Per pastaruosius 35 metus Vakarų demokratijose sparčiai augo politinis nestabilumas, o permainos valdančiosiose partijose buvo dažnos. Keitėsi jų programos ir filosofija, o šiuos procesus veikė ekonominė transformacija ir kiti sunkumai. Esama nuomonių, kad didėjantis politinis nestabilumas yra susijęs su smunkančia ekonomika, buksuojančia pramone ir gamyba, silpstančiu užimtumu. Be to, stiprėja skaitmeninės technologijos, automatizuodamos tam tikrus darbus, kelius skinasi robotika, 3D spausdinimas bei dirbtinis intelektas.

Minėtų technologijų augimas padidina bendrovių gebėjimus efektyviai suvaldyti sudėtingus procesus ir pasinaudoti pasaulio ekonomikos integracija. Šiame kontekste svarbu mažesnės sąnaudos prekių gamyboje ir išplėstas paslaugų pasirinkimas. Darbuotojams reikia prisitaikyti prie aplinkybių ir naujų iššūkių.

2008 metais pasaulį supurtė ekonomikos krizė, daugelio šalių ūkio ir politikos padėtis gerokai pablogėjo, smuko namų ūkių vartojimas, susilpnėjo bankai ir finansų sektorius. To rezultatas – prarastas pasitikėjimas vyriausybių motyvacija, sugebėjimais ir kompetencija. Vis daugiau dėmesio pradėta kreipti į augančią nelygybę, rinkimų pasekmės tapo neprognozuojamos, o politikos kryptis sparčiai kito.

Tai turėjo ir ekonominį poveikį, tokį kaip politikos sukeltas netikrumas, tampantis kliūtimi investicijoms. Be to, stinga sutarimo dėl darbotvarkės, skirtos ekonomikos augimui atkurti ir nedarbo lygiui sumažinti. Dėl šių priežasčių daugelyje šalių ūkių plėtra nedidelė, o nedarbas muša rekordus. Tokios tendencijos pakursto politinį nestabilumą ir susiskaldymą, efektyvios politikos stoką.

Tiesa, esant minėtoms aplinkybėms, svarbu suvokti globalizacijos, struktūrinės pertvarkos ir valdymo ryšį bei šių veiksnių aktualumą politiniams procesams. Ryšys tarp piliečių rūpesčių ir valdymo principų yra pagrindinė demokratijos galia, todėl pasaulio lyderiai turėtų tai suprasti ir kurti naujas vizijas, padėsiančias jų šalims kelyje į didesnę gerovę ir teisingumą.

Pagal 2016 m. kovo 23 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.