Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Europos politikos Baltarusijos atžvilgiu „ekonomizacija“

Jungtinė civilinė partija
2016 06 10

Briuselyje vyksta įvairūs renginiai, susiję su situacija Baltarusijoje bei ES ir oficialiojo Minsko santykių plėtros perspektyvomis. Mūsų pašnekovas – Anatolijus Lebedka, Jungtinės piliečių partijos vadovas.

Anatolijau Vladimirovičiau, susidaro įspūdis, kad dar prieš metus ar dvejus užsienio politika Vakarų kryptimi buvo Lukašenkos Achilo kulnas, o šiandien tai – vos ne vienintelė kryptis, režimui teikianti politinių dividendų.

Iš tikrųjų taip. Pakanka pažiūrėti analitines Baltarusijos televizijos laidas. Didžiąją siužetų dalį sudaro pasakojimai apie mūsų užsienio politikos „laimėjimus“ arba paveikslai, vaizduojantys karą, sprogimus įvairiuose pasaulio taškuose. Savos ekonominės, socialinės problemos nuėjo į trečiąjį planą. Čia nėra kuo pasigirti, todėl ir akcentuojama tai, ką galima „parduoti“ eiliniam žiūrovui.

Vakarai, kurie dar prieš dvejus metus Lukašenką vadino paskutiniu Europos diktatoriumi, o prieš metus – priešpaskutiniu, šiandien yra pasirengę iš esmės keisti savo požiūrį į Baltarusijos valdovą. Tačiau daugeliui baltarusių tai neatrodo nuoseklumo ir principingumo pavyzdys.

Taip, daugelis permainų šalininkų jaučiasi smarkiai nusivylę naująja Briuselio politika. Juk situacija šalies viduje nepasikeitė. Greičiau – priešingai. Briuselis panaikino vadinamąsias „sankcijas“ Lukašenkai ir jo aplinkai, tačiau valdovas Baltarusijos piliečiams nepanaikino sankcijų šalies viduje. Jų kiekis netgi išaugo, kai ES atsisakė Baltarusijos valdininkams taikyti kai kuriuos finansinius ir vizų režimo apribojimus. O eiliniai piliečiai kaip vaikščiojo siaurais koridoriais, prižiūrimi daugelio kontrolierių, taip ir vaikšto. Jie kaip neturėjo galimybės daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams vakar, taip ir šiandien – neturi.

Kokios gali būti atnaujintos ES politikos pasekmės?

Aš darau prielaidą, kad tai gali būti ekonomizacijos politika. Briuselis paprasčiausiai neužteks Baltarusijai nei laiko, nei dėmesio, nei jėgų. Esant tokiai situacijai gali būti naudojami jau pritaikyti modeliai, schemos. Tokie Azerbaidžasnui taikomi lekalai jau yra, pagal juos nesunku pasiūti kostiumą ir Baltarusijai. Palaikant santykius su oficialiuoju Minsku bus akcentuojama ekonominė, finansinė pusė – to kaip tik ir siekia Raudonieji rūmai (viena iš A. Lukašenkos užmiesčio rezidencijų – vert. past.). Lukašenkai paprasčiausiai pakaks kai kuriais klausimais turėti nuomonę, šiek tiek besiskiriančią nuo Kremliaus nuomonės.

Ar viskas taip blogai?

Kai situacija konservuojama, gero čia nedaug. Baltarusijai reikalingos permainos, laisvi rinkimai, naujas ekonominis kursas ir sisteminės reformos. Be šito – degradavimas ir tūpčiojimas aklavietėje, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi Baltarusija.

Įtaką blogiems scenarijams gali daryti tik patys Baltarusijos piliečiai. Pas mus iš kitų šalių neatvažiuos šviesios ateities kūrėjų brigada. Už savo teises reikia kovoti, savo orumą reikia ginti. Kitų variantų čia nėra ir negali būti!

Kokie su Baltarusija susiję renginiai artimiausiu metu vyks Briuselyje?

Mes jau vakar intensyviai dirbome pagal Europos liaudies partijos renginių grafiką.

Mes – tai kas tokie?

Mes – tai Dešiniojo centro koalicija: aš, Jurijus Gubarevičius, Vitalijus Romaševskis, taip pat Aleksejus Janukevičius.

Kas dar yra Baltarusijos delegacijos darbotvarkėje?

Labiausiai įtempta diena – antradienis. Vyks EuroNest parlamentinės asamblėjos Baltarusijos darbo grupės posėdis. Mūsų laukia dviejų valandų diskusija.

Tą pačią dieną vyks Moterų forumas. Po pietų – svarstymai Tarptautinių reikalų komitete. Ir, suprantama, daug įdomaus ir svarbaus vyks kuluaruose. Ten paprastai daugeliu atvejų ir daroma politika.

Be to, dar – keletas dvišalių susitikimų, kurie jau patvirtinti, pavyzdžiui, su Europos liaudies partijos prezidentu Žozefu Doliu (Joseph Daul).

Į Briuselį yra pakviesti devynių politinių organizacijų vadovai. Kaip ir kiek įmanoma parengti bendrą laišką Europos Parlamento deputatams, Europos Sąjungos valdininkams? Ar čia nesuveiks gulbės, vėžio ir lydekos principas?

Delegacijos balsų santykis yra 8:1. Aštuoni lyderiai yra vieningos nuomonės, kad esamą sistemą reikia iš pagrindų keisti. Mūsų bendras svarbiausias reikalavimas yra rinkimų teisės per laisvus rinkimus grąžinimas Baltarusijos piliečiams, taip pat naujas ekonominis kursas. Mes esame kategoriškai nusistatę prieš kuluarinius susitarimus su valdžia dėl atskirų, lengvai valdomų opozicionierių paskyrimo į Atstovų Rūmus. Mūsų balsas – prieš tai, kad Europa skirtų garantus ir finansavimą tam, ko nėra Baltarusijoje, o būtent – „nepriklausomai“ teisinei sistemai, vietinei „savivaldai“, netikroms visuomeninėms organizacijoms.

Yra informacijos, kad susitikimo Berlyne dalyvių sudėtį organizatoriams teko koreguoti, nes ne visi buvo pasirengę sėdėti vienas su kitu prie vieno stalo.

Komentarų nebus.

Svarstymų Tarptautiniame komitete organizatoriai nustatė, kad kalbėsite jūs, Statkevičius ir Korotkevičius. Ar galima teigti, kad yra trys Baltarusijos opozicinio judėjimo grupės, frakcijos arba kryptys?

Atspalvių yra gerokai daugiau. Bet jeigu kalbėtume apie lūžio liniją, tai ji eina per santykius su egzistuojančia sistema. Ją reikia keisti arba prie jos galima prisiderinti. Tai dvi skirtingos strategijos – permainos ar konservavimas. Aišku, kad opozicijoje yra grupė, kuri šiandien Baltarusijoje bando užpildyti nišą, kurią Rusijoje užima Ziuganovas, Žirinovskis, Mironovas. Tai grynai korporacinis suinteresuotumas.

Ar yra galimybė, kad europiečiai susitars su valdžia dėl kelių opozicionierių praleidimo į Atstovų Rūmus? Tokio pobūdžio kalbos sklido ir anksčiau, bet toliau jų nieko nevyko.

Tokia tikimybė kaip niekada didelė. Lukašenka yra per silpnas ir pažeidžiamas, kad brutaliai ignoruotų Europos pragmatikų pageidavimus. Jam gyvybiškai reikalingi pinigai, kreditai, investicijos. Taigi valdžiai baltarusiški „mironoviečiai“ – tai grynai tarpinė medžiaga didžiajame žaidime su Vakarais. Kelių paskirtų opozicionierių buvimas Atstovų Rūmuose nekelia jokios grėsmės egzistuojančiam režimui, o teisingi, laisvi rinkimai – tai būtų politinis charakiris valdovui.

Kokia šioje situacijoje bus strategija tų, kurie nenori įsitraukti į tokias schemas?

Dirbti su piliečiais. Aš nepavargstu kartoti, kad Baltarusijos klausimo sprendimas – Minske, o ne Maskvoje, Briuselyje ar Vašingtone. Tai mūsų atsakomybės zona. Mūsų piliečiai yra verti geresnių dalykų.

Vertimas iš Объединенная гражданская партия

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras