Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. balandžio 25 d.–gegužės 8 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (28)

Algirdas Karijotas
2016 05 13

Užsienio politika

Kijeve lankėsi JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Viktorija Nuland. Ji susitiko su aukščiausiais šalies vadovais, Rados deputatais, politinių partijų lyderiais, pilietinės visuomenės atstovais. Daug dėmesio V. Nuland skyrė Ukrainos reformoms, ypač ekonominėms-socialinėms ir energetikos, taip pat pastangoms reformuoti teismus ir muitinę, kovai su korupcija. Kalbėdama apie Minsko grupės susitarimus ji pareiškė, kad rinkimai Ukrainos nekontroliuojamame Donbase turi vykti pagal Ukrainos įstatymus ir atitikti tarptautinius standartus, o sankcijos Rusijai galios tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai ir įvykdyta Krymo deokupacija.

Vidaus politika

Ukrainoje nuo gegužės 1 dienos pradėjo galioti gana griežtas, daugiausia skirtas kovai su korupcija įstatymas dėl profesionalios valstybės tarnybos. Kai kurie politikai ir pareigūnai siūlė įstatymo įsigaliojimą kuriam laikui atidėti, tačiau premjeras Volodymyras Groismanas pareiškė, kad vyriausybė tam yra pasirengusi.

Prieš pat stačiatikių Velykas prezidentas Petro Porošenka atliko nemažai kadrų pakeitimų. Buvo atleistas prezidento patarėjas Jurijus Biriukovas, tačiau kitu įsaku vėl paskirtas patarėju, tik neetatiniu. Panašiai atleisti ir vėl paskirti padėjėjai Jurijus Oniščenka ir Aleksejus Goraščenkovas. Buvęs prezidento aparato vadovo pavaduotojas Aleksejus Dniprovas paskirtas prezidento administracijos vadovu, o buvęs švietimo ministras Sergejus Kvita paskirtas neetatiniu prezidento patarėju. Georgijus Tuka atleistas iš Luhansko srities administracijos vadovo pareigų ir paskirtas naujai įsteigtos Laikinai okupuotų teritorijų ir perkeltų asmenų reikalų ministerijos ministro pavaduotoju. Prezidentas Chersone asmeniškai pristatė naują srities administracijos vadovą Andrejų Gordejevą, o Zaporožės srities gubernatoriumi paskyrė Ukrainos saugumo tarnybos generolą majorą Konstantiną Brylią. Prieš keletą dienų apie pasitraukimą iš Minsko trišalės kontaktinės grupės, į kurios politinį pogrupį jį buvo delegavęs prezidentas, pareiškė Romanas Besmertnyj.

Šalies saugumo aktualijos

Balandžio 26 d. Ukrainoje paminėtos 30-osios Černobylio atominės elektrinės katastrofos metinės. Dėl katastrofos buvo evakuota apie 116 tūkst. žmonių, 230 tūkst. laikinai perkelti iš radiacija apkrėstų teritorijų, mirė per 167 tūkstančius žmonių.

Okupuoto Krymo Aukščiausiasis teismas pripažino Krymo totorių Medžlisą (visuomeninį parlamentą) ekstremistine organizacija ir uždraudė jo veiklą Rusijos teritorijoje. Generalinė Krymo „respublikos“ prokurorė Natalija Poklonskaja Medžliso narius pavadino Vakarų marionetėmis, o eilinių Krymo totorių atžvilgiu vykdoma bauginimo ir persekiojimo taktika.

Ukrainos prezidento įgaliotinis Krymo totorių klausimais Mustafa Džemyliovas informavo, kad Kryme, į Simferopolio rajone Molodiožnojės gyvenvietėje esančią mečetę per penktadienines pamaldas įsiveržė apie 50 ginkluotų asmenų. Mečetėje buvusius apie 100 musulmonų norėta susodinti į autobusus, jiems atsisakius vykti, pareikalauta visiems savarankiškai prisistatyti į policijos skyrių. Kitą dieną Krymo administracijos persekiojamo totorių televizijos kanalo ATR naujienų redaktorius Osmanas Pašajevas informavo, kad Eupatorijoje buvo sulaikyti 25 Krymo totoriai. Jie buvo apklausti, paimti jų pirštų atspaudai.

Odesos srities administracijos vadovas Michailas Saakašvilis nerimavo dėl saugumo situacijos mieste. Pasak jo, jei nebus imtasi reikiamų veiksmų, situacija gali peraugti į grėsmę šalies vientisumui. M. Saakašvilis viešu pareiškimu kreipėsi į prezidentą, prašydamas atsiųsti į Odesą papildomų Nacionalinės gvardijos pajėgumų. Prieš keletą dienų piktavališkai nusiteikę asmenys (vadinamieji „tituškos“), remiami nelojalaus Ukrainos atžvilgiu mero Genadijaus Truchanovo, sumušė prie merijos piketavusius piliečius. Tuo pačiu metu įvykdytas bauginimo aktas – miesto centre iš granatsvaidžio apšaudytas banko pastatas. M. Saakašvilis pabrėžė, kad gegužės 2 dieną bus minimos tragiško gaisro Odesos profsąjungos rūmuose antrosios metinės. Tų įvykių paminėjimui ruošiasi priešiškai Ukrainai nusiteikę asmenys, o teismas, nepaisydamas srities administracijos prieštaravimo, davė leidimą masinėms akcijoms. Odesoje prokuratūra šiuo metu yra be vadovo, nes buvęs šalies generalinis prokuroras, pasitraukdamas iš pareigų ir galbūt kerštaudamas, atleido reformas prokuratūroje vykdžiusį miesto prokurorą Davidą Sakvarelidzę. Pasak M. Saakašvilio, Ukrainos saugumo tarnyba mieste nevykdo būtinų su valstybės saugumu susijusių funkcijų, mieste klesti separatizmas, o miesto meras G. Truchanovas simpatizuoja Rusijai. Nors Vidaus reikalų ministerija, reaguodama į M. Saakašvilio pareiškimą, teigė, kad būtinybės į Odesą įvesti daugiau pajėgumų nėra, prezidentas P. Porošenka davė nurodymą į Odesą papildomai įvesti iki 1 000 teisėsaugos pareigūnų.

Ukrainos teisingumo ministerija kreipėsi į Rusijos teisingumo ministeriją, prašydama perduoti kovo 31 dieną Rusijos Aukščiausiojo Teismo 11-ai metų už šnipinėjimą nuteistą Ukrainos pilietį Valentiną Vygovskį. O štai Kijevo miesto Pečeros rajono teismas paskelbė Rusijos Juodosios jūros laivyno vado viceadmirolo Aleksandro Vitko paiešką. Jam pateikti kaltinimai padarius ypač sunkius nusikaltimus Ukrainai.

Ukrainos armijos tyrimo, konversijos ir nusiginklavimo centro direktoriaus pavaduotojas Michailas Samusas prognozuoja, kad NATO forume Varšuvoje šių metų birželio mėnesį Vakarų partneriai Kijevui gali pasiūlyti steigti NATO centrą, nagrinėsiantį Rusijos prieš Ukrainą vykdomo hibridinio karo patirtį. Pasak M. Samuso, apie tai bus kalbama dvišaliuose Ukrainos ir JAV karinio bendradarbiavimo pokalbiuose per numatomą JAV gynybos sekretoriaus Ashtono Carterio vizitą į Ukrainą.

Ekonomikos aktualijos

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pranešė, kad naujai Ukrainos vyriausybei paprašius Rusija, atsižvelgdama į politinio nestabilumo Ukrainoje būklę, sutiko atidėti bylinėjimosi procesą dėl 3 mlrd. JAV dolerių skolos išieškojimo.

Ukrainos vyriausybė pritarė dujų kainų pakėlimui vartotojams, ir ta kaina atitiks rinkos kainą. Šis kainų pakėlimas buvo sąlygotas įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui. Nuo gegužės 1 dienos dujų kaina buitiniams vartojimams padidės beveik dvigubai ir bus 6 879 grivinos (245 eurai) už 1 000 kubinių metrų dujų. Pažymėtina, kad 2015 metų kovo mėnesį dujų, skirtų šildymui, kainos gyventojams jau buvo keltos 3,3 karto. Prognozuojama, kad 2016 metų gegužės–gruodžio mėnesiais Ukrainos importuojamų dujų kaina bus 185,11 JAV dolerio už 1 000 kubinių metrų.

Pirmasis Ukrainos vicepremjeras – ekonominės plėtros ministras Stepanas Kubivas, reaguodamas į Moldovos paskelbtą Ukrainos prekių importo ribojimą, pripažino, kad tai gali būti susieta su Moldovos gamintojų reikalavimais, tačiau neatmeta ir Rusijos įtakos. Ukraina teigia, kad Moldova, apribojusi Ukrainos prekių patekimą į savo rinką, pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos normas, ir ragina Moldovą vesti derybas, o jei ši nesutiks, Ukraina bus priversta imtis tokių pačių priemonių Moldovos prekių atžvilgiu.

Ukrainos metalurgijos įmonės šių metų sausio–balandžio mėnesiais, palyginti su analogišku 2015 metų laikotarpiu, padidino plieno gamybą 16 proc. (8,2 mln. tonų). Pažymėtina, kad 2015 metais plieno gamyba, palyginti su 2014 metais, buvo sumažėjusi 16 procentų. Per 2015 metus buvo išlydyta 22,9 mln. tonų plieno.

Ukrainos nacionalinio banko duomenimis, balandžio mėnesį šalies tarptautiniai rezervai padidėjo 4,1 proc. ir gegužės 1 dieną sudarė 13,24 mlrd. JAV dolerių.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Prezidentas P. Porošenka savo įsaku iš pareigų atleido šalies Užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Viktorą Hvozdą.

Prezidentas po konsultacijų su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi, gynybos ministru ir Generalinio štabo viršininku bei po asmeninio pokalbio su l. e. p. Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadu Igoriu Vorončenka patvirtino jį KJP vadu. Kaip esame minėję mėnesio pradžioje, naujasis KJP vadas I. Vorončenka gimė 1964 m. Charkovo srityje. SSRS laikais baigė Taškento tankistų mokyklą, tarnavo Vokietijoje, Baltarusijos karinėje apygardoje. Ukrainoje iki 2003 m. tarnavo Nacionalinėje gvardijoje, vadovavo mechanizuotam pulkui, kuris vėliau pervestas į kariuomenės sudėtį. Per Krymo įvykius buvo KJP vado pavaduotoju pakrančių apsaugai ir šiose pareigose gerai užsirekomendavo. ATO dalyvis, vadovavo ATO pajėgoms Luhansko srityje, yra mėgstamas karių. Paskutiniu metu buvo Generalinio štabo personalo valdybos viršininkas. Gynybos ministras Stepanas Poltorakas pažymėjo, kad 11 tūkstančių karių turinčiam Ukrainos KJP štabui nėra būtina 500 darbuotojų, užtektų ir 300.

Lvovo srityje esančiame Javorivo tarptautiniame taikdarių rengimo ir saugumo mokymo centre lankėsi JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos klausimais Michaelas Carpenteris. Jis stebėjo Ukrainos karių užsiėmimus, kuriuos vedė NATO šalių instruktoriai.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka pasirašė įsakymą, kuriuo numatomos papildomos socialinės garantijos rezervo kariams, nukentėjusiems per antiteroristinę operaciją. Įstatymu numatomas rezervo karių ar jų šeimos narių pensinis aprūpinimas kariui tapus neįgaliu ar žuvus.

Antiteroristinė operacija

Balandžio 25 d.–gegužės 8 d. žuvo šeši ir buvo sužeisti trisdešimt aštuoni Ukrainos kariai. Paliaubų pažeidimų per dieną skaičius svyravo nuo penkių (gegužės 2 d.) iki keturiasdešimt dviejų (balandžio 25 d.). Rekordiškas paliaubų pažeidimų sumažėjimas gegužės 2 d. paaiškinamas stačiatikių Velykomis. Apie galimybę tai pratęsti buvo kalbėta ir paskutiniame Minsko trišalės grupės susitikime. Nors esama teigiamų poslinkių, Luhansko kryptimi paliaubos buvo pažeistos prie Popasnos, Triochizbenkės, Stanyčno Luhanskės, Ščiastios gyvenviečių. Prieš Velykas darbą atnaujino Stanyčno Luhanskės pėsčiųjų kontrolės ir praleidimo punktas, kuris dėl apšaudymų kurį laiką buvo laikinai uždarytas.

Donecko kryptimi paliaubos pažeistos prie Avdijivkos (netoli Donecko) gyvenvietės, prie Zaicevo ir Luhanskės gyvenviečių. Mariupolio kryptimi paliaubų nebuvo laikomasi Marjinkoje, Krasnohorjivkoje, prie Pavlopolio, Hranitnės, Vodianojės, Hnutovo ir Šyrokinės gyvenviečių. Pažymėtina, kad Rusijos remiami separatistai, panaudodami nepilotuojamą skraidymo aparatą, ukrainiečių užnugaryje, prie Konstantinovkos dislokuotame kariniame objekte, mėtė degiuosius užtaisus.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Vadimas Pristaika Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pranešė, kad Rusija okupuotame Donbase yra dislokavusi 34 tūkstančių karių grupuotę, turinčią 470 tankų, 670 šarvuočių, 450 vienetus artilerijos. Taip pat paminėjo, kad dėl Rusijos įvykdytos agresijos (sugriautos socialinės ir ekonominės infrastruktūros, išvežtų į Rusiją gamyklų ir t. t.) Ukraina prarado 20 proc. BVP.

Per Minsko trišalės kontaktinės grupės humanitarinio pogrupio pokalbius balandžio 29 dieną nepavyko susitarti dėl belaisvių apsikeitimo iki stačiatikių Velykų (gegužės 1 d.). Kita vertus, teigiama, kad pavyko susitarti, jog per Velykas šalys laikysis paliaubų, ir iš tiesų, kaip matome iš suvestinių, per tas dienas fiksuota mažiausiai paliaubų pažeidimų.

Ukrainos krizių medijų centre gynybos ministro padėjėjas ryšiams su visuomene papulkininkis Aleksejus Černobajus pranešė, kad nuo ATO pradžios Ukrainos karo inžinieriai išminuotojai nukenksmino 111 480 minų ir sprogstamųjų užtaisų (per praeitą savaitę buvo nukenksminti 789 sprogmenys).

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 28)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras