Kinijoje veikiančios Europos įmonės susiduria su rimtais iššūkiais ir tai lemia ne tik antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas. Vis dėlto šios bendrovės norėtų įtvirtinti savo plėtrą minėtoje valstybėje. Žvelgdamos į praeitį jos mato pusiau pilną stiklinę, kai lūkesčiai buvo dideli, tačiau vertinant ateities perspektyvas stiklinė yra pusiau tuščia. Tokias nuotaikas atspindi ir naujo verslo pasitikėjimo tyrimo rezultatai, paremti daugiau negu 500 Europos Sąjungos (ES) įmonių, veikiančių Kinijoje, atsakymais. Jos reprezentuoja beveik 40 proc. Europos verslo šioje Azijos milžinėje.

Tyrime pažymima, kad silpnėjanti Kinijos bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtra neigiamai veikia ne tik užsienio, bet ir vietos bendroves. Vis dėlto Europos įmonės nukenčia labiau, o tai vyksta dėl išskirtinai priešiškos verslo aplinkos ir dvigubų standartų. Tiesa, nors nuotaikos gana pesimistiškos, dauguma ES bendrovių norėtų sustiprinti ir plėsti savo verslą bei didinti jo aktyvumą Kinijoje. ES investicijos Kinijoje praėjusiais metais sumažėjo 9 proc. iki mažiau negu 10 mlrd. eurų (11,35 mlrd. JAV dolerių), kai Kinijos investicijos Bendrijos šalyse išaugo.

Jau daug diskutuota apie galimybes sukurti vienodas sąlygas vidaus ir užsienio žaidėjams Kinijoje, bet progreso pasiekta nedaug. Dėl griežtų apribojimų, taikomų ir automobilių, bankų, draudimo bei daugelyje kitų sektorių, stringa Europos verslo projektai Kinijos statybų pramonėje. Visgi ateityje tikimasi spartaus jų augimo, kadangi Kinija bando pasiekti, kad jos ekonomika labiau remtųsi ne eksportu ir gamyba, o paslaugomis ir vidaus vartojimu. Kalbant apie verslo perspektyvas Kinijoje, ES įmonės neturi bendros pozicijos. Didelių bendrovių nuotaikos prastesnės negu smulkiųjų ir vidutinių, o Kinijos verslas sudaro nemenką konkurenciją. Kliūčių taip pat kyla dėl interneto naudojimo ir cenzūros, Kinija tarsi užrakina savo virtualias duris, akcentuoja, ką galima daryti, o kokių veiksmų derėtų vengti, tad ateityje Europos verslo dar laukia svarbi kova dėl galimybių reikšmingoje Kinijos rinkoje.

Pagal 2016 m. birželio 7 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.