Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Narystės ES reikšmė D. Britanijos prekybai

2016 04 06

Pastaruoju metu netyla svarstymai, ar Didžioji Britanija per artėjantį referendumą nuspręs likti Europos Sąjungoje (ES), ar vis dėlto pasitrauks iš Bendrijos. Šiame kontekste kyla klausimas, ką lemtingas pasirinkimas reikš šalies prekybai. Raginantieji trauktis teigia, kad tokiu atveju D. Britanija išsilaisvintų, o tartis dėl svarbių prekybos susitarimų jai pavyktų ir be ES. Tie, kurie skatina pasilikti, pažymi, kad dabar šalis yra svarbios bendros rinkos dalyvė ir lengviau pasiekia prekybos sandorius.

Būdamos Bendrijoje šalys narės naudojasi nevaržoma prekyba prekėmis ir paslaugomis bloke. Paprastai susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis dažnai neaprėpia tokių ekonomikai reikšmingų sričių kaip finansinės paslaugos ar žemės ūkio produkcija. Visgi Bendrija siekia sandorių su kitomis pasaulio šalimis. Tai – prekybos susitarimai su Pietų Korėja, Pietų Afrika, Meksika ar muitų sąjunga su Turkija. Susitarta su Kanada, vyksta derybos su Indija, Japonija ir Australija. Pasitraukusi D. Britanija liktų viena ir siekti panašių sutarčių būtų gana sudėtinga.

Daug kas priklausytų nuo to, kaip klostytųsi D. Britanijos ir ES santykiai po vadinamojo „Brexit“, kaip būtų sprendžiami bendros rinkos klausimai, kokie nesutarimai iškiltų, kokie pokyčiai įvyktų. Dar vienas svarbus aspektas yra prekybos sutarčių pasiekimo procesas, kadangi jis reikalauja laiko ir turinio įvertinimo. Pavyzdžiui, derybos dėl Kanados ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo truko devynerius metus. Rinkos šiuo metu sudėtingos ir daugialypės.

Be to, buvimas santykinai didele ekonomika dar negarantuoja sėkmės. Japonija, ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika, turi tik 15 prekybos susitarimų. D. Britanijos ūkis remiasi paslaugų sektoriumi, tad būsimi sandoriai neturėtų apimti vien prekių ar investicijų. Kyla dar vienas klausimas, ar kitos šalys norės tartis su D. Britanija, jeigu ji nebebus Bendrijos narė. Apskritai šalis arba renkasi būti Bendrijoje su visais galiojančiais susitarimais dėl prekybos bei jau prasidėjusiais derybų procesais, arba lieka jų siekti viena.

Pagal 2016 m. kovo 31 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras