Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vokietijos ir Prancūzijos ūkio plėtra – kelyje į stabilumą

2016 06 08

Vokietijos ir Prancūzijos centriniai bankai prognozuoja, kad dvi didžiausios Europos ekonomikos per ateinančius kelerius metus plėsis užtikrintai, nors augimo prognozes tenka šiek tiek apkarpyti. Vokietijos „Bundesbank“ planuoja, kad šiemet Vokietijos ekonomika stiebsis 1,7 proc., 2017 metais – sulėtės iki 1,4 proc., o 2018-aisiais – vėl paspartės iki 1,8 proc.

Vokietijos centrinio banko prezidentas Jensas Weidmannas šalies ūkio situaciją laiko stabilia, kadangi Vokietijos ekonomiką stiprina solidi vidaus paklausa, palankios sąlygos darbo rinkoje ir didėjančios namų ūkių pajamos. Minėtas bankas tikisi, kad per artimiausius metus šalies eksportas, ilgą laiką vadintas ekonomikos augimo varikliu, vis mažiau prisidės prie jos plėtros. Šiemet infliacija Vokietijoje bus nedidelė, nes vartojimo kainos augs vos 0,2 proc. Kitąmet ji turėtų paspartėti iki 1,5 proc., o 2018 metais – iki 1,7 proc.

Prancūzijos centrinis bankas taip pat paskelbė prognozes ateinantiems metams. Šiemet bankas tikisi 1,4 proc. ekonomikos augimo, 2017-aisiais – 1,5 proc. plėtros vietoj anksčiau numatytų 1,6 proc. Šį rodiklį turėtų pavykti pasiekti 2018 metais. Šalies centriniam bankui nerimą kelia vangus pasaulio ūkio augimas ir lūkesčiai, kad naftos kainos ims stiebtis į viršų. Be to, Prancūzijos prekybos deficitas ir toliau neigiamai veiks bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Dėl visų šių priežasčių nukentės naujų darbo vietų kūrimas ir užimtumas, kurio augimas, tikėtina, bus pernelyg lėtas, kad pavyktų išspręsti ar bent sumažinti nedarbo problemą Prancūzijoje. Pagal Centrinio banko prognozes, iki 2018-ųjų nedarbo lygis šalyje nenukris žemiau 10 proc. Tiesa, jis smuktelėjo nuo 10,3 proc. 2015 metais iki 10,1 proc. šiemet. Prancūzijos centrinis bankas taip pat paragino šalies vyriausybę kontroliuoti biudžeto deficitą ir mažinti valstybės skolą, sudarančią 96 proc. BVP, kai euro zonos tikslas yra ne daugiau kaip 60 proc. BVP. Prancūzijai nepavyksta atitikti ir Europos Sąjungos (ES) nustatyto 3 proc. biudžeto deficito tikslo, tad tenka laužyti Bendrijos taisykles.

Pagal 2016 m. birželio 3 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras