Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 metų vasario 1–14 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (104)

Algirdas Karijotas
2016 04 01

Užsienio politika

Vasario 1 d. vyko Ukrainos prezidento P. Porošenkos darbo vizitas į Berlyną. Per susitikimą su Vokietijos kanclere A. Merkel Porošenka pateikė informaciją apie keliančią nerimą situaciją Rytų Ukrainoje ir pažymėjo, kad būtina tęsti sankcijas Rusijos atžvilgiu. Vizito metu P. Porošenka davė interviu leidiniui „Bild“, kur atkreipė dėmesį, kad tikimybė situacijai Donbase peraugti į visaapimantį karą yra didelė ir „atviro karo grėsmė yra didesnė nei pernai“.

Apie tai prezidentas kalbėjo ir vėliau vykusioje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje. Kitą dieną po konferencijos ten pat vyko Normandijos ketverto užsienio reikalų ministrų susitikimas krizės Donbase sureguliavimo klausimais. Susitikimas konkrečių rezultatų dėl Prancūzijos ministrų kaitos (dalyvavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktorius) nedavė, jis laikytas parengiamuoju. Šalys pripažino, kad reikia tartis ir dirbti dėl galimybės ESBO stebėjimo misijos (SSM) nariams visame Donbase bei pasienyje su Rusija besąlygiškai patekti į kontroliuojamas teritorijas, taip pat dėl abiem pusėms priimtino numatomų Donbase rinkimų modelio. Ukraina kėlė klausimą dėl vienuolikos ukrainiečių baudžiamojo persekiojimo Rusijos teismuose bei nurodė, kad Rusija ir toliau nevykdo Minsko susitarimų, o Kryme vietos totorių atžvilgiu ėmėsi naujų represijų – kratų ir areštų. Tų dienų įvykiai Kryme parodė, kad Rusija kuria naujo priešo įvaizdį, fabrikuoja bylas Krymo totorių politiniam-religiniam judėjimui „Hizb ut-Tahrir“, atliko kratas ir sulaikė 12 asmenų. Rusijoje ši organizacija, veikianti ir kitose islamą išpažystančiose šalyse, prilyginama teroristinei.  

Vidaus politika

Didžiausia pastarųjų dviejų savaičių informacinė „bomba“ sietina su ekonominės plėtros ir prekybos ministro Aivaro Abromavičius atsistatydinimo pareiškimu. Pareiškęs atsistatydinąs ir taip apnuoginęs prastą vidaus politinę situaciją, A. Abromavičius teigė, kad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos Ukrainai: valdžia privalės priimti sprendimus ir atlikti ryžtingus veiksmus, nukreiptus į reformas ir šalies vystymą, nes šalis yra per kelis žingsnius nuo griūties, bet kartu ir per kelis žingsnius iki proveržio, vedančio pirmyn. Tarp atsistatydinimo priežasčių ministras nurodė trukdymą dirbti, aktyvų sisteminių reformų blokavimą, pašalinių ekonomikai asmenų protegavimą. Po drąsių A. Abromavičiaus žingsnių pasigirdo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės K. Lagard perspėjimas Ukrainai, dėl to įstrigo eilinis TVF paramos kredito pervedimas. Sunerimęs prezidentas P. Porošenko su ja aiškinosi telefonu, tikino, kad, nepaisant vidaus politinės krizės, reformos bus tęsiamos. Sutarta, kad Ukraina išspręs vyriausybinę krizę, papildomai parengs prioritetinių reformų veiksmų planą ir parlamente bus priimti visi reformoms vykdyti reikalingi įstatymų paketai.

Sikiant apraminti situaciją į prezidentūrą buvo pakviesti didžiojo septyneto (G-7) šalių ambasadoriai, reziduojantys Kijeve. Prezidentūroje prezidentas P. Porošenka, premjeras A. Jaceniukas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas V. Hroismanas, rodydami valdžios vienybę, ambasadorius patikino, kad reformos bus tęsiamos ir kad siekdami bus įvykdyta vyriausybės pertvarką, joje paliekant ministrus reformatorius. Viešą komentarą išsakė JAV ambasadorius Geoffrey R. Pyattas, teigęs, kad Ukrainos politikams vertėtų nutolti nuo asmeninių interesų ir visu rimtumu užsiimti reformomis. Kaip teigiamos veiklos pavyzdį jis nurodė ministrą A. Abromavičių, be to, priminė, kad Ukrainai ypač daug reikia nuveikti kovojant su korupcija ir sudarant sąlygas investicijoms į šalį pritraukti. JAV yra pasirengusios remti Ukrainos ir TVF bendradarbiavimą, jei tai bus susieta su reformomis.

Savo ruožtu premjeras A. Jaceniukas, pripažindamas, kad esant politinei krizei efektyviam reformų tęsimui yra būtina valdžios santykių šalyje pertvarka, išvardijo penkis reikalavimus, kurių laikantis jo komanda tęstų darbus: jokių politinių kvotų ir verslo interesų vykdomojoje valdžioje; visiškas nepakantumas politinei ir ekonominei korupcijai; vykdomosios valdžios, savivaldos ir visų lygių deputatų veiklos skaidrumas ir viešumas; bendra Vyriausybės ir Aukščiausiosios Rados atsakomybė; valdžių reguliavimo sričių atskyrimas: Vyriausybei – vykdomoji valdžia, Aukščiausiajai Radai – įstatymų leidyba. Nepaisydamos šio politinio situacijos glaistymo, prie vis labiau bręstančios Vyriausybės krizės prisijungė partijų „Batkivščina“ ir „Samopomič“ parlamentinės frakcijos: jos priėmė sprendimus nebendradarbiauti su premjeru A. Jaceniuku.

Ieškodamos politinių dividendų, nesnaudė ir kitos politinės jėgos. „Batkivščinos“ partijos lyderė J. Tymošenko su buvusiu Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovu V. Nalivaičenka pareiškė tapę vienos komandos nariais ir kurs Pilietinę konstitucinę asamblėją. Asamblėjos, kuri apims visą Ukrainą, tikslas – pilietinėse diskusijose kelti ir aptarti Pagrindinio šalies įstatymo siūlymus, kurie vėliau turėtų būti priimti referendume. Neatmetama galimybė skelbti pirmalaikius Aukščiausiosios Rados rinkimus, o diskusija dėl technokratų Vyriausybės skyrimo yra tik laiko gaišinimas. Kartu pripažįstama, kad negalima leisti įvykti naujai revoliucijai, nes tai sunaikintų Ukrainą.

Susidariusią vidaus politinę situaciją iliustravo visuomenės nuomonės tyrimų instituto „Gallup“ Ukrainos padalinio paskelbti visuomenės nuomonės apklausos duomenys, pagal kuriuos piliečių pasitikėjimo prezidentu P. Porošenka reitingas (17 proc.) tapo žemesnis nei buvusio prezidento V. Janukovyčiaus (2013 m. – 28 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 metais P. Porošenkos pasitikėjimo reitingas buvo 47 procentai.

Kijevo sociologinė grupės „Reiting“ paskelbtais duomenimis, 50 proc. ukrainiečių palaiko mintį rengti pirmaeilius parlamento, o 48 proc. – pirmalaikius prezidento rinkimus (2015 m. spalį toks palaikymas buvo atitinkamai 47 proc. ir 43 proc.).  „Reiting“ duomenimis, prezidento P. Porošenkos veiklą teigiamai vertino 21 proc., Aukščiausiosios Rados pirmininko V. Hroismano – 14 proc., premjero A. Jaceniuko – 8 proc. apklaustųjų. Kas trečias apklaustasis teigiamai vertino Lvovo merą A. Sadovijų, Odesos srities administracijos vadovą M. Saakašvilį, kas ketvirtas –po Oranžinės revoliucijos buvusį gynybos ministrą A. Gricenką, P. Porošenką, toliau minimi J. Tymošenko, O. Liaško, R. Achmetovas. Parlamentą renkant dabar, į jį patektų septynios partijos: PPB sudėtyje esantis „Solidarumas“ – 16,3 proc., Opozicijos blokas – 13,8 proc., susivienijimas „Samopomič“ – 13,5 proc., „Batkivščina“ – 12,9 proc., „Svoboda“ – 8,3 proc., Radikalų partija – 6,5 proc. ir „Ukrop“ – 5,2 proc., o jei vyktų referendumas, šalies stojimą į ES palaikytų 59 proc., į Muitų sąjungą – 16 proc., į NATO – 47 proc. šalies gyventojų.

Ekonomikos aktualijos

Iš apžvelgiamo laikotarpio verta paminėti naujojo Šilko kelio Ukrainos etapo, kurio tikslas – išvengti prekių judėjimo tranzitu per Rusiją trukdžių ir blokados, išbandymą. Bandomasis Ukrainos konteinerinio traukinio maršrutas ėjo iš Odesos uosto krovininiu keltu per Juodąją jūrą į Gruziją, toliau - geležinkeliu per Azerbaidžaną iki Baku. Iš Baku maršrutas tęsėsi keltu per Kaspijos jūrą, driekėsi Kazachstano teritorija iki Kinijos. Kelionė truko 15 dienų, ir prieita prie išvados, kad šis maršrutas, palyginti su keliu per Rusiją, yra konkurencingas, tikimasi jo trukmę sumažinti iki 10–12 dienų.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Pastarąsias dvi savaites gyvenimas kariniame segmente vyko sava rutina, tačiau verta paminėti kai kuriuos akcentus. Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas, karinis prokuroras Anatolijus Matiosas paviešino anksčiau neskelbtus duomenis, kad devyniolikai tūkstančių kariškių ir teisėsaugininkų dėl dezertyravimo ir tarnybinių pareigų neatlikimo iškelta apie penkiolika tūkstančių baudžiamųjų bylų. Apie 20 proc. tų bylų jau pasiekė teismus. Iš esmės tai - tie asmenys, kurie pasiliko okupuotame Kryme.

Premjeras A. Jaceniukas paskelbė, kad Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pagal kontraktą tarnauja apie 140 tūkstančių žmonių ir sutartys sudaromos kasdien vidutiniškai su 200 asmenų. Premjeras yra įsitikinęs, kad tam įtakos turėjo atlygio šauliui padidinimas iki 7000 grivinų (apie 250 eurų).

Pagal dvišalį bendradarbiavimą Ukrainoje su vizitais lankėsi JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas ir Pakistano karinė delegacija, vadovaujama generolo leitenanto Zamiro-ul-Hassano Shaho, o Ukrainos VRM Nacionalinės gvardijos mokymo centre lankėsi JAV Kalifornijos valstijos nacionalinės gvardijos delegacija, vadovaujama jos vado generolo majoro Davido Boldwino. Prezidentas įsaku patvirtino metinę bendradarbiavimo su NATO programą, kuri atspindi galutinius Ukrainos politinius tikslus tarptautinėje saugumo politikoje, numato tarpžinybinį veiksmų koordinavimą ir konkrečius šalies politinių, ekonominių ir socialinių reformų žingsnius.

Antiteroristinė operacija

Antiteroristinės operacijos (ATO) rajone vasario 1–14 dienomis žuvo du ir buvo sužeisti trisdešimt penki Ukrainos kariai. Apšaudant Ukrainos pajėgas vis dažniau naudojami minosvaidžiai. Sąlyginai ramiausia situacija buvo Luhansko kryptimi, tačiau ir čia paliaubų pažeidimų užfiksuota Stanyčno Luhanskės, Triochizbenkės, Krymskės, Novozvanivkos, Zolotės gyvenvietėse.

Intensyviausi susišaudymai vyko Donecko kryptimi, vadinamajame Svitlodarskės lanke, ir prie Horlivkos esančiose Novhorodskės, Majorsko, Zaicevės gyvenvietėse. Dėl apšaudymų intensyvumo kontrolės ir praleidimo punktą (KPP) prie Zaicevės teko laikinai uždaryti. Taip pat paliaubos buvo pažeistos prie Donecko oro uosto esančiose Piskų, Opytnojės gyvenvietėse. Paminėtina, kad vasario 10 dieną Donecko srityje, Novomykolajivkos gyvenvietės prieigose, keleiviniam mikroautobusui užvažiavus ant minos žuvo trys ir buvo sužeistas vienas civilis gyventojas.

Mariupolio kryptimi paliaubos dažniausiai buvo pažeidžiamos prie Marjinkos, Krasnohorivkos, Starohnativkos, Pavlopolio, Šyrokės. Keletą kartų Ukrainos kariams teko stoti į mūšį su Rusijos remiamų separatistų diversinėmis grupėmis prie Piščeviko, o prie Sachankos buvo panaudota salvių ugnies sistema „Grad“. Prie Marjinkos Ukrainos kariai drauge su pasieniečiais užkardė separatistų diversinės grupės prasiveržimą. Dėl intensyvaus apšaudymo vasario 13 d. Marjinkos KPP laikinai buvo uždarytas.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo pateikta duomenų apie prastas karių aprūrinimo ir buities sąlygas ne tik ATO rajone, bet ir šalies gilumoje. Reaguodama į tokius signalus Gynybos ministerijos suformuota mobili inspektorių grupė lankėsi pas karius Mariupolio rajone. Domėtasi materialinio aprūpinimo, algų mokėjimo, maitinimo klausimais. Analogišką vizitą atliko ir NSGT sekretorius A. Turčinovas. Jis karius lankė prie Horlivkos esančiose Zaicevės ir Majorsko bei prie Donecko oro uosto Opytnojės gyvenvietėse.

Per kelias praėjusias savaites iš įkalinimo įstaigų okupuotame Donbase Ukrainai perduota 18 nuteistųjų. Tarp jų yra nuteistų kalėti iki gyvos galvos. (Šiandien okupuoto Donbaso įkalinimo įstaigose yra apie 10 tūkstančių nuteistųjų, iš jų apie tūkstantis norėtų bausmės atlikimą tęsti Ukrainos kontroliuojamoje dalyje. Iki šiol yra įvykę trys nuteistųjų perdavimai Ukrainai; buvo perduoti 49 nuteistieji).

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 104)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras