanadą.

Be to, į juridinių asmenų sąrašą pateko Eupatorijos, Feodosijos, Jaltos jūros uostai, taip pat Jaltos kino studija.

Naujame fizinių asmenų sąraše – koncerno „Kalašnikov“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Eduardas Joffe, pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos užsienio reikalų žinybos vadovas Aleksandras Kofmanas, taip pat Olegas Akimovas, Aleksandras Omelčenka, Piotras Savčenka.

RF taikomi trys ES sankcijų paketai. Pirmiausia buvo įvesti individualūs ribojimai RF ir Ukrainos piliečiams, kuriuos ES laiko prisidėjusiais prie Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo. Šios sankcijos kovo 10 d. pratęstos iki 2016 m. rugsėjo 15 d.

RF ekonomikos sektoriams pritaikytos sankcijos galioja iki šių metų liepos pabaigos, sankcijos Krymui – iki birželio 23 d.

Šiemet kovo mėnesį Barackas Obama dar vieniems metams pratęsė užpernai įvestas sankcijas Rusijai, kuri, pasak JAV prezidento, ir toliau kelia „nepaprastą ir ypatingą grėsmę“ JAV nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai.

Pagal 2016 m. kovo 19 d. portalo „Novosti Mail.Ru“ straipsnio informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.