Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 metų kovo 1–13 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (84)

Algirdas Karijotas
2016 04 15

Užsienio politika

Pagrindinis užsienio politikos akcentas buvo prezidento P. Porošenkos vizitas į Turkiją. Stiprėjantis Ukrainos ir Turkijos bendradarbiavimas apima vis naujas sritis. Šiais metais buvo gausu dvišalių vyriausybės, saugumo ir gynybos sektoriaus vadovų vizitų, todėl Ukrainos prezidento vizitas į Turkiją nuskambėjo tarsi finalinis akordas.

Jo metu nutarta, kad šalys stiprins bendradarbiavimą saugumo srityje, įskaitant Juodosios jūros regioną, plėtos karinės pramonės komplekso kooperaciją, derins ir bendrai spręs klausimus, susijusius su Krymo deokupacija. Buvo susitarta, kad 2016 metais šalys baigs derinti klausimus ir pereis prie laisvosios prekybos bei investicijų apsaugos ir dvigubo apmokestinimo išvengimo, plės bendradarbiavimą turizmo, tarptautinių pervežimų, atominės energetikos srityse, keisis informacija taikaus branduolinės energijos naudojimo klausimais, išplės garbės konsulatų tinklą, bendrai dirbs plėtodami Kaspijos regiono dujų tiekimo į Europą projektus. Ukraina sudarys sąlygas aktyviam Turkijos dalyvavimui savo ūkio objektų privatizacijoje, taip pat ji pasiūlė Turkijai naudotis savo dujų saugyklomis.

Savo ruožtu Turkija pažadėjo išplėsti techninę ir logistikos paramą, susijusią su asmenų, iš Donbaso pasitraukusių į šalies gilumą, įkurdinimu. Tikėtina, jog prezidentas P. Porošenka numato, kad Turkija Krymo deokupacijos tematikoje turėtų tapti aktyvia tarptautinio formato žaidėja.

Be bendros prezidentų deklaracijos, pasirašytos atskiros sutartys dėl bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse, dėl kai kurių techninių reglamentų suvienodinimo, bendros informacinės politikos. Taip pat, reaguojant į pastarojo meto Rusijos informacinį karą, nukreiptą ir prieš Turkiją, ir prieš Ukrainą, pasirašyta Ukrainos nacionalinės informacijos agentūros „Ukrinform“ ir Turkijos agentūros „Anadolu“ bendradarbiavimo sutartis.

Kitas svarbus užsienio politikos akcentas – po vienuolikos metų pertraukos Teherane vykęs penktasis Ukrainos ir Irano tarpvyriausybinės ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo komisijos susitikimas. Per jį šalys pasirašė bendradarbiavimo krypčių memorandumą, pagal kurio nuostatas ketinama išplėsti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio, akmens anglių gavybos, metalurgijos, chemijos pramonės, mašinų ir laivų statybos, aviacijos srityse, bankininkystėje. Ukraina pakvietė Iraną investuoti į šalies ekonomiką, dalyvauti jos ūkio objektų privatizacijoje. Savo ruožtu Irano atstovai pareiškė, kad jų šalis yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainos tranzitinių pervežimų Centrinėje Azijoje plėtros, modernizuoti elektrines ir prisidėti prie naujų šiluminių elektrinių statybos. Iranas dvišalį (įskaitant ir privatų verslą) bendradarbiavimą su Ukraina vertina 1 mlrd. JAV dolerių per metus.

Visuomenė nejautė optimizmo dėl galimo greito bevizio režimo su Europos Sąjunga įvedimo. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad diskusijose Europos Parlamente šiuo klausimu Ukrainos ir Gruzijos bevizis režimas atskiriami, ir spėjama, kad pirmenybė teikiama Gruzijai, o Ukrainos klausimas siejamas su Olandijoje numatomu referendumu dėl Ukrainos asociacijos su ES sutarties, taip pat su nepavykstančiu priimti Aukščiausiojoje Radoje paskutinių įstatymų paketu dėl bevizio režimo bei įstatymo dėl pareigūnų pajamų ir turto elektroninio deklaravimo. Vis dėlto Ukrainos vyriausybė 27 šalims supaprastino įvažiavimo į šalį vizų režimą. Tikimasi, kad toks sprendimas padės padidinti turistų srautus į Ukrainą.

Vidaus politika

Šalies vidaus politiką kaitino vyriausybės krizė, jos sprendimų paieška. Po ekonominės plėtros ir prekybos ministro A. Abromavičiaus atsistatydinimo pareiškimo vykusių procesų, sukėlusių vyriausybės krizę, žiniasklaida ir politikai vardino vis naujus galimus kandidatus į premjero postą. Tame fone vis dažniau minėta dabartinės finansų ministrės Natalijos Jaresko pavardė. N. Jaresko, kaip galimą premjerę, paminėjo pats A. Abromavičius, jos pavardę dažnai mini ir JAV atstovai. Kitu kandidatu, tikėtina, artimesniu valdžios piramidei, laikomas dabartinis Aukščiausiosios Rados pirmininkas V. Groismanas.

Ukrainos vidaus politiniame gyvenime užgimė naujas visuomeninis politinis judėjimas, kurį įkūrė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovas Valentinas Nalivaičenka. Naujojo judėjimo, pavadinto „Antikorupciniu judėjimu“, steigiamajame suvažiavime kovo 5 dieną susibūrė atstovai iš daugiau kaip 150 visuomeninių organizacijų. Teigiama, kad judėjimas turi 3 000 aktyvistų ir ateityje planuos dalyvauti rinkimuose. Judėjimas, pasak V. Nalivaičenkos, jungs „tuos, kurie veikia“, sieks pritraukti daugiau savanorių (jais visuomenėje pasitikima labiausiai). Judėjimas sieks teisingos, skaidrios ekonomikos, rūpintis kiekvienu ukrainiečiu ir bus nepakantus korupcijai. Vienas iš šio judėjimo tikslų – kardinaliai pakeisti politinį elitą (V. Nalivaičenka: „šita valdžia bus demontuota ir pakeista“, „Ukrainos ateitis bus kuriama ne administracijos kabinetuose, o tarp žmonių, visuomeniniame sektoriuje“). Kaip naujojo judėjimo partnerė minima J. Tymošenko partija „Batkivščina“.

Šalies saugumo aktualijos

Saugumo situaciją iš dalies apibūdino keli aspektai. Pirma, Luhansko srities administracijos nerimas (keista, kad nerimaujama būtent Luhansko srityje) dėl galimos naujos formos agresijos (grėsmės) iš Rusijos pusės. Kalbama apie Ukrainos pasienio su Rusija kontrolės praleidimo punktą Milovė–Čertkovas. Šis punktas dėl geografinių ir infrastruktūros ypatumų faktiškai yra Rusijos teritorijoje, o siena sąlyginai, kadaise sutarus, 3 kilometrus tęsiasi išilgai gyvenvietės einančia Tautų Draugystės (Družby narodov) gatve. Rusijos vyriausybė skyrė lėšų savo piliečiams, gyvenantiems šioje gatvėje, iškelti, todėl kyla minėto punkto nusavinimo ar tiesiog užgrobimo grėsmė.

Antras saugumo situacijos aspektas – Nadeždos Savčenko teismo procesas Rusijoje, įaudrinęs žmones Kijeve ir Maskvoje. Kijeve demonstrantai kiaušiniais ir petardomis apmėtė Rusijos Federacijos ambasados pastatą. Analogiškai Ukrainos ambasados atžvilgiu pasielgė priešingos pusės rėmėjai Maskvoje.

Ekonomikos aktualijos

Ekonomines naujienas skirstyčiau į pozityvias, neutralias ir negatyvias. Pozityvi naujiena yra ta, kad Ukraina savo vertybinių popierių (euro bondų) laikytojams išmokėjo pirmą (po skolų restruktūrizacijos) pelno išmoką – 487,7 mln. JAV dolerių. Be to, Nacionalinio banko duomenimis, kovo 1 dieną šalies valiutos rezervą sudarė 13 mlrd. 538 mln. JAV dolerių. Rezervai, palyginti su praėjusių metų rodikliu, kai buvo beveik visiškai išsemti, išaugo 2,4 karto.

Antra – neutrali – naujiena yra ta, kad Rusijos dujų tranzitas per Ukrainos teritoriją sausio–vasario mėnesiais išaugo 60 proc. – iki 12,57 mlrd. kubinių metrų, tačiau pagal dvišalius Ukrainos ir Rusijos dujų tranzito susitarimus Rusija yra įsipareigojusi per metus perpumpuoti ne mažiau kaip 110 mlrd. kubinių metrų dujų. Dėl susitarimų nevykdymo bylinėjamasi Stokholmo arbitraže. Kita vertus, pavasarėjant, nuo kovo 1 dienos, Ukrainos dujų importas iš Slovakijos sumažėjo 4 kartus (iki 9,7 mln. kubinių metrų per parą), nors vasario mėnesį importuota 37–39 mln. kubinių metrų per parą. Čia verta pažymėti, kad Ukraina 2015 metais dujų importą sumažino 15,9 proc. palyginti su 2014 m. (buvo 16,4 mlrd. kubinių metrų).

Trečia – prasta – žinia yra ta, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiuo metu laukia politinės situacijos, susijusios su vyriausybine krize ir situacija valdančiojoje koalicijoje, stabilizavimosi. Nacionalinis bankas pripažįsta, kad bendradarbiavimas su TVF atnaujinamas sunkiai ir tai neigiamai atsiliepia šalies ekonomikai. Visą 17 mlrd. JAV dolerių TVF paramą buvo planuota pervesti per kelerius metus, kas kiekvienų metų ketvirtį. Po kiekvieno pervedimo reikėjo atsiskaityti, kaip panaudoti jo pinigai, ir gauti įvertinimą kitam pervedimui atlikti. Po kelių 5 ir 1,7 mlrd. JAV dolerių pervedimų pernai programa buvo pristabdyta, o Ukraina įpareigota parengti naujus lėšų įsisavinimo pagrindimus ir įsipareigojimus.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Karinio segmento naujienos dvelkė pozityvu. Gynybos ministras S. Poltorakas Briuselyje dalyvavo NATO ir Ukrainos komisijos posėdyje. Po posėdžio susitikęs su žurnalistais jis pasakė, kad Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos jau šių metų pabaigoje bus pasirengusios vykdyti joms keliamas užduotis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius A. Turčinovas pareiškė, kad artimiausiu metu rengiamasi savos gamybos karinės paskirties raketų bandymams, o Kijevo gamykla „Majak“ perdavė kariškiams pirmą partiją savo gamybos 120 mm kalibro minosvaidžių, pavadintų „Molot“ („Kūjis“).

Sausumos pajėgų akademijos mokymo bazėje Lvovo srityje Kanados kariniai instruktoriai parengė antrą dvidešimties Ukrainos instruktorių grupę. Turkijos gynybos ministerija informavo, kad neatlygintinai perduos Ukrainos kariuomenei aprangos ir ekipuotės už 809,7 tūkstančio JAV dolerių.

Antiteroristinė operacija

Antiteroristinės operacijos rajone sausio 1–13 dienomis žuvo 11 ir buvo sužeisti 43 Ukrainos kariai. Paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo 38 iki 71. Sąlyginai ramiausia situacija buvo Luhansko kryptimi. Čia paminėtinas mūšis tarp Triochizbenkės ir Krasnyj Lymano gyvenviečių, separatistai nesėkmingai mėgino užimti ukrainiečių stebėjimo postą.

Donecko kryptimi nerami situacija išliko Svitlodarskės lanke, Horlivkos perimetre ir prie Donecko oro uosto esančioje Avdijivkos–Opytnės– Piskų linijoje. Separatistai, apšaudydami ukrainiečių pozicijas, panaudojo Minsko susitarimuose uždraustus 82 ir 120 mm kalibro minosvaidžius, 122 mm kalibro artileriją ir reaktyvinę salvių ugnies sistemą. Mariupolio kryptimi priešas aktyviausiai veikė Marjinkos rajone ir fronto Čermalykas–Šyrokynė ruože. Dėl intensyvaus apšaudymo vėl laikinai buvo uždarytas Marjinkos KPP.

Konflikto sureguliavimo bare buvo daryti pareiškimų ir skelbti statistiniai duomenys. Ukrainos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą ir nurodė, kad Rusija nevykdo Minsko susitarimų, Rusijos karininkams vadovaujant Donbase sukurta 40 tūkstančių karių turinti separatistų kariuomenė, ginkluota šiuolaikine rusiška ginkluote ir technika, jos dispozicijoje yra 470 tankų, 870 šarvuočių, 450 artilerijos sistemų, 190 raketinių salvių sistemų.

JT Žmogaus teisių stebėsenos misijos ekspertai paskelbė duomenis, kad Ukrainos rytuose nuo 2014 metų pradžios iki šių metų vasario 15 dienos žuvo 9 167 ir buvo sužeisti 21 044 žmonės. Taip pat informuojama, kad okupuotose Donbaso teritorijose gyvena 2,7 mln., o šalia atskirties linijos – 200 tūkstančių žmonių.

Po 14 mėnesių įkalinimo už „šnipinėjimą“ iš separatistų nelaisvės buvo paleista (iškeista) Ukrainos žurnalistė Marija Varfolomejeva. Ukrainos duomenimis, separatistų nelaisvėje laikomi 129 įkaitai. Belaisvių tema virsta įkaitų drama, nes tokia linkme vystosi situacija (keičiantis belaisviais, tikėtina, taip bus keičiamasi ir politiniais kaliniais). Atrodo, kad ir ukrainiečiai turės dar vieną „keičiamą monetą“, nes UST Luhansko srityje, netoli Ščastios gyvenvietės, sulaikė ginkluotą Rusijos pilietį, kuris tikrai bus teisiamas ir jam gresia 15 metų nelaisvės.

Kovo 2 ir 10 dienomis Minske posėdžiavo Trišalė konflikto Donbase sureguliavimo kontaktinė grupė. Svarstyti apsikeitimo belaisviais klausimai. Sprendimai priimti dėl anksčiau aptartų klausimų – kovinio šaudymo (pratybų) rengimo už 30 kilometrų nuo atskirties linijos ir kai kurių teritorijų išminavimo. Ukrainos pusė kalbėjo apie rusų „teisiamą“ lakūnę N. Savčenko (tuo klausimu prezidentas P. Porošenka oficialiai kreipėsi į Europos ir JAV vadovus su prašymu daryti įtaką Rusijai jai išlaisvinti).

Politiniai konflikto sureguliavimo klausimai atsidūrė aklavietėje. Naują kontrolės praleidimo punktą įsipareigojo atidaryti Ukraina. Tačiau separatistai, nesilaikydami paliaubų, to punkto veiklą padarė negalimą. Derybos dėl belaisvių apsikeitimo rezultatų nedavė, iki šiol nesutarta dėl Raudonojo Kryžiaus atstovų prieigos.

Kaip žinome, lygiagrečiai su Minsko trišale kontaktine grupe kartais susirenka ir Normandijos ketvertas ir toks susitikimas vyko kovo 3 d. Paryžiuje. Normandijos ketverto – Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos – užsienio reikalų ministrai ir vėl svarstė taikos paliaubų, įkaitų apsikeitimo ir rinkimų okupuotose teritorijose organizavimo klausimus, tačiau esminių sprendimų nepadarė. Anksčiau norėta ir tikėtasi rinkimus Donbase surengti pirmą šių metų pusmetį, tačiau konflikto šalių pozicijos kardinaliai skiriasi (pavyzdžiui, vadinamosios Donecko liaudies respublikos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas R. Liaginas agentūrai „Interfaks“ sakė, kad Donecke ruošiasi surengti vietos savivaldos rinkimus balandžio 20 dieną, ir tai atliks pagal savus įstatymus. Donecko separatistų vadovybė taip pat teigia, kad belaisvių keitimo principo „visi į visus“ netaikys, kol Ukrainoje nebus priimtas Minsko susitarimuose numatytas amnestijos įstatymas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 84)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras