Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 metų kovo 14–28 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (16)

Algirdas Karijotas
2016 04 22

Užsienio politika

Kovo 14–28 d. svarbiausia Ukrainos užsienio politikos aktualija buvo susijusi su bevizio režimo su Europos Sąjungos šalimis įvedimu. Šis klausimas buvo ir prezidento Petro Porošenkos vizito Briuselyje darbotvarkėje, nes Aukščiausiojoje Radoje ką tik buvo priimtas paskutinis bevizio režimo paketo įstatymas dėl sienos kirtimo elektroninio deklaravimo. Europos Komisija balandžio mėnesį teiks Europos Parlamentui siūlymus dėl bevizio režimo su Ukraina įstatymo priėmimo ir P. Porošenka tikisi, kad Ukrainai šis režimas bus suteiktas dar šiais metais.

Iš kitų užsienio politikos aktualijų paminėtinas Bulgarijos prezidento Roseno Plevnelijevo vizitas. Nors svečias į Kijevą atvyko atsiimti visuomeninio „Metų žmogaus–2015“ apdovanojimo, Bulgarijos vardu buvo pareikšta, kad ji remia Ukrainos teritorinį vientisumą, palaiko Rusijai taikomas sankcijas, pasisako už Rusijoje nuteistos pilotės Nadeždos Savčenko išlaisvinimą.

Verta paminėti ir tai, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje pradėtos analizuoti ir vertinti galimo vizų režimo su Rusija įvedimo pasekmės. Šis klausimas Ukrainai yra itin jautrus, nes Rusijoje gyvena arba dirba apie keturis milijonus Ukrainos piliečių, ne kartą per metus kertančių sieną tarp šalių. Tik apie 15–20 proc. Ukrainos piliečių turi užsienio pasus, o įvedus vizų režimą su Rusija kiltų piliečių aprūpinimo tais pasais problema.

Vidaus politika

Pagrindinė šalies vidaus politinio gyvenimo aktualija – galimi kandidatai į premjerus. Po apsilankymo pas prezidentą kandidatu buvo laikomas ir Lvovo meras, partijos „Samopomič“ lyderis Andrejus Sadovijus. Jis – trečias viešoje erdvėje minėtas kandidatas po finansų ministrės Natalijos Jaresko ir Aukščiausiosios Rados pirmininko Volodymyro Groismano. Tiesa, vėliau galimybę „eiti į premjerus“ A. Sadovijus atmetė, o Petro Porošenkos bloko (PPB) frakcijos Radoje pirmininkas Jurijus Lucenka prasitarė, kad derybose dėl naujojo šalies premjero dalyvauja keturios partijos – PPB, Liaudies frontas, „Batkivščina“ ir Radikalų partija. Atkreiptinas dėmesys, kad pokalbiuose ir galimos naujos valdančiosios koalicijos sudaryme nedalyvauja A. Sadovijaus partija „Samopomič“.

Na, o paskutinį kovo penktadienį vyko PPB priklausančios partijos „Solidarumas“ suvažiavimas. Jame pasisakyta už vyriausybės atsistatydinimą ir palaikyta mintis į naujus premjerus siūlyti savo partietį Aukščiausiosios Rados pirmininką V. Groismaną.

Paskutinę mūsų apžvalgos tarpsnio dieną internetinis leidinys „Levyj bereg“, pasižymintis gan aukštu pasitikėjimo reitingu ir ryšiais aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, išspausdino galimą naujosios vyriausybės sąrašą. Jame nurodoma, kad premjeru gali būti V. Groismanas, pirmuoju vicepremjeru – Vitalijus Kovalčiukas, vicepremjeru/ekonomikos ministru – dabartinis prezidento administracijos vadovas Borisas Ložkinas. Kiti vicepremjerai – Pavelas Rozenka, Ivana Klimpuš-Cincadzė, Genadijus Zubko, pagrindiniai ministrai: žemės ūkio – T. Kotovojus, finansų – I. Miklošas (buvęs Slovakijos finansų ministras), galimu energetikos ir anglių pramonės ministru minimi trys kandidatai, teisingumo – P. Petrenka, vidaus reikalų ministru planuojama palikti Arseną Avakovą. Aukščiausiosios Rados pirmininku siūloma skirti dabartinį jo pavaduotoją Andrijų Parubijų, o jo pavaduotoja – Iriną Geraščenko.

Kijevo tarptautinio sociologijos instituto apklausų duomenimis, Julija Tymošenko reitinguose aplenkė prezidentą P. Porošenką, o Aukščiausiosios Rados rinkimų atveju partijos rikiuotųsi taip: „Batkivščina“ – 9,5 proc., „Opozicijos blokas“ – 6,7 proc., PPB – 5,8 proc., „Samopomič“ – 5,5 proc., Radikalų partija – 5,5 proc., „Svoboda“ – 3,2 proc., „Pilietinė pozicija“ – 2,6 procento.

Ekonominių ir politinių studijų Razumkovo centro duomenimis, į Aukščiausiąją Radą patektų septynios partijos: „Opozicijos blokas“ (8,4 proc.), partija „Samopomič“ (7,9 proc.), PPB (7,8 proc. ) ir „Batkivščina“ (6,7 proc.). Pažymėtina, kad premjero A. Jaceniuko Liaudies partija surinktų tik 1,4 proc. ir į parlamentą nepatektų, o jeigu šiuo metu vyktų prezidento rinkimai, P. Porošenka gautų 10,7 proc., J. Tymošenko – 7,5 proc., toliau seka Lvovo meras A. Sadovijus – 6,5 proc. balsų. 70,3 proc. apklaustų Ukrainos piliečių mano, kad Rusija yra šalis agresorė, o vadinamosios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos – teroristinės organizacijos (62,2 proc.).

Kaip matome, Razumkovo centro ir Kijevo tarptautinio sociologijos instituto pateikti duomenys skiriasi iš esmės.

Šalies saugumo aktualijos

Prezidentas P. Porošenka patvirtino Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus plėtros koncepciją bei Kibernetinio saugumo strategiją. Saugumo ir gynybos koncepcijoje aktualiausia grėsme laikomi Rusijos veiksmai, nukreipti prieš Ukrainos valstybingumą ir teritorinį vientisumą. Nurodytos šios svarbiausios grėsmės: Rusijos ir kitų valstybių žvalgybinė ardomoji ir diversinė veikla, nukreipta į etninės, konfesinės, socialinės neapykantos kurstymą, separatizmą ir terorizmą; marionetinių darinių Luhanske ir Donecke kūrimas ir palaikymas; Rusijos kovinės grupuotės didinimas prie Ukrainos sienų ir laikinai okupuotose teritorijose, taip pat taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Kryme; ekstremistinių nusikalstamų ginkluotų grupuočių veikla Ukrainoje, siekianti vidaus socialinės-politinės situacijos bei svarbių infrastruktūros objektų veiklos destabilizavimo. Koncepcijoje numatomas racionalus valstybės resursų naudojimas ir atsakymo į grėsmes galimybių formavimas, ES ir NATO principų bei standartų diegimas visuomeninio gyvenimo ir gamybos srityse; teisės viršenybė, patriotizmas ir kompetencija, šiuolaikinės unifikuotos resursų planavimo ir valdymo sistemos diegimas, gynybinių pajėgumų profesionalizacija ir karinio rezervo kūrimas. Taip pat numatoma, kad bus plėtojamas bendradarbiavimas su partnerių, tarp jų ir NATO šalių, specialiosiomis tarnybomis.

Kibernetinio saugumo nacionalinės sistemos pagrindą sudarys atitinkamos Gynybos ministerijos, Specialaus ryšio ir informacijos apsaugos tarnybos, Ukrainos saugumo tarnybos (UST), Nacionalinės policijos, Nacionalinio banko ir žvalgybos organų struktūros. Taip pat nutarta prie Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sukurti Nacionalinį kibernetinio saugumo koordinacijos centrą.

Minint Ukrainai liūdnas antrąsias Krymo aneksijos metines šalyje paskelbta informacija, kad per dvejus metus iš Krymo į Ukrainą atvyko 21 974 žmonės. JAV valstybės departamentas padarė pareiškimą, kad JAV niekada nepripažins Krymo okupacijos ir darys viską, kad jis būtų grąžintas Ukrainai. O kovo 18 d. Kryme lankėsi Rusijos prezidentas V. Putinas. Jis susipažino su tilto per Kerčės sąsiaurį statybos darbais, vedė operatyvinį „Krymo respublikos“ vadovybės pasitarimą, jai davė velnių už Rusijai įprastą neūkiškumą ir švaistomas lėšas. Panašu, kad dar daugiau lėšų bus išmesta į Kerčės sąsiaurio vandenis. Taip pat svarbu paminėti, kad Ukraina įvertino dėl Krymo aneksijos valstybei padarytą žalą – tai per 33 milijardus eurų (per vieną trilijoną grivinų).

Ukrainos karinis prokuroras Anatolijus Matiosas paskelbė dviejų buvusių V. Janukovyčiaus laikų gynybos ministrų – Michailo Ježelio ir Pavelo Lebedevo – paiešką. Ieškomi ir buvę Karinių jūrų pajėgų vadai Jurijus Iljinas ir Denisas Berezovskis, taip pat viceadmirolas Sergejus Jelisejevas bei kontradmirolas Dmitrijus Šakura.

O turbūt plačiausio rezonanso sulaukęs su Ukrainos saugumo situacija susijęs įvykis buvo paskelbtas Rusijos teismo nuosprendis Ukrainos karininkei, bataliono „Aidar“ kovotojai Nadeždai Savčenko. Rusijos teismas jai skyrė 22 metus nelaisvės.

Ekonomikos aktualijos

Antroje kovo pusėje išskirtini keli momentai: susitarimas dėl Ukrainos perkamų dujų kainos, plieno gavybos išaugimas ir užsienio skola. Ir vėl buvo įvardinta iš „Gazprom“ importuojamų dujų kaina, kuri, pasak Nacionalinės akcinės kompanijos „Naftogaz Ukrainy“ vadovo Andrejaus Kobolevo, įvertinus transportavimo kaštus, yra 200 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų (gryna pirkimo kaina yra 180 dolerių).

Ukraina šių metų pirmą ketvirtį padidino plieno gavybą ir pasaulio plieno gamintojų reitinge dabar yra dešimta. Paskelbta, kad per paskutinius metus Ukraina padidino plieno gavybą 1,97 mln. tonų, arba 24,1 procento. Pažymėtina, kad 2013 m. Ukraina, išlydžiusi 30,4 mln. tonų plieno, buvo septinta pasaulyje, 2014 m. tapo dešimta (27,2 mln. tonų).

Ukrainos užsienio skola per 2015 metus sumažėjo 7,6 mlrd. JAV dolerių ir šiandien yra 118,7 mlrd. JAV dolerių (2014 metais bendra užsienio skola, likusi dar nuo V. Janukovyčiaus laikų, buvo 126,3 mlrd. JAV dolerių ir per tuos metus ją pavyko sumažinti 15,7 mlrd.).

Ukrainos ginklininkai taip pat papildė valstybės biudžetą. Valstybinė kompanija „Ukroboronprom“ Tailandui perdavė eilinę Charkove gaminamų šarvuočių BTR-3Е1 partiją. Pažymėtina, kad pirmas kontraktas su Tailandu pasirašytas 2007 m., patiekti 96 šarvuočiai; pagal antrą kontraktą perduotas 121 šarvuotis, pagal trečią 2013 m. – 21 šarvuotis. 2014 m. dėl įvykių šalies rytuose dalis paruoštų parduoti Tailandui šarvuočių buvo paskirti Ukrainos nacionalinei gvardijai. Tačiau Ukrainos gynybos pramonei mieliausia žinia buvo ta, kad JAV prekybos ministerija atšaukė sankcijas Ukrainos valstybinei ginkluotės eksporto ir importo kompanijai „Ukrspeceksport“, kurios buvo įvestos 2013 m. kovo 28 d. ryšium su Jungtinių Tautų 2011 m. įvesto embargo dėl ginkluotės tiekimo Libijai pažeidimu.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Ukrainoje su vizitais lankėsi Kanados ir Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministrai. Kanados gynybos ministras Harjitas Singhas Sajjanas aplankė Kanados instruktorius, mokančius Ukrainos karius Tarptautiniame sausumos kariuomenės taikos ir saugumo centre Javorive, Lvovo srityje. O JK gynybos ministrė Penny Mordaunt (Peni Mordont) su Ukrainos gynybos ministru S. Poltoraku pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje memorandumą, pagal kurį JK du kartus padidins pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms (GP).

Britų ekspertai aktyviai dalyvauja praktiškai visose Ukrainos GP reformų srityse. S. Poltorakas pažymėjo, kad padedant britų kariniams instruktoriams Ukrainos karių pasirengimo lygis akivaizdžiai išaugo. Taip pat paskelbta, kad JK su Ukraina planuoja pasirašyti naują gynybinį susitarimą penkiolikai metų. Pasak ministrės P. Mordaunt, tai bus rimtas signalas Rusijai, kad JK yra ir bus savo suverenitetą ginančios Ukrainos pusėje.

Ukrainos gynybos ministerijoje vykdoma atestacija, per ją numatoma sumažinti 200 etatų (šiuo metu ministerijos darbuotojų skaičius yra 770). Per atestaciją padalinių vadovai bus tikrinami poligrafu.

Ukrainos kariuomenė vykdė strategines štabų vadovybės pratybas „Pavasario griaustinis–2016“, kurių tikslas – reaguoti į plataus masto agresiją. Treniruotasi perdislokuoti kariuomenės padalinius, vykdyta teritorinė gynyba.

Tęsiasi diskusija dėl septintosios mobilizacijos bangos ir tikėtina, kad jos neprireiks, nes nuo šių metų pradžios iš 12 000 pareiškusių norą tarnauti kariuomenėje per 9 300 žmonių pasirašė karinės tarnybos kontraktus. Taip pat paskutinį kovo savaitgalį prezidentas pasirašė įsaką dėl demobilizacijos, pagal kurį į atsargą bus išleisti prieš metus, per ketvirtą mobilizacijos bangą, pakviesti vyrai. Bus demobilizuota apie 45 tūkst. karių, tačiau dalis jų toliau tęs tarnybą pagal kontraktą.

Vidaus reikalų sistemos sudėtyje esanti Nacionalinė gvardija paminėjo antrąsias įkūrimo metines. Pažymėta, kad antiteroristinės operacijos metu 948 Nacionalinės gvardijos kariai įvertinti aukštais valstybės apdovanojimais, 180 jų žuvo. Nacionalinėje gvardijoje tarnauja 42 tūkstančiai karių, trečdalis iš jų – pagal kontraktą (įstatymai numato, kad Nacionalinė gvardija gali turėti iki 60 tūkstančių karių).

Antiteroristinė operacija

Situacija antiteroristinės operacijos (ATO) rajone kovo 14–28 dienomis buvo įtempta, žuvo aštuoni ir buvo sužeisti 66 Ukrainos kariai. Naujausiais patikslintais duomenimis, nuo kovinių veiksmų pradžios Ukrainos rytuose jau žuvo 2 055 ir sužeista 7 299 Ukrainos kariai, o 126 774 kariams suteiktas ATO dalyvio statusas.

Paliaubų pažeidimų skaičius per šias dvi savaites kito nuo dešimties iki penkiasdešimt per dieną. Paskutinį kovo savaitgalį ATO rajone, lydymas gynybos ministro S. Poltorako, lankėsi prezidentas P. Porošenka. Jis išklausė vadų informaciją apie situaciją ir supažindino juos su savo įsaku, kuriuo ATO vadą generolą leitenantą Sergejų Popko paskyrė šalies Sausumos pajėgų vadu.

ATO Luhansko kryptis buvo palyginti rami, nors separatistai kelis kartus pažeidė paliaubas prie Novotošynskės, Popasnos, Triochizbenkės, Stanyčno Luhanskės ir Ščastios gyvenviečių.

Donecko kryptimi sudėtingiausia situacija buvo prie Avdijivkos. Separatistai prieš ukrainiečius naudojo 82 ir 120 milimetrų minosvaidžius, tankus bei 122 ir 152 milimetrų haubicas, o kartais po intensyvesnio apšaudymo pereidavo į tiesiogines atakas. Šioje vietoje jie stengiasi nustumti ukrainiečius nuo magistralinio kelio, jungiančio Donecką ir Horlivką.

Paliaubos akivaizdžiai buvo pažeistos ir Horlivkos perimetre esančiose Zaicevo bei Majorsko gyvenvietėse, taip Svitlodarskės lanke esančiame Luhansko kaime. Mariupolio kryptimi paliaubų pažeidimai fiksuoti prie Marjinkos, Novotroickės, Staroihnativkos, Pavlopolio, Hnutovo, Čermalyko, Vodianojės ir Šyrokino (prie Šyrokino apšaudymą iš minosvaidžių patyrė ten tuo metu buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius). Mariupolio fronte aktyviai veikė ir separatistų diversinės grupės, o jas aptikus kertant atskirties liniją užvirdavo tiesioginio kontakto mūšiai.

Vadovaujantis Minsko susitarimais, pagal formulę „3 už 3“, buvo išlaisvinti du Ukrainos kariai ir vienas civilis Horlivkos gyventojas. O štai kovo 23 dieną Minske vykę eiliniai Trišalės kontaktinės grupės pašnekesiai nieko nauja neatnešė, netgi grįžta prie kai kurių klausimų, kurie tarsi jau buvo sutarti. Vėl kalbėta, kaip reikėtų įgyvendinti ESBO misijos narių patekimo į Ukrainos nekontroliuojamą pasienio su Rusijos Federacija ruožą, tartasi dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo, išminavimo, šaudymo treniruočių prie atskirties linijos, nagrinėti infrastruktūros atkūrimo klausimai. Nauja derybų tema – galimybė pakviesti tarptautinius ekologus, kurie įvertintų susidariusią sudėtingą situaciją separatistų kontroliuojamuose pramoniniuose objektuose (pavyzdžiui, chemijos gamykloje „Stirol“ ir šachtose, iš kurių vienoje – „Junyj komunar“ – 1979 m. buvo atliktas branduolinis bandymas, todėl joje reikia nuolatos vykdyti specialias saugumo bei kontrolės priemones).

Ukraina savo ruožtu pareiškė protestą Rusijai dėl Trišalės kontaktinės grupės narės, Aukščiausiosios Rados deputatės, diplomatės, Ukrainos prezidento įgaliotinės situacijai Donbase sureguliuoti Irinos Geraščenko neįleidimo įvažiuoti į Rusijos teritoriją: prieš keletą dienų I. Geraščenko norėjo vykti į N. Savčenko teismą, vykusį Rusijos Rostovo srityje, Donecke.

Ukraina apkaltino separatistus, kad manipuliuoja laikomų belaisvių skaičiais, vėl pabrėžė, kad neišsprendus saugumo situacijos stabilizavimo klausimų neįmanoma spręsti kitų humanitarinių, politinių ir ekonominių klausimų. O Rusijos įgaliotinis Borisas Gryzlovas pareiškė, kad Ukrainos dalinis kompleksinių priemonių vykdymas yra nepriimtinas, kad Minske prisiimtus įsipareigojimus reikia įvykdyti pagal visus susitarimo punktus (jis turėjo omeny konstitucines pataisas, numatančias valstybės decentralizaciją ir ypatingą atskirų Donbaso rajonų statusą, taip pat amnestijos įstatymą). B. Gryzlovas yra įsitikinęs, kad argumentai dėl visiško ugnies nutraukimo negali būti pasiteisinimas atidėti rinkimus ar jų nerengti.

Susitikime su žurnalistais UST atstovas informavo, kad, tarnybos duomenimis, Donbase yra apie 6 000 kadrinių Rusijos karių, o nuo karo pradžios 2014 m. Donbase žuvo per 1 600 Rusijos karių. Taip pat nuo konflikto pradžios 693 Ukrainos gyventojai yra laikomi dingusiais be žinios.

Įdomias indikacijas siuntė separatistai: į ESBO misijos vadovo pavaduotoją Aleksandrą Hugą kreipėsi vadinamosios Donecko liaudies respublikos „gynybos ministerijos“ atstovas Ruslanas Jakubovas. Jis siūlė atnaujinti šalių atskirties liniją (tikėtina, kad tą klausimą separatistai kels ir per tolesnes Minsko derybas). ESBO atstovai šį pasiūlymą atmetė. Kita vertus, separatistai pasigamino ir Donecke pradėjo išdavinėti „Donecko liaudies respublikos“ pasus, kurie vizualiai panašūs į rusiškus.

Ukrainos premjeras padėkojo Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo komisarui Christosui Stylianidesui už paskutinį 20 mln. eurų paramos pervedimą Donbase nukentėjusiems žmonėms (visa tam skirta ES parama sudaro 146 mln. eurų). Reikia pažymėti, kad „paramą“ Donbasui siunčia ir Rusija. Mūsų apžvelgiamu laikotarpiu į Donbasą įriedėjo „jubiliejinis“ – 50-asis – ne itin aiškaus turinio „humanitarinis konvojus“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 16)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (2)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras