Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Užjautė kaip sugebėjo (3)

Viktoras Denisenko
2016 03 28

Po tragiškų teroro išpuolių Briuselyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė Belgijos karaliui Filipui nepriekaištingo turinio užuojautą. Pranešama, kad V. Putinas pasmerkė „barbariškus išpuolius“ ir pažymėjo, jog šie nusikaltimai negali būti pateisinti. Sunku pasakyti, kiek Rusijos prezidentas, dėdamas parašą po šiais žodžiais, buvo nuoširdus, tačiau tenka konstatuoti, jog daugumos Rusijos valdininkų reakcija buvo visiškai kitokia. Rusijos viešojoje erdvėje nuskambėjusiuose komentaruose apie Briuselio tragediją netrūko nei pagiežos, nei piktdžiugos.

Reakciją į Briuselio tragediją Rusijoje galima pirmiausia apžvelgti pagal radijo stoties „Svoboda“ surinktas charakteringas ir ryškiausiai ją atspindinčias citatas. Pavyzdžiui, beveik iškart į teroro aktą sureagavo Dūmos deputatas, Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas. Jis savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Kol Stoltenbergas egzaltuotai kovoja su „pavojumi iš Rusijos“ ir dislokuoja karius Latvijoje, jam po nosimi Briuselyje sprogdinami žmones.“

Panašūs posakiai skambėjo ir kitų Rusijos valdžios atstovų lūpose (ir socialinių tinklų paskyrose). Dūmos deputatas, NVS reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis patarė Europai „nustoti šokti pagal JAV dūdą“. Piktai džiaugėsi ir Dūmos vicepirmininkas, Komunistų partijos atstovas Ivanas Melnikovas, atsiliepęs į tragediją taip: „Pirma Europos lyderiai padėjo JAV susprogdinti sudėtingą, bet stabiliai susiformavusį Rytų pasaulį, o dabar jie negeba garantuoti savo tautoms saugumo: nei fizinio, nei demografinio.“

Oficialioji Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova irgi, išreiškusi užuojautą nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems, iš karto prabilo apie „dvejopų standartų politiką“, nominaliai kaltindama dėl įvykusios tragedijos pačią Europą.

„Geriausias“ tokio pobūdžio pareiškimas, ko gero, priklauso Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto nariui Igoriui Morozovui, kurio teigimu, „adekvačiai įvertinti terorizmo grėsmę Belgijos specialiosioms tarnybos sutrukdė rusofobija“.

Pažymėtina, kad tokiuose ir panašiuose pasisakymuose skambėjo gana daug raginimų Europai jungtis „bendros grėsmės akivaizdoje“ į koaliciją su Rusija. Tai buvo vienas dažniausiai aptinkamų motyvų piktdžiugiškuose „užuojautos“ pareiškimuose, kuriuos skelbė rusų valdininkai. Čia verta priminti, kad apie plačios koalicijos su Vakarais sukūrimą (užmerkus akis prieš nesutarimus) Kremlius prabilo dar po teroro išpuolių Paryžiuje praeitų metų lapkričio mėnesį. Maskva mato tokioje įsivaizduojamoje koalicijoje galimybę ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos, kurioje ji atsidūrė po agresijos prieš Ukrainą. Kremlius tikisi, kad „susivienijus kovai su terorizmu“ jam pavyktų sudaryti su Vakarais sandėrį, – pasiekti, kad būtų atšauktos sankcijos ir atnaujintas bendradarbiavimas, ir ,vadovaujantis vadinamąja Realpolitik, gauti teisę daryti ką nori su Ukraina.

Tačiau radikaliausią mintį, ko gero, išsakė skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis. Televizijos kanalo „Rossija“ eteryje jis pareiškė, kad teroro aktai Europoje Rusijai yra naudingi. „Tegul jie žūsta“, – pasakė jis apie susivienijusios Europos gyventojus. Beje, V. Žirinovskis seniai garsėja kaip Rusijos politinės arenos juokdarys, tačiau tikėtina, jog jis dažnai išsako tas mintis, kurios vyrauja Kremliuje, bet yra pernelyg radikalios, kad jas išsakytų kiti politinio lauko atstovai.

Cituotas V. Žirinovskio pasisakymas neliko nepastebėtas – patraukti skandalingą politiką baudžiamojon atsakomybėn dėl tokių žodžių pareikalavo Sankt Peterburgo savivaldos tarybos deputatas Borisas Višnevskis, tačiau iš tikrųjų kyla rimtų abejonių, kad V. Žirinovskiui tektų rimtai atsakyti už savo žodžius.

Dėmesį patraukė ir dar vienas neatsakingas pasisakymas, šį kartą nuskambėjęs ne Rusijoje, o Ukrainoje. Šios šalies saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Gricakas pareiškė, kad nenustebtų sužinojęs, jog teroro ataka Briuselyje yra „Rusijos vykdomo hibridinio karo elementas“. Maskva sureagavo į šį pareiškimą gana skausmingai. Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas išvadino V. Gricaką savo „Facebook“ paskyroje „nevispročiu“.

Kita vertus, nors Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pareiškimas skamba provokuojamai ir iš esmės atitinka sąmokslo teorijos stilių, Rusijos valdininkų reakcija į teroro išpuolį Briuselyje kelia nemažai klausimų ir faktiškai paruošia dirvą tokiems įtarimams ir versijoms.

Visa tai leidžia pasakyti, kad nuožmioje Rusijos kovoje su Vakarų pasauliu (kaip tai įsivaizduoja Kremlius) nebeliko vietos nuoširdumui ir tikrai užuojautai. Teroro išpuolis susivienijusioje Europoje – ypač jos sostine vadiname Briuselyje – tampa dingstimi piktdžiugiškiems pareiškimams, naujiems propagandiniams išpuoliams bei manipuliacijoms. Kremlius bando pasinaudoti situacija, siekdamas išspręsti savo problemas, susijusias pirmiausia su buksuojančia ekonomika (be sankcijų atšaukimo ir glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo atnaujinimo įveikti šią problemą Maskvai bus labai sunku).

Taip pat nesudėtinga pastebėti, jog nors šiuo atveju kalbama apie Vakarų Europą, Rusijos valdžios atstovų pasisakymuose vis vien sugeba išlįsti patologinė neapykanta JAV. Tokio pobūdžio pasisakymuose taip pat nesunku įžiūrėti klasikinį principą „skaldyk ir valdyk“, kurį taip mėgsta Maskva. Turimas omenyje Rusijos bandymas pasinaudoti teroro išpuoliu Briuselyje, kad būtų įkaltas pleištas tarp Europos ir JAV (kaltinant pastarąsias Arabų pavasario skatinimu, suirute Sirijoje, ISIS atsiradimu ir, atitinkamai, teroristinio pavojaus eskalavimu).

Kita vertus, galbūt nevertėtų bandyti taikyti Rusijos vadinamojo politinio elito reakcijai į teroro išpuolius Briuselyje kokį nors moralumo principą. Galiausiai, vertybinė politika nėra stiprioji dabartinio šios šalies valdančiojo režimo pusė. Rusų žurnalistas Konstantinas Egertas apibūdino šiame straipsnyje paminėtą valdininkų reakciją į teroro išpuolį Briuselyje kaip „ciniškumo triumfą“. Jo teigimu, tokia reakcija atspindi ir šiuolaikinės rusiškos propagandos principus. Pasak K. Egerto, teroro aktas leidžia parodyti, jog Vakarų Europoje irgi blogai (ar bent jau ne geriau nei Rusijoje), o eilinis pasiūlymas „susivienyti bendro pavojaus akivaizdoje“ atspindi Kremliaus siekį pagauti jo taip nekenčiamą Vakarų pasaulį į Realpolitik tinklus. Ir jei Maskvai tai pavyktų, tektų kalbėti apie didžiausią susivienijusios Europos pralaimėjimą (tiek politinį, tiek vertybinį) per pastaruosius dešimtmečius.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras