Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kur prasideda ir baigiasi Europa?

2016 05 25

Švęsdama Europos dieną Europos Sąjunga (ES) siekė parodyti savo vienybę. Vis dėlto šiame kontekste svarbu užduoti klausimus apie besikeičiančią Bendrijos prigimtį. Kuo mes norime būti? Kokia atvykėlių vieta Europos regione ir koks minėtų žmonių ryšys su ES vertybėmis. Pabėgėlių krizė neišspręsta ir nesuvaldyta, o atvirų sienų utopija pamažu blėsta. Į Europą atvykstančių migrantų skaičius mažėja lėtai. Turkijos vaidmuo sprendžiant šias problemas yra itin reikšmingas. Kyla pagrindinis klausimas, kaip į Europos bendruomenę įsilies atvykėliai ir kas tuomet liks iš pačios Europos.

20-ajame amžiuje išskirtinai svarbi buvo ideologija, o 21-ajame – identitetas. Atsakyti, kas mes esame, visgi nėra paprasta. Po Šaltojo karo Francisas Fukuyama pranašavo istorijos pabaigą. Tokios inovacijos kaip internetas ėmė iš esmės keisti pasaulį ir žmonių ryšius. Tapdami pasaulio piliečiais ėmėme atsisakyti savo tapatumo, o skirtumai darėsi priklausomi nuo atsitiktinumų. Dėl visų šių priežasčių sienos tapo tarsi nereikalingos, jos tik lėtino globalizacijos progresą. Dažnai buvo manoma, kad Europos integracija atneš taiką ir politikos veiksmingumą, naujokai beveik automatiškai prisitaikys prie universalių vertybių, o Bendrija priims jų nuostatas. Tačiau realybėje susiklostė kitokie scenarijai. Islamo pasaulis, Kinija ir Rusija nepriartėjo prie Vakarų šalių požiūrio, ėmė silpti tarpusavio ryšiai. Europos integracija yra labai pažeidžiama, valstybės nori susigrąžinti savo suverenitetą. Minėtus demografinius ir kultūrinius aspektus vis sunkiau ignoruoti, kai auga individualizmas ir susvetimėjimas. Europa nebežino, kur ji prasideda ir baigiasi, kokios sąsajos su religija, kokios galimybės, kad Turkija prisijungs prie ES, kaip suprantama Bendrijos šalių narių atsakomybė, kuo tampa šio regiono visuomenė, kaip žiūrima į tokius skirtingus prieglobsčio prašytojus. Europos bendruomenė susiskaldžiusi, pasitikėjimo neprideda ir demografiniai faktoriai, gyventojų senėjimas. Apskritai, čia išdėstytų klausimų nereikėtų vengti. Atsakymų į juos paieškos remiasi į švietimo sistemą ir šeimos instituciją.

Pagal 2016 m. gegužės 19 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras