Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pasaulyje stiprėja konkurencija dėl talentų

Gytis Janišius
2016 05 16

Geriausių vokiečių mokslininkų, tokių kaip Wernheris von Braunas, perkėlimas į JAV po Antrojo pasaulinio karo padėjo Amerikai išvystyti branduolines bei kosmines technologijas ir užsitarnauti supervalstybės titulą. Nuo to laiko pasaulinė konkurencija dėl talentų tik stiprėja. Į šias varžybas jau įsitraukė ne tik pirmaujančios Vakarų valstybės, bet ir naujos kylančios ekonomikos, tokios kaip Singapūras, Panama ar Kataras.

Ne talentai ieško darbo, o darbas ieško talentų

Vis didesnę reikšmę tiek pasaulio ekonomikoje, tiek kasdieniame gyvenime lemia aukštosios technologijos: kompiuteriai, internetas, robotai ir mobiliosios programos. Joms suvaldyti reikia vis daugiau žinių ir įgūdžių. Darbo rinka irgi reaguoja į iššūkius. Nekvalifikuotą darbą vis dažniau keičia mašinos, o darbuotojams jau nebeužtenka būti vien gerais savo srities specialistais. Darbdaviai pageidauja, kad specialistas puikiai išmanytų iš karto kelias sritis, o geros kompiuterių ar kalbų, ypač anglų, žinios yra savaime suprantamas reikalavimas. Norėdama atitikti tokius aukštus darbo rinkos reikalavimus, didelį spaudimą keistis patiria švietimo sistema. Iš mokyklų ir universitetų reikalaujama vis daugiau, o nespėjančios keistis mokyklos labai greitai netenka klientų vis spartėjančioje globalioje konkurencinėje kovoje. 1975 m. mažiau nei milijonas studentų studijavo užsienyje, 2010 m. tokių jau buvo daugiau nei 4 mln., o prognozuojama, kad 2025 m. skaičius išaugs iki 8 milijonų.

Valstybės institucijos ir verslo kompanijos vis labiau vertina talentų naudą tiek ekonomikos, tiek apskritai gerovės augimui. Griežtą migracijos politiką valstybės vis dažniau keičia atvirų durų politika, kuri ne tik leidžia laisvą migraciją, bet ir sudaro kuo geresnes sąlygas atvykėliams. Aišku, tai pasakytina ne apie visus migrantus, o tik apie tuos, kurie turi kvalifikaciją ir yra potencialiai naudingi. Nepageidaujamiems migrantams be kvalifikacijos sienos ir barjerai paskutiniu laiku net didėja.

Pirmoji šalis, pradėjusi kryptingą kovą dėl talentų, buvo Jungtinės Valstijos. Dar 1965 m. prezidentas Lyndonas B. Johnsonas pakeitė imigracijos taisykles ­– vietoj geografinių kvotų buvo nustatytos atskiros imigracijos kategorijos, iš jų svarbiausia buvo Amerikai naudingų įgūdžių įgijusiems specialistams skatinti. Šiais laikais smarkiai sustiprėjus globalizacijos įtakai, jau nebe valstybės ir įmonės sprendžia, kur bus kuriamos darbo vietos, o talentai nulemia, kur tos darbo vietos atsiras. Pavyzdys iš Lietuvos: pasaulinė kompanija „Uber“ nutarė atidaryti Vilniuje savo filialą tik tada, kai Lietuvoje buvo surastas talentingas, labai aukštus filialo vadovo kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis profesionalas.

Demografiniai pokyčiai, nauji sprendimai

Talentų reikšmė pasaulio ekonomikai vis auga ne tik dėl tobulėjančių technologijų iššūkių ir aštrėjančios konkurencijos, bet ir dėl demografinių pokyčių. Thomo Malthuso teorija, kad žmonių Žemėje daugės geometrine progresija ir tai baigsis kataklizmu, jau akivaizdu, kad nepasitvirtins. Mokslininkai mano, kad po kelių dešimtmečių gyventojų skaičius pasaulyje pasieks piką ir pradės mažėti. Su tokia tendencija jau susiduria Europos šalys, Karibai, Mikronezija, Japonija, ir tokių valstybių bei regionų, kur gyventojų skaičius mažėja, vis daugiau. Gimstamumas sparčiai mažėja ne tik išsivysčiusiose valstybėse, bet ir mažiau pasiturinčiuose kraštuose, tokiuose kaip Afrika ar Centrinė Azija, ir tai vyksta daug sparčiau, nei buvo manoma dar prieš kelis dešimtmečius.

Išsivysčiusioms Vakarų pasaulio šalims, kurių ekonomika paremta nuolatiniu augimu, nebeužtenka vietos talentų, todėl jos vis dažniau žvalgosi į užsienio kraštus ir siekia prisivilioti imigrantų, kurie padėtų išlaikyti gerovę. Kol kas Vakarams sekasi. Kaip skelbiama „Adecco Group“ tyrime, Vakarų pasaulio šalys pritraukia daugiausia talentų. Pirmame konkurencingiausių šalių dvidešimtuke Vakarų valstybių yra 18, tačiau sparčiai kyla nauji ekonominio augimo centrai, ir iššūkiai stiprėja.

Mokslas Vakaruose, karjera Rytuose

Per paskutinius 25 metus galios centrų geografija smarkiai išsiplėtė. Atsirado tokių miestų kaip Panama Sitis, Dubajus, Doha ar Singapūras, kurie dar neseniai buvo mažai žinomi, o dabar jau diktuoja pasaulines tendencijas. Jiems išaugti ir suklestėti buvo būtini talentai, o kadangi vietos švietimo sistemos tokių negebėjo greitai parengti, miestai pritraukė specialistų iš užsienio. Singapūre užsienyje gimusieji sudaro net 43 proc. gyventojų.

Nauji pasauliniai centrai mažai rūpinasi nelygybe, mažumų teisėmis, socialine apsauga, tačiau sudaro išskirtines sąlygas talentams, kurie suteikia prielaidas greitam augimui. Maži mokesčiai, jokių darbo reglamento ribojimų ir laisvė kapitalui, nesvarbu, iš kur jis gautas. Su tokiomis sąlygomis sunku konkuruoti net Londono ar Niujorko miestams, o kairiųjų politikų, kurie propaguoja lygias teises ir vienodas sąlygas visiems, ideologija patiria didžiulį spaudimą. Neseniai atskleistas vadinamasis „Panama Papers“ atvejis parodė, kad nedidelė Panama sudaro didelę konkurenciją visam Vakarų pasauliui.

Kylantys miestai Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ar Saudo Arabijoje nelinkę investuoti į ilgai trunkančią švietimo sistemą, o pirmenybę teikia jau atsiskleidusiems talentams. Socialinio tinklo „LinkedIn“ apklausa rodo, kad šie centrai vis dažniau laimi konkurencinę kovą ir vilioja specialistus iš stiprias švietimo sistemas turinčių Italijos, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės, o jos savo ruožtu stengiasi pritraukti naujų specialistų iš atlyginimais negalinčių konkuruoti Rytų Europos, Rusijos ar Lotynų Amerikos.

Pralaimėtojos ­– Rytų Europa ir Rytų Azija

Konkuruojant dėl talentų vis svarbesnė tampa ne konkreti valstybė, o regionas ar miestas. Kai specialistai renkasi, kur gyventi, jie svarsto, Vilnius, Stokholmas ar Londonas, o šalys praranda reikšmę. Kai kalbama apie Jungtinių Valstijų konkuravimą dėl talentų, turima mintyje patraukliausius jų centrus – Niujorką, Los Andželą ar Silicio slėnį, o Alabamos valstija ar Detroitas nėra tarp patraukliausiųjų. Mažos valstybės net įgauna pranašumą, nes sugeba greitai keistis, reaguoti į iššūkius ir prisitaikyti. Tokią sėkmės istoriją sukūrė Airija, kuri pritraukė talentų, šie atvedė investuotojus, ir atvirkščiai. Airijos „Google“ padalinyje darbuotojai, gimę užsienyje, sudaro per 70 procentų.

Stiprėjant pasaulinėms varžyboms dėl talentų atsiranda ne tik laimėtojai, bet ir pralaimintys. Didžiausios talentų tiekėjos pasaulyje yra Kinija ir Indija. Jos nesuspėja augti taip sparčiai, kad suteiktų geriausias sąlygas visiems iš savo labai jaunų visuomenių. Sudėtinga situacija yra ir Rytų Europoje bei Rytų Azijoje. Rytų Europa, išsiplėtus Europos Sąjungai, buvo pastatyta į nelygiavertę konkurencinę kovą su Vakarų valstybėmis ir akivaizdu, kad joms pralaimi. Rytų Azijos šalys, tokios kaip Japonija, Pietų Korėja ar Taivanas, yra labai homogeniškos, skeptiškai žiūri į imigrantus, o kartu sparčiai prastėja jų demografiniai rodikliai.

Braižydami ateities grafikus mokslininkai teigia, kad Vakarų pasaulis susidurs su vis aštresne pasauline konkurencija. 2030 m. daugiausia talentų pritrauks jau ne tradicinės išsivysčiusios šalys, o Indija, Kinija, Brazilija ar Indonezija, todėl išlaikyti aukštą gerovės lygį bus vis sunkiau. Tokios prognozės yra perspėjimas ne tik pirmaujančioms Jungtinėms Valstijoms, Vokietijai, Japonijai ar Jungtinei Karalystei, bet ir labai rimtas signalas jau dabar atsiliekantiems regionams ir miestams Rusijoje, Rytų Azijoje ir Rytų Europoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras