Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. balandžio 11–24 d. Ukrainos aktualijų apžvalga

Algirdas Karijotas
2016 05 06

Užsienio politika

Balandžio 12 d. Olandijoje buvo paskelbti oficialūs prieš šešias dienas vykusio referendumo dėl Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga rezultatai: balsuoti atvyko 32,28 proc. rinkėjų, iš jų „prieš“ pasisakė 61 proc., „už“ balsavo 38,21 procento. Olandijos vyriausybė referendumo rezultatų vertinti neskubės, tai yra politiškai opus darbas ir planuojama jį padaryti maždaug per pusmetį, t. y. apie rugsėjo mėnesį vyriausybė savo vertinimą pristatys parlamentui. O štai Europos Komisija dar šį mėnesį siūlys suteikti Ukrainai bevizį režimą. Agentūros „Reuters“ duomenimis, tokį pažadą kovo mėnesį Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai davė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junkeris. Ir iš tiesų, balandžio 20–21 dienomis į Kijevą šį Komisijos siūlymą atvežė ES kaimynystės ir plėtros politikos komisaras Johannesas Hahnas. Komisaras susitikime su prezidentu, premjeru ir kitais atsakingais pareigūnais  pabrėžė, kad naujoji Ukrainos vyriausybė privalo visomis įmanomomomis pastangomis reformuoti šalies ekonomiką, diegti teisės viršenybę ir kovoti su korupcija.

Prezidentas P. Porošenka balandžio 20 d. su vizitu lankėsi Rumunijoje. Ukraina svarsto galimybę kartu su Rumunija ir Bulgarija sukurti trišalę brigadą (analogišką LITPOLUKRBRIG), vizito metu tai buvo aptariama; Krymo okupacijos kontekste Ukraina pranešė nutarusi prisijungti prie Rumunijos iniciatyva Juodojoje jūroje kuriamos flotilės, kuri veiktų po NATO vėliava; šalys sutarė bendrai patruliuoti valstybių pasienyje, taip pat aptarė galimybę per Tisos upę pastatyti tiltą tarp Solotvyno Ukrainoje ir Sigetu Rumunijoje. Ukraina pasiūlė Rumunijai naudotis savo požeminėmis dujų saugyklomis ir tarp dviejų šalių pastatyti dujų transportavimo sistemų interkonektorių. Be to, šalys sutarė gegužės 6 dieną pasirašyti susitarimą atšaukti mokėjimus už ilgalaikes vizas Ukrainos piliečiams.

Vidaus politika

Po balandžio 10 dienos premjero Arsenijaus Jaceniuko pareiškimo dėl atsistatydinimo intriga dėl lyg ir aptarto naujojo premjero skyrimo trumpam užsitęsė. Numatytas naujasis premjeras, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas spyriojosi, nes jam nei su prezidentu, nei su valdančiojo Petro Porošenkos bloko (PPB) frakcija Radoje nepavyko suderinti naujosios vyriausybės sudėties. Susiklosčius nestandartinei situacijai mėginta paskubomis ieškoti alternatyvių kandidatų į premjero postą. Tarp kandidatų minėti PPB frakcijos pirmininkas Jurijus Lucenka ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksandras Turčinovas, vėliau – užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas. Jurijus Lucenka netgi drausmino savo kolegas sakydamas, kad jei rytoj (balandžio 13 d.) nebus išrinktas premjeras, bus paskelbti pirmalaikiai parlamento rinkimai. Galų gale V. Groismanas, suderinus būsimos vyriausybės sudėtį, sutiko kandidatuoti į premjerus.

Balsavimas dėl A. Jaceniuko atsistatydinimo ir naujojo premjero skyrimo įvyko balandžio 14 dieną. Aukščiausioji Rada patenkino A. Jaceniuko prašymą ir prezidentui pristačius naujuoju šalies premjeru patvirtino iki tol buvusį Aukščiausiosios Rados pirmininku V. Groismaną. Naujoji PPB ir Liaudies fronto koalicija Radoje turi 227 narius (minimaliai valdančiajai koalicijai reikia 226), o premjeras buvo paskirtas 257 balsais „už“. Kalbėdamas po paskyrimo V. Groismanas pagrindinėmis grėsmėmis šaliai įvardijo populizmą politikoje, korupciją ir neefektyvią vadybą ir pažadėjo per mėnesį parengti antikrizinį vyriausybės veiklos planą.

V. Groismanui tapus premjeru, Aukščiausiosios Rados pirmininku paskirtas buvęs jo pavaduotojas Andrejus Parubijus, o Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmuoju pavaduotoju paskirta PPB frakcijos deputatė Irina Geraščenko (ji taip pat yra Trišalės kontaktinės Minsko grupės politinio pogrupio narė). Tą pačią dieną Rada 239 balsais patvirtino valdančiosios koalicijos išvakarėse suderintą vyriausybės su šešiais viceministrais (ankstesnėje vyriausybėje buvo keturi viceministrai) sudėtį.

Nepriklausomos sociologinių tyrimų grupės „Reiting“ pateiktais paskutinių apklausų duomenimis, tarp politinių partijų pirmauja „Batkivščina“. Jei rinkimai į Aukščiausiąją Radą vyktų artimiausią savaitgalį, respondentai balsuotų taip: už „Batkivščiną“ – 13 proc., Opozicijos bloką – 11 proc., galbūt būsimą Michailo Saakašvilio politinę partiją – 10 proc., už partiją „Samopomič“ – 10 proc., Petro Porošenkos bloką „Solidarumas“ – 9 proc., Olego Liaško Radikalų partiją – 7 procentai. Penkių procentų barjero neperžengtų partija „Svoboda“ (4 proc.), „Pilietinė pozicija“ (3 proc.), „Ukrop“ (3 proc.), „Atgimimas“ (2 proc.), Nacionalinis Dmitro Jarošo judėjimas (2 proc.), „Dešinysis sektorius“ (1 proc.), Liaudies frontas (1 proc.). Pirmalaikių Aukščiausiosios Rados rinkimų idėją palaikytų 45 proc. apklaustųjų, nepalaikytų 41 procentas. Ukrainos siekį tapti NATO nare remia 45 proc. apklaustųjų, 30 proc. – prieš, 10 proc. nebalsuotų, o 16 proc. neturėjo nuomonės. Pažymėtina, kad šalies prezidento veikla nepatenkinti 75 proc. apklaustųjų.

Šalies saugumo aktualijos

Ukrainos prezidentas P. Porošenka telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbio tema – Nadeždos Savčenko ir kitų Rusijoje nuteistų ukrainiečių išlaisvinimas. Vėliau P. Porošenkai buvo sudaryta galimybė pačiam telefonu pakalbėti su nuteistąja. Teigiama, kad po pokalbio N. Savčenko pažadėjo nutraukti badavimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat pareikalavo nutraukti priverstinę sulaikyto ir nuteisto Ukrainos piliečio Genadijaus Afanasjevo rusiškąją natūralizaciją ir kuo greičiau jį grąžinti Ukrainai ir iš Rusijos kalėjimų paleisti ir kitus ten dėl „politinių“ motyvų laikomus Ukrainos piliečius.

O Rusijos URM žmogaus teisių įgaliotinis Konstantinas Dolgovas pareiškė, kad Ukrainos kalėjimuose laikoma ne mažiau kaip 100 Rusijos piliečių, be to, dar daugiau kaip 130-čiai pareikšti kaltinimai, siejami su kariniais veiksmais Donbase. Ukrainoje pernai su įkalčiais Luhansko srityje sulaikyti Rusijos kariai Aleksandras Aleksandrovas ir Jevgenijus Jerofejevas balandžio 18 dieną Kijeve vykusiame teisme nuteisti 14 metų nelaisvės.

Ukrainos prezidento įgaliotinis Krymo totorių klausimais Mustafa Džemiliovas Turkijos „Anadolu“ agentūrai sakė, kad Rusijos veiksmai Kryme siekiant uždrausti vietos totorių Medžliso (visuomeninio parlamento) veiklą yra tolygūs karo paskelbimui Krymo totoriams. Dėl tokių Rusijos veiksmų Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas A. Parubijus prašė sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį. Išvakarėse Rusijos teisingumo ministerija įtraukė Krymo totorių Medžlisą į organizacijų, kurių veikla siejama su ekstremizmu, sąrašą. Rusija argumentuoja, kad Krymo totorių Medžlisas Rusijoje neregistruotas, o totorių teises gina ji ir jų nediskriminuoja. Kryme gyvena 1,9 mln. gyventojų, iš jų 13–15 procentų totoriai.

Lankydamasis Zaporožėje prezidentas P. Porošenka pranešė, kad per paskutinius 12 mėnesių šalies specialiosios tarnybos užkardė per 300 žvalgybinių-diversinių grupių veiklą. Pasak prezidento, 89 proc. tų grupių naudojo savadarbius sprogstamuosius įrenginius ir tokios veiklos buvo mokomos Rusijos treniruočių stovyklose Kursko, Belgorodo ir Rostovo srityse.

Ekonomikos aktualijos

Stebėdamas šalies vidaus politinę situaciją, JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey R. Pyattas pareiškė, kad JAV, kaip ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei Europos Sąjungos, finansinė parama Ukrainai priklausys nuo naujosios vyriausybės veiklos, nuo to, kaip ji sieks pažangos kritiniu momentu, taip pat nuo visuomenės pasitikėjimą turinčio generalinio prokuroro paskyrimo. Iškart po naujos vyriausybės suformavimo prezidentas P. Porošenka ir JAV viceprezidentas Joe Baidenas telefonu aptarė naujosios vyriausybės sudėtį, reformų bei kovos su korupcija būtinybę, generalinio prokuroro skyrimą, situaciją Donbase. Prieita prie bendros nuomonės, kad artimiausiu metu tarp šalių bus pasirašytas trečias 1 mlrd. JAV dolerių kredito Ukrainai susitarimas. Kita vertus, Ukrainai tikintis gauti 2,8 mlrd. JAV dolerių kreditą (1,7 mlrd. iš TVF, 1 mlrd. – iš JAV ir 105 mln. – iš ES), iki gegužės reikia priimti 24 įstatymus. Be to, po Šveicarijos ir Ukrainos prezidentų pokalbių Davose Šveicarijos nacionalinis bankas Ukrainos bankui suteikė 200 mln. JAV dolerių kreditą.

Nuo metų pradžios Rusijai įvedus tranzitu gabenamų krovinių apribojimus, Ukrainos eksportas į Vidurinės Azijos ir Kaukazo šalis praktiškai sumažėjo perpus (į Kazachstaną – 49 proc., į kitas šalis – 48 proc.). Ukrainos ministrų kabinetas paskaičiavo, kad dėl Rusijos taikomų diskriminacinių priemonių Ukrainos prekyba per 2012–2015 metus sumažėjo 98 mlrd. JAV dolerių, nors netolimoje praeityje Rusija buvo didžiausia Ukrainos prekybos partnerė (2011 m. Ukrainos eksportas į ją buvo 19,82 mlrd., importas – 29,13 mlrd. JAV dolerių, 2015 m. Ukrainos eksportas į Rusiją buvo 4,83 mlrd., importas – 7,49 mlrd. JAV dolerių).

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Ukrainoje lankėsi NATO karinio komiteto pirmininkas generolas Petras Pavelas. Čekijos kariuomenės ir NATO generolas susitiko su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku, Generalinio štabo viršininku armijos generolu Viktoru Muženka, lankėsi Ukrainos desantininkų rengimo centre Žytomyre. P. Pavelas užtikrino, kad aljansas ir toliau rems Ukrainą, ir liko patenkintas Ukrainos kariuomenėje vykdomų reformų rezultatais.

Prezidentas P. Porošenka savo įsakais atleido Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovo pirmąjį pavaduotoją, Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu vyriausiosios valdybos viršininką Viktorą Trepaką bei jo pavaduotoją Vitalijų Jalovenką. Taip pat iš pareigų atleisti UST Vinicos ir Chmelnyckio sričių valdybų viršininkai. 

Gynybos ministerijos Juridinio departamento atstovas pulkininkas Vladimiras Panko informavo, kad dėl alkoholio vartojimo 2015 metais užfiksuoti 126 žūties arba sunkių sužalojimų atvejai, iš jų 66 atvejai antiteroristinės operacijos (ATO) rajone. Per tą patį laikotarpį už teisėtvarkos pažeidimus per 9 tūkstančius karių buvo sulaikyta.

Ukrainos gynybos ministras S. Poltorakas pranešė, kad nuo šių metų pradžios tarnauti pagal kontraktą atėjo per 21 tūkstantį žmonių ir tas skaičius nuolat auga. Dėl to neskelbiant papildomos mobilizacijos pavyko demobilizuoti 31 tūkst. karių. Ministras sakė, kad šiandien Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra 250 tūkst. žmonių ir jis norėtų, kad santykis būtų toks: 70 proc. tarnaujančių pagal kontraktą ir 30 proc. kitas personalas bei būtinosios tarnybos kariai. Be to, Ukrainos vyriausybė patvirtino šaukimo į būtinąją karo tarnybą jaunuolių skaičių – 16 615. Iš jų 8 015 tarnaus kariuomenėje, Nacionalinėje gvardijoje tarnaus 4 000, pasienio tarnybose – 4 000, valstybinėje apsaugos valdyboje – 600.

Paminėtini svarbūs Ukrainos karo pramonei momentai. Ukrainoje lankėsi Rumunijos karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Laurianas Anastasofas su delegacija. Rumunai tarėsi dėl savo ginkluotėje turimų naikintuvų „MiG-21“ remonto ir modernizacijos Ukrainos aviacijos remonto gamyklose. Turkijos informacinių technologijų kompanija „Havelsan“, užsiimanti kariuomenės programinės įrangos ginkluotės valdymo ir žvalgybos sistemų kūrimu bei logistika, ir Ukrainos gynybos pramonės koncernas „Ukroboronprom“ susitarė išplėsti bendradarbiavimą aviacijos srityje. O Ukrainos karinių oro pajėgų darbo grupė, vadovaujama vyriausiojo inžinieriaus generolo majoro Piotro Skorenkij, su Izraelio kompanijos „Orbit“, integruotų ryšių sistemų kūrėjos, atstovais aptarė Ukrainos lėktuvų ir sraigtasparnių modernizacijos klausimus.

JAV ambasadorius Ukrainoje G. R. Pyattas lankėsi aviacijos gamykloje „Antonov“. JAV gana optimistiškai žiūri į technologinės ir gamybinės kooperacijos su Ukraina perspektyvą. Ambasadorius teigiamai įvertino gamyklos techninį ir gamybinį potencialą ir pažymėjo, kad šiuo metu daugiau nei 25 JAV kompanijos dalyvauja bendruose projektuose su Ukrainos aviacijos pramonės įmonėmis (paminėtina lėktuvų „Аn-148“ ir „Аn-158“ modernizacija, taip pat Saudo Arabijos užsakymu kuriamas lėktuvas „Аn-132“– esminė esamo „An-32“ modernizacija).

Malaizijoje vykusios karinės parodos-konferencijos „DSA 2016“ metu Turkijos gynybos ministro pavaduotojas Suay Alpay ir Ukrainos koncerno „Ukroboronprom“ vadovas Romanas Romanovas pasirašė karinio techninio bendradarbiavimo planą. Ukrainai, siekiančiai gamyboje pereiti prie NATO standartų, yra labai svarbus NATO narės Turkijos įdirbis. To paties renginio metu Malaizijos gynybos ministro pavaduotojas Mohdas Johari bin Baharumas koncernui „Ukroboronprom“ pasiūlė kartu gaminti šarvuotąją techniką ir prieštankinę ginkluotę. DSA parodos-konferencijos ir kariniai renginiai nuo 1988 m. vyksta kas antri metai.

Antiteroristinė operacija

Balandžio 11–24 dienomis per ATO žuvo vienuolika Ukrainos karių ir buvo sužeistas penkiasdešimt vienas karys. Paliaubų pažeidimų skaičius svyravo nuo kelių dešimčių iki šimto per dieną. Balandžio 14 dieną paminėtos antrosios ATO metinės.

Luhansko kryptimi paliaubos pažeistos Stanyčno Luhanskėje, Triochizbenkėje, Zolotojėje. Dėl pažeidimų neveikė Stanyčno Luhanskės kontrolės ir praleidimo punktas. Donecko kryptimi įtempta padėtis išliko Horlivkos–Avdijivkos fronto ruože, visame Horlivkos perimetre bei Svitlodarskės lanke prie Zaicevės ir Majorsko gyvenviečių bei Luhanskės kaimo.

 Išskirtinos kelios separatistų atakos, įvykdytos balandžio 24 dieną. Per vieną iš jų fiksuotas šiurkštus paliaubų pažeidimas: separatistai iš 152 milimetrų haubicų „Msta-B“ iššovė apie 50 šūvių į Pravdivkos gyvenvietėje, už 20 kilometrų, įsikūrusius ukrainiečių užnugario pajėgumus. Šūvių tikslumui koreguoti buvo naudotas radiolokacinis žvalgybos kompleksas „Zoopark-1“. Dar vienas ukrainiečių karys buvo sužeistas, kai atakuojantis nepilotuojamas skraidymo aparatas virš artimojo užnugario pozicijų prie Konstantinovkos mėtė degiuosius užtaisus.

Mariupolio kryptimi paliaubos pažeistos Marjinkoje, prie Novotroickės, Novohnativkės, Vodianojės, Šyrokės gyvenviečių.

Balandžio 20 dieną Minske vyko eilinis Trišalės kontaktinės darbo grupės susitikimas. Ukrainos grupės vadovas Leonidas Kučma susitikimo pokalbiuose dalyvavo videokonferencijos režimu. Politiniame pogrupyje tęsėsi pokalbiai dėl rinkimų Donbase modelių, amnestijos bei ankstesnių susitarimų reglamento. Išvakarėse Kijeve vykusiame Nacionalinės reformų tarybos posėdyje prezidentas P. Porošenka sakė, kad įgyvendinant šalies decentralizaciją reikia priimti apie 500 įstatymų ir normatyvinių aktų.

Humanitarinio pogrupio Ukrainos atstovė I. Geraščenko (ji dabar – Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmoji pavaduotoja) patikslino, kad dėl karinio konflikto Donbase dingusiais be žinios laikomi 648 žmonės, o į jų paiešką reikia įtraukti Raudonojo Kryžiaus organizaciją. Patikslintais Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, separatistų nelaisvėje laikomi 126 ukrainiečiai, 12 iš jų nuteisti ir įkalinti Rusijos Federacijos teritorijoje. Ukrainos delegacija pripažino, kad esama tam tikros pažangos dėl N. Savčenko išlaisvinimo, ir tikisi iki stačiatikių Velykų (gegužės 1 d.) apsikeisti belaisviais. Kalbėta apie Donecko „liaudies respublikos“ pasiūlytą apsikeitimo formulę „25 į 50“ (jų laikomus 25 Ukrainos kariškius iškeisti į 50 Donecko „kariškių“ ir civilių). Ukrainos atstovai protestavo prieš separatistų planus gegužės 9 dieną Donecke surengti karinį paradą. Be to, kiek anksčiau pavyko pasiekti susitarimą ir eilinė, penkta grupė 20-ies įkalintųjų, laikytų Donbaso separatistų kontroliuojamose įstaigose, balandžio 20 d. sugrąžinta į Ukrainą. Taigi Ukrainos dispozicijon iš viso buvo perduoti 87 nuteistieji.

Abi konflikto pusės ESBO grupės vadovo ambasadoriaus Martino Sajdiko buvo paragintos pasiekti susitarimą Velykų proga žmonių judėjimui atidaryti dėl apšaudymų uždarytus kontrolės ir praleidimo punktus. Be to, M. Sajdikas pažymėjo, kad pažanga matyti atkuriant geležinkelių, vandens tiekimo infrastruktūrą, vis dėlto tai yra tiesiogiai susiję su saugumo problemomis, o dėl abipusių susišaudymų yra kaltos abi pusės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras