Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 metų vasario 15–29 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (19)

Algirdas Karijotas
2016 04 11

Užsienio politika ir saugumo aktualijos

Tęsiasi Ukrainos ir Turkijos suartėjimas. Verta paminėti didelės Turkijos premjero Ahmeto Davutoglu vadovaujamos delegacijos vizitą į Kijevą. Susitikime su Ukrainos ministru pirmininku A. Jaceniuku susitarta, kad Turkija penkeriems metams suteiks Ukrainai 50 mln. JAV dolerių paskolą su 2,5 proc. metinėmis palūkanomis, perduos Ukrainai mobiliąją lauko ligoninę, taip pat šalys tęs dialogą ekonomikos srityje. Šio dialogo tikslas – pasirašyti laisvosios prekybos sutartį. Pažymėtina, kad tą pačią savaitę Turkijoje lankėsi ir Ukrainos generalinio štabo viršininkas V. Muženka.

Į Kijevą aptarti reformų Ukrainoje eigos ir Minsko susitarimų įgyvendinimo buvo atvykę Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai Frankas Walteris Steinmeieris ir Jeanas Marcas Ayrault. Svečius priėmęs prezidentas P. Porošenka išsakė susirūpinimą, kad separatistai nesilaiko paliaubų, ir konstatavo, kad Rusija stokoja politinės valios daryti jiems įtaką. Taip pat jis dar kartą pabrėžė, kad būtina suteikti ESBO SSM prieigą į visas okupuotas teritorijas, įskaitant ir Ukrainos nekontroliuojamą pasienį su Rusija. P. Porošenka prašė paramos išlaisvinant belaisvius, tarp jų ir laikomus Rusijoje, ir, kol to nebus pasiekta, sakė, kad būtina tęsti Rusijai taikomas sankcijas.

Savo ruožtu Vokietijos ir Prancūzijos ministrai pripažino, kad konflikto Donbase sprendimai toli iki įgyvendinimo, tačiau Minsko susitarimai – vienintelis kelias siekiant į Ukrainą sugrąžinti taiką, ir Trišalė kontaktinė Minsko grupė su savo pogrupiais darbus tęs. Svečiai sveikino pažangą reformuojant Ukrainos energetikos sektorių, policiją, džiaugėsi atsigaunančia bankine sistema, priminė, kad politinė vadovybė privalo konsoliduotis ir tęsti reformas, o siekiant makroekonominio stabilumo būtina toliau plėtoti dialogą su TVF ir išnaudoti laisvosios prekybos su ES galimybes. Nors situacija Donbase sudėtinga, Ukraina paraginta toliau rengti rinkimų įstatymą ir ruoštis jo įgyvendinimui.

Prezidentas P. Porošenka, kalbėdamas Nacionalinio gynybos universiteto absolventams, sakė, kad karinė grėsmė iš rytų išliks ilgai, o agresoriaus nuolat pažeidžiamos paliaubos gali atnaujinti karą. Kitoje vietoje – Vinicoje – prezidentas teigė, kad Rusija yra atsakinga už provokacijas Kijeve minint antrąsias Maidano metines ir raginimus rengti naują revoliuciją, vadinamąjį „trečią Maidaną“.

Įdomią informaciją, leidžiančią daryti tam tikras prielaidas, pateikė TASS agentūra: jai Rusijos gynybos ministro pavaduotojas armijos generolas Dmitrijus Bulgakovas teigė, kad Rusija anksčiau numatyto termino, jau kitais metais, planuoja nutiesti 122,5 kilometro geležinkelio atšaką Žuravka–Milerovas, leisiančią atkarpoje tarp Voronežo ir Rostovo aplenkti Ukrainos teritoriją. Balandžio 20 d. planuojamus pradėti geležinkelio tiesimo darbus vykdys Rusijos geležinkelių kariuomenė. Turint omenyje, kad tokie projektai kaip tilto per Kerčės sąsiaurį statyba, elektros jungtys, dujotiekio tiesimas Rusijai kainuos ne vieną milijardą dolerių, peršasi išvada, kad anksčiau plačiai nagrinėto scenarijaus varianto – sausumos kelią į Krymą „pramušti karu“ – Rusija atsisako.

Tokią galimybę esu numatęs dar iki paskelbiant apie šiuos ekonominius projektus, argumentuodamas tuo, kad karinėmis priemonėmis prasimušti sausuma iki Krymo Rusija neturi galimybių. Mat šiame beveik 400 kilometrų ilgio ruože Rusijai tektų kautis tokiuose miestuose kaip Mariupolis, Melitopolis, Berdianskas, be to, didėtų vietos gyventojų pasipriešinimo okupantui tankis, gurguolių atstumai. Kita vertus, vien tik Azovo pajūriu nenueisi, reikalingi keliai, geležinkeliai, o jie vietomis nuo pajūrio nutolę iki 50 kilometrų. Šio karybos atžvilgiu klasikinio modelio taikymas, dar pridėjus papildomus saugumo reikalavimus, tik didintų potencialaus karo veiksmų teatro perimetrą, ką jau kalbėti apie besiginančio namuose pranašumus.

Vidaus politika

Gyvenimo logika diktavo, ir ja vadovaudamasis prezidentas viešai kreipėsi į premjerą A. Jaceniuką ir generalinį prokurorą V. Šokiną, prašydamas jų atsistatydinti. Be to, už vyriausybės atsistatydinimą pasisakė per 70 proc. visuomenės. Prezidentas sakė, kad būtina reformoms suteikti antrąjį kvėpavimą, o Aukščiausiosios Rados paleidimą vadino galimu, bet kraštutiniu atveju.

Generalinis prokuroras tikrai įteikė prezidentui atsistatydinimo pareiškimą, o balsavimas Aukščiausiojoje Radoje dėl pasitikėjimo vyriausybe nesurinko reikiamo jai atstatydinti balsų skaičiaus ir de facto vyriausybės krizė tęsiasi toliau. Dalis Aukščiausiosios Rados deputatų, nors ir ne itin daug, pasitraukė iš Petro Porošenkos bloko (PPB) frakcijos. Kalbama, kad paliekantys frakciją deputatai vadovaujasi asmeninėmis ambicijomis ir interesais, o perbėgėliai orientuojasi į dar nesukurtą kylančios politinės žvaigždės – Odesos srities administracijos vadovo M. Saakašvilio – partiją.

Paskutiniu metu reitinguose sparčiai kylanti partijos „Samopomič“ frakcija tarp galimų kandidatų į šalies premjerus mato M. Saakašvilį. Jis pats interviu Gruzijos televizijos kanalui „Rustavi 2“ prasitarė, kad nesiruošia kurti politinės partijos, o jo vadovaujamas antikorupcinis judėjimas „Už apsivalymą“ paragino vyriausybę atsistatydinti, nes ji nesugeba tinkamai reformuoti šalies ir kovoti su korupcija. Anot M. Saakašvilio, politinė krizė yra oligarchų kontrrevoliucijos padarinys. Jis neatmeta, kad vienintelis būdas išspręsti susidariusią politinę krizę yra paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Partijos „Batkivščina“ lyderė J. Tymošenko paskelbė, kad „Batkivščinos“ frakcija pasitraukia iš valdančiosios koalicijos. Kitą dieną koaliciją paliko ir partijos „Samopomič“ frakcija. Prisiminus, kad pernai rudenį iš koalicijos pasitraukė O. Liaško Radikalų partija, iš buvusių penkių koalicijos partnerių dabar teliko dvi – proprezidentinio PPB ir premjero A. Jaceniuko Liaudies fronto frakcijos, bet ir tarp jų pastaruoju metu vyksta trintis.

Nors tvyro įtampa, premjeras A. Jaceniukas visuomenei pristatė 2016 metų vyriausybės veiksmų planą. Dviejų krypčių –ekonominio augimo ir socialinio dialogo atkūrimo – plane numatytos ekonomikos, švietimo ir sveikatos apsaugos reformos. Tai bankinės sistemos stiprinimas ir skolinimosi galimybių atkūrimas, efektyvi ir skaidri privatizacija, valstybinių įmonių vadybininkų keitimas jaunais ir perspektyviais kadrais, įsitvirtinimas naujose eksporto rinkose. Programos ramstis – laisvosios prekybos sutartis su ES, o nepriklausomo generalinio prokuroro skyrimas laikomas esmine kovos su korupcija sąlyga.

Ekonomikos aktualijos

Ekonomikos naujienų šį kartą nedaug. Įdomi pasirodė „Bloomberg“ pateikta informacija, kad teisiniame kare Rusija ir Ukraina tarptautiniuose teismuose pateikė viena kitai ieškinių už maždaug 100 mlrd. JAV dolerių. Ukraina iš Rusijos reikalauja per 63,5 mlrd., iš jų 37 – nusavinto turto Kryme kompensacijoms. Rusija siekia iš Ukrainos prisiteisti 35 mlrd. JAV dolerių, didžiąja dalimi – už dar V. Janukovyčiaus valdymo metais susidariusias skolas.

Su Rusija ėmė kibirkščiuoti naujas ekonominis konfliktas. Dešimtyje Ukrainos regionų susiorganizavusioms visuomeninėms organizacijoms pradėjus blokuoti rusiškų tranzitinių vilkikų judėjimą, Rusija kuriam laikui sustabdė Ukrainos vilkikų judėjimą savo teritorija. Po kelių dienų šalys tarpžinybiniu lygmeniu susitarė atblokuoti krovininių automobilių judėjimą.

Pozityvi informacija susijusi su investicijomis: JAV kompanija „Cargill“ su Ukrainos vyriausybe pasirašė susitarimą, kad investuos 100 mln. JAV dolerių į numatytą statyti prie Odesos uosto „Južnyj“ grūdų terminalą, įgydama 51 proc. jo akcijų. JAV ambasadorius Geoffrey R. Pyattas pažymėjo, kad šios sutarties pasirašymas yra JAV pasitikėjimo Ukrainos ekonomika ženklas, ir palinkėjo Ukrainai tapti pasauline žemės ūkio produkcijos gamybos lydere, nes tam ji turi visas sąlygas (2015 m. Ukrainos agrarinės produkcijos eksportas viršijo 16 mlrd. JAV dolerių).

Karinės-gynybinės aktualijos

Toliau vyko intensyvus dvišalis karinis bendradarbiavimas. Ukrainos generalinio štabo viršininkas V. Muženka ir į Kijevą atvykęs NATO specialiųjų operacijų vadas generolas leitenantas Marshallas Webbas pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo rengiant Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgas. Taip pat Kijeve vyko bendras Lietuvos ir Švedijos gynybos ministrų vizitas.

Prezidentas P. Porošenka skyrė deramą dėmesį kariuomenei, susitiko su gynybos ministru S. Poltoraku ir Generalinio štabo viršininku V. Muženka bendram pokalbiui su kariuomenės brigadų vadais. Kalbėta apie kariuomenės efektyvumo didinimą, struktūrą, technologijas, aprūpinimą, karių ir vadų, įgijusių kovinės patirties, perspektyvas.

Valdžios dėmesys kariuomenei buvo parodytas ir premjero pristatytoje vyriausybės ataskaitoje. Aukščiausiojoje Radoje premjeras pranešė, kad nuo šių metų sausio 1 dienos tarnauti ginkluotosiose pajėgose pagal kontraktą pareiškė norą 7,3 tūkstančio karių (sausio pabaigoje premjeras sakė, kad pagal kontraktą tarnauja apie 140 tūkstančių karių). Taip pat premjeras informavo, kad įvykdyta tik 20 proc. pasienio ruožo su Rusija sutvirtinimo programos darbų: 200 km ruože iškasta 70 km prieštankinių griovių, įrengti 32 stebėjimo bokšteliai ir keletas elektroninės kontrolės ruožų.

Verta dėmesio ministro S. Poltorako užuomina, kad per 7-ą mobilizacijos bangą gali būti pašaukta 10–12 tūkstančių žmonių, nes kovo–balandžio mėnesiais iš tarnybos išeis apie 45 tūkstančiai anksčiau pašauktų asmenų. Gali būti, kad apie 9 tūkstančius asmenų liks tęsti tarnybą naujomis sutarties sąlygomis, bet galutinę šios mobilizacijos apimtį nulems situacija šalies rytuose.

Nestokodama iššūkių šalies viduje, Ukraina atliko šeštą 18-ojo atskirojo sraigtasparnių būrio rotaciją JT misijoje Konge (ten tarnauja apie 250 Ukrainos karių).

Ukrainos karo pramonės bare pasidžiaugta, kad Dniepropetrovsko gamykla „Južmaš“ vykdys darbus, susijusius su NASA atliekamais kosmoso tyrimais. Į milijardinius užsakymus, be gamyklos „Južmaš“, įtrauktas ir konstruktorių biuras „Južnoje“, o numatomų užsakymų atlikimo terminai siekia 2024 metus.

Valstybinėje įmonėje „Antonov“ baigtas rinkti pirmasis naujo modelio transporto lėktuvo „An-132“ fiuzeliažas, bandomąjį lėktuvą tikimasi užbaigti šių metų gale. Po bandymų lėktuvą planuojama pateikti užsakovams Saudo Arabijoje. Šio modelio lėktuvo sukūrimo kontraktas buvo pasirašytas pernai ir, jei viskas vyks sėkmingai, būtų organizuojama bendra modelio gamyba. Tokio tipo lėktuvų poreikis Saudo Arabijoje – 80 vienetų.

Stokholmo taikos tyrimų instituto SIPRI pranešime nurodoma, kad Ukrainos karinis eksportas pernai sumažėjo du kartus (nuo 657 mln. JAV dolerių 2014 metais iki 323 mln.), o pagrindiniai ukrainietiškų ginklų ir paslaugų pirkėjai buvo Rusija, Kinija ir Tailandas. Vis dėlto 2015 metais Ukraina sudarė ginkluotės tiekimo ir paslaugų sutarčių už 1,3 mlrd. JAV dolerių. Remdamasis tokia tendencija prezidentas P. Porošenka yra užsiminęs, kad šalis turi ambicijų patekti į stambiausių ginkluotės eksportuotojų penketuką. Šias džiugias žinias lydėjo JAV ambasadoriaus Geoffrey R. Pyatto Ukrainos saugumo ir gynybos forume pasakyti žodžiai, kad JAV gynybos pramonės verslas pasirengęs investuoti ir dalintis technologijomis, kai tik Ukrainoje bus atliktos reformos ir išguita korupcija.

Be pozityvių momentų, neapsieita be kartėlio. Netikėtas išpuolis įvykdytas vasario 17 d. vakare Zaporožės srityje. Nenustatyti du nepilotuojami skraidymo aparatai atakavo Ukrainos kariuomenės ginkluotės sandėlius. Vienas jų skrisdamas tamsiu paros metu apšviesdavo teritoriją, kitas mėtė degią medžiagą, dėl to penkiasdešimtyje vietų kilo gaisras, o vienas karys buvo sužalotas. Po trijų dienų analogiška ataka įvykdyta Donecko srityje Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Šį kartą informuota, kad karinė teritorija buvo apmėtyta fosforinėmis granatomis. Dar vienu atveju Ukrainos saugumo tarnybai pavyko užbėgti nelaimei už akių: jos atstovai sulaikė buvusį milicininką, kuris prieštankine mina ТМ-62 ir mobiliajame telefone nustatytu laikmačiu buvo užminavęs geležinkelio Pavlohradas–Lozova tiltą. Sprogimas buvo numatytas, kai šiuo ruožu turėjo važiuoti keleivinis traukinys „Odesa–Konstantinivka“ su 500 keleivių.

Kaip ir kitos Ukrainos gyvenimo sritys, korupcijos ir giminysčių nuosėdomis padengta ir kariuomenė. Gynybos ministras S. Poltorakas prasitarė, kad Karinių jūrų pajėgų (KJP) vado S. Gaiduko atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarp jo prasižengimų žiniasklaidoje nurodomas sūnaus, neatitikusio keliamų reikalavimų, bet pasiųsto mokytis Kanadoje, protegavimas. Taip pat minimi KJP vado dukters, ištekėjusios už Rusijos karinio jūrų laivyno FSB padalinio karininko, nenustatyti ryšiai, kiti korupcijos tarnyboje epizodai.

Antiteroristinė operacija

Antiteroristinės operacijos rajone šalies rytuose vasario 15–29 dienomis žuvo septyni ir buvo sužeista keturiasdešimt Ukrainos karių. Iš separatistų nelaisvės pavyko išlaisvinti keturis karius. Po beveik mėnesį dėl intensyvaus apšaudymo trukusios pertraukos darbą atnaujino Zaicevės ir Marjinkos kontrolės-praleidimo punktai Luhansko kryptis buvo palyginti rami, tačiau pažeidimų fiksuota prie Popasnos, Triochizbenkės, Krymskės, Pervomaisko gyvenviečių. Donecko kryptimi paliaubos pažeistos Horlivkos perimetre esančiose Luhanskės, Zaicevės, Majorsko, Troickės, Pervomaiskės, Nevelnės, Novhorodskės gyvenvietėse. Pažymėtina, kad prie Zaicevės separatistai keletą kartų mėgino pereiti į ataką.

Mariupolio kryptimi sudėtingiausia padėtis buvo prie Marjinkos. Čia separatistai naudojo šarvuotąją techniką, minosvaidžius, zenitinius pabūklus. Dėl įtemptos situacijos į Marjinką buvo įvestas papildomas Nacionalinės policijos padalinys „Sokil“.

Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad per vieną iš susirėmimų likviduota Rusijos remiamų kovotojų diversinė grupė, tarp aukų įvardijo vieną dieną žuvusių trijų, kitą dieną – devynių Rusijos karių pavardes ir pareigas.

Rusijos įtaka procesams Donbase neslūgo. Į separatistų kontroliuojamą Donbasą įvažiavo Rusijos ypatingųjų situacijų ministerijos suformuotas dar vienas, 49-asis „humanitarinis konvojus“. UST pateikė informaciją, kad Donbase paslapčia lankėsi Rusijos prezidento padėjėjas V. Surkovas, Donecke ir Luhanske jis susitiko su separatistų vadais, domėjosi, kaip rengiamasi vietos rinkimams.

UST vadovas V. Gricakas „5 TV“ kanalo laidoje sakė, kad nuo 2015 metų gruodžio mėnesio Rusijos Rostovo srityje, teikiant prioritetą Ukrainos piliečiams, formuojamas trečias armijos korpusas (pirmas ir antras korpusai veikia atitinkamai Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“).

Vertinant priešininko pajėgumus, pateikiami įvairūs skaičiai. Pavyzdžiui, Miuncheno saugumo konferencijoje prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad Donbase yra 5 000 Rusijos karių, o Ukrainos generalinio štabo viršininkas V. Muženka panašiu metu sakė, kad okupuotose Donbaso teritorijose yra apie 7 000 Rusijos karių.

Nerimo signalus siuntė ESBO SSM vadovo pavaduotojas Aleksandras Hugas, per spaudos konferenciją pareikšdamas, kad separatistai prie atskirties linijos yra sutelkę 88 parengtus kovai tankus. Kita vertus, A. Hugas pasidalino gera naujiena – metams pratęstas misijos Donbase mandatas. Misija turės 100 mln. eurų biudžetą ir stebėtojų skaičius kovo mėnesį turėtų pasiekti 800.

Žiniasklaidoje paviešinta įdomi, tačiau iki tol tik spėliota informacija. Viename iš interviu Rusijos leidiniui „Novaja gazeta“ kazokų kariuomenės vadu tituluojamas Nikolajus Kozycinas pareiškė, kad kovose dėl Debalcevės žuvo 220 kazokų, o iš viso Donbase per kelerius metus jų žuvo 2 tūkstančiai. Manyčiau, kad tai gali būti realūs ir verti dėmesio skaičiai.

Donbase vykstančiam konfliktui sureguliuoti Minske sudaryta Trišalė kontaktinė grupė rinkosi vasario 17 ir 23 dienomis. Visi pripažįsta, kad apšaudymų skaičius didėja, dažniau naudojami didelio kalibro ginklai. Ukraina susirūpinusi, kad Rusija separatistams ir toliau tiekia karinę techniką ir ginkluotę, o svarbiausia, kad nuolat vykstant apšaudymams nebus galima surengti vietos rinkimų ir gerinti ekonominės situacijos. Ukraina reikalavo, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovai galėtų susitikti su belaisviais, kad jie būtų kuo greičiau išlaisvinti ir kad iš Donbaso būtų išvestos Rusijos karinės pajėgos ir perduota pasienio kontrolė.

Trišalei grupei pavyko sutarti, kad Ukraina kovo mėnesį atidarys papildomą, šeštą automobilių transporto ir humanitarinių krovinių praleidimo punktą, šalys atliks trijų vietovių, kur eina elektros perdavimo linijos, išminavimą, atnaujins vandens tiekimą Luhansko sričiai ir atkurs geležinkelio maršrutus anglims transportuoti regione.

Savotiškai įdomių pasiteisinimų išsakė separatistų atstovai: neva Ukraina nevykdo Minsko susitarimų, ir tai juos skatina orientuotis į Rusijos globą, taip pat kad Minsko procesas gali tęstis dešimtmečius, o jiems išgyventi sąlyga yra tik viena – integracija su Rusija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 19)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras