Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ko Azerbaidžaną išmokė naftos kainų pokyčiai

Gytis Janišius
2016 05 30

Nuo 2003 m. ilgiau nei dešimtmetį pasaulio ekonomiką veikė vis brangstanti nafta ir dujos. Tuo naudojosi šias žaliavas išgaunančios valstybės, tokios kaip Azerbaidžanas. Dabar situacija smarkiai pasikeitė, kainos smuko iki rekordinių žemumų. Ką Azerbaidžanui pavyko nuveikti per dešimtmetį ir kaip šalis pasiruošusi gyventi kitokiomis ekonominėmis sąlygomis?

Naftos tėvynė

Kiek pasaulis žino naftą, tiek žino ir Kaspijos pakrantės „degančią žemę“. Jau 2600 m. prieš Kristų buvo žinomas „degantis vanduo“, kurį vėliau naudojo graikai, o arabai vadino „graikiška liepsna“. Beveik neabejojama, kad nafta graikus pasiekdavo iš dabartinių Baku apylinkių, kur ji atvirai telkšodavo žemės paviršiuje. Tą patį paliudijo ir garsusis keliautojas Markas Polas, šias vietas aprašęs XIV amžiuje.

1846 m. Azerbaidžane, daugiau kaip dešimtmečiu anksčiau nei JAV, buvo išgręžtas pirmas pasaulyje naftos gręžinys ir prasidėjo naftos amžius. 1901 m. daugiau nei pusė pasaulyje išgaunamos naftos buvo iš Azerbaidžano. Nuolat auganti gavyba, sparti su tuo susijusi pramonės plėtra ir plūstantys pinigai skatino atvykti tūkstančius darbininkų ir laimės ieškotojų. Tarp jų buvo ir vėliau išgarsėjęs Alfredas Nobelis, su broliais išplėtojęs didelį verslą Baku.

Nafta turėjo didžiulį poveikį vietos ekonomikai. Carinėje Rusijoje Baku tapo ketvirtu pagal dydį miestu, nusileisdamas tik Maskvai, Sankt Peterburgui ir Kijevui. Nafta buvo svarbus faktorius, todėl bolševikai po Pirmojo pasaulinio karo greitai likvidavo bandymus sukurti nepriklausomą Azerbaidžaną ir prijungė šalį prie SSRS.

„Aukso puodo“ sindromas

Vis augant naftos gavybai, 1999 m. Azerbaidžane buvo įkurtas valstybinis naftos fondas, į kurį pervedami iš naftos ir dujų uždirbami pinigai. Fondo tikslas yra finansuoti strateginius šalies tikslus. Tai sutapo su pasauliniu naftos brangimu, ir Azerbaidžaną užplūdo pinigai. Valstybės BVP visą dešimtmetį augo vidutiniškai po 13,5 procento. Politikai dosniai finansavo kariuomenę, socialines programas, buvo investuojama į kelius ir kitą viešąją infrastruktūrą. 2005 m. atidarytas naftotiekis iš Baku į Turkiją. Buvo smarkiai pakeltos pensijos ir atlyginimai, faktiškai nebeliko nedarbo problemos. Tarptautinės organizacijos pripažįsta, kad skurstančių žmonių skaičių pavyko sumažinti per pusę.

Tačiau ne visus politikų veiksmus būtų galima pavadinti racionaliais ir pagrįstais. Kaip ir kitoms Azijos bei Artimųjų Rytų valstybėms, Azerbaidžanui irgi būdinga didybės manija ir noras pasipuikuoti. Baku buvo iškelta aukščiausiai pasaulyje vėliava (tiesa, dabar ją aplenkė dar aukštesnė Tadžikijoje), buvo pakviesta dainininkė Lady Gaga, kurios honoraras už vieną dainą siekė 2 mln. dolerių. Tai tik simboliniai veiksmai, po jų ėjo daug brangesni – Europos žaidynės, kurių vien atidarymas kainavo 100 mln. dolerių, o tai dukart daugiau nei Londono olimpinių žaidynių atidarymas, „Eurovizijos“ konkursas, „Formulės 1“ etapas ir daug kitų. Tokius veiksmus galima palyginti su kai kurių „Aukso puodo“ laimėtojų istorijomis, kai staiga atsiradę pinigai švaistomi neatsakingai.

Naftos gavyba Azerbaidžane nustelbė visus kitus verslus, buvo per daug susikoncentruota į vieną sritį. 95 proc. šalies eksporto – nafta ir dujos, o importuojama beveik viskas, net miltai duonai kepti. Trys ketvirtadaliai valstybės išlaidų priklauso nuo žaliavų. Atrodė, kad pinigai iš naftos niekada nesibaigs.

Lūkesčiai buvo nepamatuoti

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas labai taikliai apibūdino smukusias žaliavų kainas – „psichologiškai sudėtingos“. Taip vaizdžiai įvardintas šokas, kurį patyrė Azerbaidžano politikai ir visuomenė. Juk buvo tikėtasi visai ko kito, buvo kuriami visai kitokie planai ir projektai.

Smukus naftos ir dujų kainoms, sumažėjo Azerbaidžano biudžeto įplaukos ir problemos greitai persimetė į kitus sektorius. Žlugo keli bankai, krito vietos valiutos manato vertė, vien per 2015 m. 52 proc., pradėjo augti valstybės skola, paaštrėjo socialinės problemos. Valstybė buvo priversta kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą. Sausio mėnesį ekonominės bėdos peraugo į protestus prieš valdžią, į tai administracija atsakė pensijų ir algų padidinimu bei mokesčių mažinimu duonai. Tai kainuoja, Azerbaidžanas vis dar kliaujasi Valstybiniame naftos fonde savo sukauptais turtais, bet vien per 2015 m. fondo kapitalas sumažėjo beveik 10 proc., o išlaidos planuojamos ir toliau.

Naftos kainų korekcija privertė Baku politikus rimčiau pasižiūrėti į šalį kamuojančias problemas, tokias kaip korupcija, lėšų švaistymas, ir ieškoti alternatyvų naftos pramonei.

Azerbaidžanas išlaiko potencialą

Pasaulio įvykiai smarkiai supurtė Baku politinį ir ekonominį gyvenimą, tačiau nesužlugdė valstybės sistemos. 2015 m. Azerbaidžanas, nors ir pavėluotai, ėmėsi pertvarkyti savo ekonomiką. Didelis dėmesys skirtas žemės ūkio plėtrai. 2015-ieji paskelbti Žemės ūkio metais. Labiau stengiamasi plėsti transporto sektorių ir susisiekimą. Įgyvendinamas Šilko kelias prekybai su Kinija, sujungiant geležinkelius tiek šalyje, tiek kaimynėse bei uostus prie Kaspijos. Tokios priemonės leido išlaikyti 1,1 proc. metinį ekonomikos augimą ir, žvelgiant į visą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos regioną nuo Baltarusijos iki Tadžikijos, „degančios žemės“ šalis, atrodo, turi daug geresnę perspektyvą nei jos kaimynės.

Baku politikai vėl atsiminė ryšius su Europa ir pareiškė, kad norėtų tartis su Europos Sąjunga dėl strateginės partnerystės sutarties. O juk dar neseniai vadovų susitikime Rygoje Azerbaidžanas paskutiniu momentu atsisakė prisijungti prie bendros šalių deklaracijos, pripažįstančios kiekvienos šalies pasirinktą europinę perspektyvą. Nors ES turi priekaištų Azerbaidžanui dėl demokratijos ir žmogaus teisių, palankiai žiūri į galimybę stiprinti energetinę draugystę.

Kai kas Azerbaidžane vis dar tyliai tikisi, kad naftos bei dujų kaina greit grįš į ankstesnį lygį, ir visos problemos savaime susitvarkys, tačiau viešumoje vis labiau suprantama, kad viską statyti tik ant naftos kortos buvo klaida. Šalis gavo brangią pamoką ir dabar ėmėsi tų pačių priemonių ūkiui stiprinti, kurios išbandytos kitose šalyse, kur niekada nebuvo atrasta naftos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras