Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. gegužės 9–22 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (36)

Algirdas Karijotas
2016 05 27

Užsienio politika

Gegužės 11 dieną planuotas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vizitas į Londoną atidėtas nenurodytam laikui. Spauda aiškina, kad atidėjimas sietinas su naujo generalinio prokuroro paskyrimu ir su tuo, kad Aukščiausioji Rada nepatvirtino įstatymų, būtinų bendradarbiavimui su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) pratęsti. Pasak prezidento, atmestos reformos – šaliai labai svarbios ir būtinos. 

Ukrainoje lankėsi JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja, vykdančioji socialinių ir humanitarinių projektų vadovė Grete Faremo. Susitikime su šalies prezidentu P. Porošenka aptartos JT pagalbos didinimo Donbaso regionui perspektyvos.

Dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir dalies Donbaso okupacijos Kijevo miesto taryba vienašališkai priėmė sprendimą nutraukti santykius su Maskva, kurie buvo palaikomi pagal pasaulio susigiminiavusių miestų tradicijas.

Vidaus politika

Prezidentas P. Porošenka gegužės 12 dieną pasirašė Aukščiausiosios Rados tą pačią dieną priimtą įstatymą, pagal kurį šalies generalinis prokuroras gali neturėti juridinio išsilavinimo. Įstatyme numatoma, kad šalies generaliniu prokuroru gali būti Ukrainos pilietis su aukštuoju išsilavinimu, turintis ne mažiau kaip 5 metų darbo teisėtvarkos struktūrose stažą. Tą pačią dieną prezidento vardu Radai pateiktas nutarimo projektas, pagal kurį šalies generaliniu prokuroru siūloma skirti Petro Porošenkos bloko (PPB) parlamentinės frakcijos pirmininką Jurijų Lucenką. Balsuojant Radoje jo kandidatūra iš karto buvo patvirtinta. Prezidentu būnant Viktorui Juščenkai, J. Lucenka buvo vidaus reikalų ministras.

Ukrainos statistikos departamentas paskelbė, kad šių metų balandžio 1 dieną šalyje gyveno 42,709 mln. žmonių. Pažymėtina, kad į šį skaičių neįskaičiuoti Krymo ir prorusiškų separatistų valdomo Donecko regiono gyventojai.

Paskutiniais Ukrainos Razumkovo centro apklausų duomenimis, prezidento rinkimų atveju lyderiais būtų dabartinis prezidentas P. Porošenka (10 proc.), partijos „Batkivščina“ vadovė Julija Tymošenko (7,4 proc.) ir Lvovo meras Andrejus Sadovojus (6,8 proc.).

Aukščiausioji Rada patvirtino nutarimą, kuriuo Dniepropetrovsko miestas pervadintas Dniepru. Nutarimas įsigaliojo nuo jo priėmimo momento. Nuo įkūrimo buvęs Jekaterinoslavu, miestas Dniepropetrovsku buvo pervadintas 1926 metais.

Šalies saugumo aktualijos

Ukrainos policijos Komunikacijos departamentas pranešė, kad minint 71-ąsias pergalės prieš fašistinę Vokietiją metines masinių renginių metu grubių teisėtvarkos pažeidimų nebuvo. Per šventadienius, prasidėjusius per stačiatikių Velykas gegužės 1 dieną, iki gegužės 9 dienos pasitaikė smulkių incidentų, per juos sulaikyta apie 100 asmenų, nežymiai nukentėjo septyni policininkai.

Kryme, Bachčisarajuje, gegužės 12 dieną sulaikytas Krymo totorių Medžliso vadovo pavaduotojas Ilmi Umerovas. Prorusiška miesto valdžia jį kaltina raginimais, nukreiptais prieš Rusijos vientisumą. Penkių totorių namuose buvo vykdomos kratos ir, be I. Umerovo, areštuoti dar keturi totoriai. Sulaikytiems totoriams suėmimas pratęstas dviem mėnesiams, o pagal tokius kaltinimus, įskaitant ir straipsnius už neva terorizmą, jiems gali grėsti įkalinimas iki 20 metų.

Po kelių dienų represijos tęsėsi, vėl buvo vykdomos kratos namuose ir mečetėje. Krymo totorių Medžliso vadovo Refato Čubarovo duomenimis, šiuo metu Rusijos aneksuoto Krymo kalėjimuose įkalinta 18 totorių. Krymo teismams uždraudus visuomeninio totorių parlamento – Medžliso veiklą, ta veikla tapo už įstatymo ribų, o aktyvius jos narius Rusijos teisėsauga siekia parodyti esant islamo ekstremistais.

Rusijos valdžios vykdomų Krymo totorių represijų kontekste kaip savotiška rezistencija išryškėjo Ukrainos dainininkės totorės Džamalos laimėjimas „Eurovizijos“ konkurse. Jos dainos tekstas yra apie Krymo totorių genocidą, o R. Čubarovas tiki, kad Džamalos laimėjimas priartins Krymo išlaisvinimą. Pažymėtina, kad per dvejus okupacijos metus iš Krymo išvyko 35 tūkstančiai žmonių, pusė iš jų – totoriai.

JAV Kongrese buvo balsuota dėl 2017 metų finansinės paramos Ukrainos saugumui, įvardintas naujas JAV ambasadorius, be to, Ukrainoje viešėjo nemaža delegacija iš JAV. Balsuojant dėl 2017 metų JAV gynybos biudžeto projekto Kongrese pritarta dėl 150 mln. JAV dolerių paramos, skirtos Ukrainos saugumui. Ją dar turi tvirtinti Senatas, kuris Ukrainai siūlė iki 500 mln. JAV dolerių paramą.

Baigiantis kadencijai JAV prezidentas Barackas Obama patvirtino naują JAV ambasadorę Ukrainai Marie Jovanovič. M. Jovanovič yra karjeros diplomatė, pastaruoju metu buvo Valstybės departamento užsienio tarnybos instituto kalbų mokyklos dekane, iki tol – Nacionalinio gynybos universiteto Eizenhauerio mokyklos komendanto pavaduotoja, dirbusi Europos ir Eurazijos biure. Taip pat M. Jovanovič yra buvusi JAV ambasadore Kirgizijoje (2005–2008) ir Armėnijoje (2008–2011), be to, keletą kartų yra dirbusi JAV ambasadoje Kijeve. Nuo 2013 metų JAV ambasadai Ukrainoje vadovavęs Geoffrey Pyattas paskirtas ambasadoriumi Graikijoje.

JAV Valstybės departamento ir Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) delegacija lankėsi Ukrainos kontroliuojamame Donbaso mieste Kramatorske. Delegacijos sudėtyje buvusi valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja pabėgėlių ir migracijos klausimais Nancy Jackson paminėjo, kad JAV, palaikydamos Ukrainą, yra skyrusios 80 mln. dolerių humanitarinėms problemoms spręsti ir šiuo metu žiūrima, kaip tą paramą būtų galima dar padidinti. Po delegacijos vizito buvo paviešinta, kad JAV suteiks Ukrainai dar 28 mln. JAV dolerių humanitarinei pagalbai.

Ukrainos premjeras Volodymyras Groismanas susitiko su JAV Valstybės departamento ypatinguoju pasiuntiniu – energetinių klausimų koordinatoriumi Amosu J. Hochsteinu ir kalbėjosi dvišalių santykių stiprinimo ir Ukrainos energetinės nepriklausomybės klausimais. Ukrainos atstovų Minsko trišalėje konflikto Donbase taikaus sureguliavimo kontaktinėje grupėje vadovas, buvęs prezidentas Leonidas Kučma susitiko su JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja Bridget Brink ir aptarė Minsko susitarimų įgyvendinimo eigą bei situaciją Kryme. Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijos „Ukraina – euroatlantinė erdvė“ deputatai susitiko su saugumo sektoriaus reformų komisijos bendrapirmininkiu, JAV generolu majoru Davidu Elvinu ir kitais JAV gynybos ir saugumo vadovybės Europoje atstovais. Per pokalbį aptarti Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų rengimo klausimai, rengimas įvertintas kaip sėkmingas ir rezultatyvus. Paminėtina, kad JAV atstovai prieš tai buvo susitikę su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku.

Ekonomikos aktualijos

Gegužės 16–19 d. Ukrainoje lankėsi keturių Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto deputatų ir Europos finansų sektoriaus pareigūnų misija, kuri susipažino su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu šalyje. Europos investicinio banko vyriausiasis bankininkas Jeanas Jacques‘as Soulacroupas agentūrai „Interfaks Ukraina“ sakė, kad bankas šiais metais ketina investuoti Ukrainoje apie 800 mln. eurų, o ateityje finansavimą padidinti iki 1 mlrd. eurų. Pažymėtina, kad bankas pernai Ukrainoje suteikė 1,2 mlrd. eurų kreditų, iš jų 60 proc. tenka valstybiniam sektoriui, o bendras banko kredito portfelis Ukrainai sudaro 4,3 mlrd. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad bankas dirba bendradarbiaudamas su Europos Komisija.

Nuo gegužės 10 iki 18 dienos Kijeve dirbo Tarptautinio valiutos fondo misija, kurios tikslas – peržiūrėti finansavimo Ukrainai programą. Tikėtina, kad po vyriausybės krizės Ukrainos ir TVF bendradarbiavimas vėl bus atnaujintas. Informuojama, kad liepos mėnesį posėdžiausianti TVF direktorių taryba peržiūrės ir priims sprendimą atnaujinti finansinę pagalbą Ukrainai.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas patvirtino šių metų Ukrainos ekonomikos augimo prognozę – 2 proc., tokio pat augimo tikisi ir 2017 metais. O štai agentūros „Bloomberg“ duomenimis, Ukrainos ekonomika pirmą kartą po aštuonių ketvirčių pademonstruos augimą, tikimasi, kad šių metų I ketvirčio BVP augimas sieks 1 procentą. Paminėtina, kad Ukrainos ekonomikos ministerijos I ketvirčio prognozė buvo +2 proc., o Tarptautinio valiutos fondo siekia 1,5 procento.

Per darbo kelionę į Charkovo sritį Ukrainos premjeras V. Groismanas pareiškė, kad Ukraina 2020 metais 8 mlrd. kubinių metrų padidins išgaunamų dujų kiekį (2015 m. Ukraina išgavo 19,2 mlrd. kubinių metrų).

Ukrainos vyriausybė patvirtino pradinę privatizuojamos Odesos uosto gamyklos kainą – 13,175 mlrd. grivinų (apie 0,46 mlrd. eurų). Konkurso sąlygose numatyta, kad jame turi dalyvauti ne mažiau kaip du pirkėjai, vienas iš jų turi būti ne rezidentas. Pažymėtina, kad Rusijos kompanijoms į aukcioną neleidžiamos.

Ukraina atsisakė mokėti už dujas, kurias 2015–2016 metais „Gazprom“ tiekė į Donbasą. Suma sudaro 670 mln. JAV dolerių.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Praėjusį penktadienį vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdyje pritarta šalies Strateginės gynybos biuleteniui (gairėms). Biuletenis rengtas su NATO šalių ekspertų pagalba ir numato Ukrainos gynybinių pajėgumų plėtrą iki 2020 metų. Pasak gynybos ministro S. Poltorako, prezidentas šį biuletenį pristatys NATO forume Varšuvoje. NSGT posėdyje dalyvavęs prezidentas pažymėjo, kad sovietinis Ukrainos kariuomenės palikimas eina užmarštin, o šis dokumentas numato naują, realią gynybos ir saugumo sektoriaus pertvarką.

Ukrainos ir Turkijos bendradarbiavimas pereina į strateginės partnerystės lygmenį. Ukrainoje posėdžiavo tarpvyriausybinė Turkijos ir Ukrainos prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisija (pernai metais dvišalė prekyba pasiekė 4 mlrd. JAV dolerių). Turkijos delegacijos sudėtyje buvo Turkijos gynybos ministras Ismetas Yilmazas, jis susitiko su prezidentu P. Porošenka, premjeru V. Groismanu ir gynybos ministru S. Poltoraku.

Turkijos ir Ukrainos gynybos ministrai aptarė karinio-techninio bendradarbiavimo, logistikos, personalo rengimo, bendrų veiksmų Juodojoje jūroje klausimus, kuriuos numatoma artimiausiu metu patvirtinti pasirašant bendradarbiavimo planą. Šalys sutarė bendradarbiauti atominės energetikos, lėktuvų statybos ir kosminių technologijų plėtojimo srityse, bus palengvinta Ukrainos metalurgų prieiga į Turkijos rinką. Paminėtina, kad lėktuvų statybos srityje šalys sutarė bendrai kurti lėktuvus „An-178“, „An-158“ ir „An-70“ lėktuvų pagrindu.

Buvo pasirašytas Ukrainos ir Turkijos ginkluotųjų pajėgų dvišalio karinio bendradarbiavimo iki 2020 metų planas. Jame numatytos reformų ir gynybos planavimo, švietimo ir karių rengimo, konsultacijų ir kitokio bendradarbiavimo įgyvendinimo priemonės. Vienas bendradarbiavimo su Turkija tikslų – Ukrainos siekis rengtis narystei NATO.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje paaiškino, kad JAV netiekė Ukrainai modernios ginkluotės, nes jos karinė infrastruktūra nebuvo tam parengta ir kariai nesugebėtų ta ginkluote naudotis.

Reaguodamas į Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimą dėl karinių pajėgumų pasienio apygardose su Ukraina stiprinimo, Ukrainos gynybos ministras S. Poltorakas teigė, kad tokie veiksmai liudija, jog Rusija neatsisako planų pulti Ukrainą ir jau dabar stiprina tuos pajėgumus ir išskleidžia naujus. Rusijos gynybos ministerija argumentavo, kad pajėgumų stiprinimas yra adekvačios priemonės reaguojant į kitų valstybių karinės įtakos plėtimą prie vakarinių Rusijos sienų.

Chmelnyckyje išleista pirmoji Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų instruktorių laida. Šešių mėnesių trukmės kursus, kuriuos vedė JAV ir Lietuvos instruktoriai, baigė 29 Ukrainos specialiosios paskirties kariai. O Ukrainos karinių jūrų pajėgų jūrų pėstininkų bazėje vyko štabo karininkų kursai. Kursus, kurių tema – veiksmų krizinės situacijos atveju planavimas, ukrainiečiams vedė JAV jūrų pėstininkai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio operatyvinio štabo viršininko pavaduotojas komandinio centro viršininkas generolas majoras Bogdanas Bodaras pranešė, kad šiuo metu taikdarių misijose Kosove, Liberijoje ir Konge tarnauja 463 Ukrainos kariai.

Ukrainos vyriausybė sistemingai, pagal regionus skiria žemės sklypus ir butus ATO kariams. Šiemet kariams aprūpinti gyvenamuoju plotu skyrė 587,3 mln. grivinų (apie 21 mln. eurų). Šios lėšos leis būstu aprūpinti apie 1100 karių ir jų šeimos narių.

Antiteroristinė operacija

Gegužės 9–22 d. pranešimuose apie įvykius Donbase informuota, kad paliaubų pažeidimų skaičius per parą svyravo nuo devynių iki trisdešimt šešių. Per šį laikotarpį 8 Ukrainos kariai žuvo ir 51 buvo sužeistas. 

Gegužės 16 d. su nepilotuojamų skraidymo aparatų pagalba mėtant padegamąsias granatas atakuoti 20 km nuo fronto linijos esantys kariškių sandėliai. Luhansko kryptimi paliaubos buvo pažeidžiamos Sizės, Stanyčno Luhanskės, Krymskės, Popasnos, Triochizbenkos, Novozvanivkos, Ščiastios gyvenvietėse. Donecko kryptimi paliaubos buvo pažeistos prie Donecko Avdijivkos, Opytnės gyvenvietėse, Svitlodarskės lanke esančiame Luhanskės kaime ir šiauriau Horlivkos Zaicevėje.

Viena separatistų diversinė grupė prie Opytnės gyvenvietės nesėkmingai mėgino prasiskverbti į ukrainiečių užnugarį. Mariupolio kryptimi paliaubos buvo pažeistos Marjinkoje, Krasnohorivkoje, Novotroickėje, Novomykolaivkoje, Starohnativkoje, Taramčuke, Pavlopolyje, Šyrokine. Kadangi diversinės separatistų grupės sistemingai skverbiasi į ATO pajėgų užnugarį vykdyti netikėtų apšaudymų ir paimti į nelaisvę Ukrainos karių, Ukrainos saugumo tarnybai per specialiąją operaciją priešininkus pavyko įvilioti į pasalą. Pasalos masalu buvo paskleista informacija ir JAV gamybos prieštankinio komplekso „Javelin“ maketas. Įviliotas į pasalą priešas patyrė nuostolių, buvo nukautų ir sužeistų.

Gegužės 10 dieną Berlyne vykusiame Normandijos ketverto (Vokietijos, Rusijos, Prancūzijos ir Ukrainos) užsienio reikalų ministrų susitikime pažangos nepasiekta. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad rinkimai Donbase, jo statusas, konstitucinė Ukrainos reforma ir amnestija yra susiję ir turi būti įgyvendinti vienu metu. Rusija kaltino Ukrainą proceso ir derybų vilkinimu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas taip pat patvirtino, kad susitarimų pasiekti nepavyko. Maža to, Rusijos atstovai atsivežė savo parengtą vietos rinkimų Donbase įstatymo projektą, kuriame numatyta mažoritarinė sistema, speciali centrinė rinkimų komisija, selektyvus Ukrainos partijų dalyvavimas. Ukrainos pusė kategoriškai jį atmetė, atsakydama į tai Rusijos pusė atsisakė svarstyti ukrainiečių siūlomos ginkluotos ESBO misijos Donbase modalumo klausimus, nors anksčiau buvo tam pritarusi. Ukraina taip pat siūlė trijų pakopų planą: pagal jį turėtų būti steigiami papildomi ESBO SMM punktai prie kontaktinės linijos perėjimo punktų, aprūpinti reikiama infrastruktūra, kurie kontroliuotų žmonių ir technikos patekimą į Ukrainos teritoriją. Reikalui esant, jie galėtų būti ginkluoti.

Gegužės 18 dieną Minske dirbo trišalė konflikto Donbase taikaus sureguliavimo grupė. ESBO specialusis atstovas Martinas Sajdikas sakė, kad nors grupė svarstė galimybę sugriežtinti paliaubų laikymosi režimą, kartu pripažįstama, kad paliaubų pažeidimų gerokai sumažėjo. Svarstytas belaisvių apsikeitimo klausimas, tačiau jis blokuojamas separatistų, nes jie tą klausimą sieja su amnestija. Keltas klausimas dėl Debalcevės ir kitų užimtų teritorijų perleidimo Ukrainai. Šalys 2014 m. rugsėjo 19 d. yra pasirašiusios protokolą, kuriame buvo fiksuotos teritorijos ir sutarta dėl 30 kilometrų saugumo zonos, tačiau 2015 m. sausio mėnesį šios paliaubos separatistų buvo grubiai pažeistos. Ukrainos pusė teigė, kad rengti rinkimus separatistų kontroliuojamose Donbaso teritorijose neįmanoma dėl paliaubų pažeidimų, o Rusijos atstovas Borisas Gryzlovas teigė, kad saugumo negalima užtikrinti be politinio sprendimo ir amnestijos. Ukraina protestavo prieš gegužės 9 dienos paradą Donbase, nes ten buvo suvežta daug karinės technikos, o tai prieštarauja susitarimams dėl jos dislokacijos atstumų iki fronto linijos. Ekonominio pogrupio šalių atstovai svarstė ekologijos problemas, susijusias su potencialia šachtų užtvindymo vandeniu grėsme. Kitas Minsko trišalės kontaktinės grupės susitikimas numatytas birželio 1 dieną.

Susitikusi su diplomatinio korpuso atstovais Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmoji pavaduotoja, Minsko trišalės kontaktinės grupės humanitarinio poskyrio atstovė Irina Geraščenko informavo, kad, naujausiais Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, separatistų nelaisvėje yra laikomi 114, Rusijoje – 12 ukrainiečių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 36)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (2)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras