Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kroatijos narystės ES koziris Balkanuose

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2016 06 06

Jauniausia Europos Sąjungos narė Kroatija nevengia išnaudoti savo naujojo statuso įsisenėjusioms problemoms su kitomis Balkanų valstybėmis spręsti. Balandį, apsiginklavusi reikalavimais, ji pasipriešino tolimesnėms senos varžovės Serbijos deryboms dėl narystės ES. Nepaisant Briuselio spaudimo, ši muilo opera tęsėsi porą mėnesių.

Derybos su Serbija dėl vieno sunkiausių 23-iojo skyriaus, apimančio teismus ir pagrindines teises, planuotos birželio pabaigoje, bet viską sujaukė Kroatija, pasinaudojusi veto teise. Kadangi čia būtinas visų ES šalių vieningas sprendimas, to pakanka, kad šis klausimas būtų tiesiog išmestas iš darbotvarkės.

Serbijai buvo dvi galimybės: arba susitaikyti, kad derybos bus atidėtos, arba kliautis kitų ES šalių spaudimu ir tikėtis, jog tai privers Zagrebą pakeisti savo poziciją.

Proga išpešti naudos

Pasak Kroatijos užsienio reikalų ministro Miro Kovačo, Kroatija taip pasielgė, siekdama teigiamų pokyčių tautinių mažumų reikaluose ir didesnių joms reprezentacijos teisių Serbijoje, pagerinti Serbijos bendradarbiavimą su karo nusikaltimus buvusioje Jugoslavijoje nagrinėjančiu Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, panaikinti reglamentavimą, leidžiantį Serbijos teismų sistemai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, įvykdytus Kroatijos ar Bosnijos ir Hercegovinos teritorijose.

Belgrado požiūriu, Kroatija tiesiog išbandė savo raumenis. Serbijai labiausiai kelia nerimą tai, kad tokie dalykai vyksta jau derybų dėl narystės pradžioje, taigi, tikriausiai panašių nemalonių staigmenų lauktina ir ateityje.

Nors, žinant sudėtingą ir skaudžią Serbijos ir Kroatijos istoriją, tai neturėtų stebinti, vis dėlto daug kas buvo užliūliuoti. Buvo nemažai ženklų, rodančių, kad Kroatija yra net pasiryžusi padėti Serbijai siekiant narystės ES. Verta prisiminti kad ir tuometinio Serbijos vyriausybės Europos integracijos biuro direktoriaus Milano Pajeviciaus 2013 m. plačiai nuskambėjusius entuziastingus žodžius, kad Kroatija „stipriai motyvuota“ padėti Serbijai ir kad „darbiniai santykiai yra tiesiog fantastiški“.

Kad Kroatija gali stipriai paveikti glaudesnių ryšių su ES siekiančių Balkanų šalių padėtį, jau matėme. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios buvo sustabdytos išskirtinės ES prekybos su Bosnija ir Hercegovina priemonės. Pastaroji oficialų prašymą dėl narystės ES pateikė šių metų vasario 15 dieną. Be minėtų Serbijos bei Bosnijos ir Hercegovinos, ES narėmis taip pat kandidatuoja tapti ir kitos Balkanų valstybės: Albanija, Juodkalnija, Makedonija (ne visų šalių pripažįstamas Kosovas irgi laikomas potencialiu kandidatu). Tokia padėtis Kroatijai labai palanki ir suteikia nemažai diplomatinių svertų regione.

Tarp Briuselio ir Zagrebo šiuo klausimu vyko intensyvi komunikacija, kurią koordinavo už ES regioninę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas ir Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas. Galiausiai išeita ir aklagatvio, tačiau Kroatija iš to išlošė daug: viena vertus, į jos reikalavimus bus atsižvelgta, kita vertus, ji sukūrė precedentą, pademonstravusi, kad nebijo pasinaudoti savo, kaip ES šalies, įtaka šeimininkaujant regiono reikaluose.

Taigi, kaip paskutinę pavasario dieną paskelbė naujienų portalas „About Croatia“, Kroatija užsitikrino, kad jos reikalavimai Serbijai bus oficialiai įtraukti į derybų dėl narystės ES procesą. Pasak Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministro M. Kovačo, tai kroatus tenkina, todėl jo šalis neprieštarauja, kad tęstųsi Serbijos derybos dėl 23-iojo ir 24-ojo skyrių. Pastarasis apima klausimus, susijusius su teisingumu, laisve ir saugumu.

Kiek pagrįsta kritika Serbijai?

Balandžio pabaigoje, kai, pasibaigus išankstiniams parlamento rinkimams Serbijoje, integracijai į ES palanki Serbijos premjero (buvusio ir vėl paskirto) Aleksandaro Vučičiaus Progresyvi partija užsitikrino dominuojančią poziciją, aukštas politikas neslėpė įtūžio Kroatijai.

Tada jis per susitikimą su savo rėmėjais Novi Sade, šiaurinės Serbijos mieste, pompastiškai pareiškė, jog „nesiruošia toleruoti tokio šantažo ir nemaldaus, nešliaužios“, kad dominuojančioji kaimynė pakeistų poziciją. Nors jau aišku, kad jam teks klusniai nuryti karčią piliulę, tikėtina, jog šis Kroatijos poelgis ilgam atšaldys dvišalius santykius.

Nors galima sutikti, kad kritika Serbijai turi pagrindo, Kroatijos prisiimtas teisuolės vaidmuo yra gana komiškas. Tiesa, jog daugiausia už karo nusikaltimus teista serbų kilmės žmonių, bet kroatai taip pat turi savų skeletų spintoje. Kroatijai tinka ir ta pati kritika, kurią ji adresuoja Serbijai.

Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičas per „Vecernji novosti“ tiesiai šviesiai pareiškė, kad Kroatija neturi moralinės teisės aiškinti apie prastą mažumų padėtį. Ji pati neatitinka ES standartų, nors ir sugebėjo tapti ES nare. Tai iliustruojančių pavyzdžių nestinga. Tarkime, naujienų portalas „EUobserver“ praneša apie serbų, gyvenančių Kroatijoje, skundus, kad nuo naujos vyriausybės suformavimo jie susiduria su vis daugiau grasinimų, kurie dažnai toleruojami, o kartais net yra padrąsinami šalies politinio elito. Nors Serbija dėl to protestavo, Kroatijai tai buvo ne itin įdomu.

Balkanų šalys ir toliau tebėra tarp ekonomiškai silpniausių Europoje. Net ir prie ES prisijungusioms Kroatijai, Bulgarijai ir Rumunijai galima pažerti gausybę kritikos dėl itin didelės korupcijos, vangių reformų ar vis dar per glaudaus politikos ir nusikalstamų struktūrų ryšio. Derybos dėl narystės ES laikomos galimybe bei spaudimo įrankiu regiono pozityviai raidai ir stabilumui užtikrinti (tai tebėra svarbu – poros dešimtmečių taika neužgydė senų Balkanų žaizdų). Vis dėlto kelias bus sunkus ir duobėtas, juolab kad, kaip pažymi Latvijos eurokomisarė Sandra Kalniete, europiečių palankumas ES plėtrai nuolat mažėja. Vadinasi, ateityje galime sulaukti kur kas griežtesnio požiūrio į narystės kriterijų įgyvendinimą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras