Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pranešimas spaudai. Ambasadorius: NATO turėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant krizes

Baltijos-Amerikos laisvės fondas
2016 06 23

Didžiausią grėsmę NATO kelia mūsų neveiklumas ir nenoras ginti savo vertybes, pastebi buvęs NATO ambasadorius ir Arizonos valstijos universiteto McCaino tarptautinės lyderystės instituto vykdomasis direktorius Kurtas Volkeris. Baltijos–Amerikos laisvės fondo penktajam jubiliejui skirtame paminėti renginyje jis pristatė savo pranešimą „Kodėl Baltijos saugumas turėtų rūpėti Amerikai?“.

„Vienas didžiausių žmonijos pasiekimų bet kurioje pasaulio dalyje yra žmonių ir valdžios ryšys – ne kai stipresnis kontroliuoja silpnesnį, bet kai yra galimybė pasirinkti, kokioje santvarkoje gyventi, priimti sprendimus vadovaujantis sąžiningu demokratišku procesu, gyventi įstatymus gerbiančioje visuomenėje, saugoti asmens laisves. Nors JAV remiasi šiais idealais, daugiausia galimybių turime tada, kai šių vertybių laikosi visas pasaulis. Tai skatina bendruomenę, saugumą, prekybos partnerius, kitus žmones su idėjomis ir pastangomis, galinčius prisidėti prie didesnės bendruomenės“, – aiškino ambasadorius Kurtas Volkeris.

Jis tvirtina, kad JAV gerovė priklauso nuo demokratijos, rinkos ekonomikos ir apskritai nuo saugumo visame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu Baltijos šalys yra tarsi vedlys: jei jos klesti, tuomet JAV ir visas pasaulis gali tikėti ateitimi. „Kodėl JAV turėtų rūpintis Baltijos šalių saugumu? Jei kokia nors šalis turi sunkumų, žinome, kad tik laiko klausimas, kada jų turėsime ir mes. Savo labui turime ginti laisvės pakraščius. Baltijos šalys yra įkvepiantis demokratinės raidos pavyzdys. Manau, svarbu, kad tie, kas dirba, toliau tęstų savo darbą. Blogiausia, kas gali nutikti, yra tai, kad žmonės gali pamiršti, laikytis nuošalyje, palikti šią pasaulio dalį iki galo neprijungtą prie transatlantinės ir demokratinės bendruomenės“, – sakė ambasadorius.
Kalbėdamas apie NATO vaidmenį, ambasadorius pažymi: „Tiesą sakant, didžiausia NATO saugumo problema esame mes patys. Jei neturime valios, pasitikėjimo ir galimybių laikytis savo vertybių, ginti žmonių, kurie laikosi tų pačių vertybių, ir kurti visiems atviros bendruomenės, keliame pavojų patys sau, nes tai atveria galimybių, kuriomis gali pasinaudoti kiti. Tai žinodami rengiamės kitą mėnesį Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Esu gana patenkintas tuo, kas vyksta. NATO priėmė sprendimų dėl JAV dalyvavimo Baltijos šalyse. Tai bus daugiašalės, operatyvios ir nuolatinės pastangos. Tai parodys, kad NATO nejuokauja, kad galime apsaugoti ir apsaugosime valstybes nares. Praėjus aštuoneriems metams nuo Albanijos ir Kroatijos prisijungimo prie organizacijos, NATO siekia, kad jos sąjungininke taptų ir Juodkalnija. Vis dėlto turiu pasakyti, kad man kelia nerimą keli dalykai. NATO nesiima aktyvių veiksmų, kad išspręstų krizes aplink savo teritoriją: Ukrainoje, Gruzijoje, Sirijoje, Libijoje, Afganistane ir pan. NATO viršūnių susitikimo pagrindinis tikslas yra dar kartą pabrėžti kolektyvinę gynybą ir taip atbaidyti bet kokią agresiją.“

Ambasadorius Kurtas Volkeris yra pagrindinis JAV užsienio ir nacionalinio saugumo politikos ekspertas, turintis apie 30 metų patirtį valdžios, akademinio ir privačiojo sektorių pajėgumų srityje. Jis yra Vašingtone įsikūrusio Arizonos valstijos universiteto McCaino tarptautinės lyderystės instituto vykdomasis direktorius. Jis taip pat yra Džono Hopkinso universiteto Pažangiųjų tarptautinių studijų mokyklos Transatlantinių santykių centro vyresnysis mokslinis bendradarbis (nerezidentas), Atlanto Tarybos vyriausiasis patarėjas ir Provanso Ekso IAU koledžo (Prancūzija) patikėtinis. Kurtas Volkeris yra konsultantas tarptautinio verslo klausimams, „Capital Guardian Funds Trust“ direktorių tarybos narys, buvęs „BGR Group“ tarptautinės grupės vykdomasis direktorius. Jis dėstė transatlantinius santykius Džordžo Vašingtono universiteto Elioto tarptautinių santykių mokykloje.

Apie BAFF

Baltijos-Amerikos laisvės fondas veikia Baltijos šalyse nuo 2010 m. rudens. Žinios iš Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė Baltijos šalis per daugiau nei 330 programos dalyvių ir 5 ekspertus, kurie buvo priimti į Baltijos-Amerikos dialogo programą, kuria siekiama siųsti Baltijos šalių ekspertus į Jungines Amerikos Valstijas pasidalinti savo patirtimi bei žiniomis. Šių metų birželio 20 dieną šimtai BAFF programų dalyvių, fondo valdybos bei viešojo ir privataus sektoriaus lyderių iš Baltijos šalių susirinko  Rygoje, kur dalyvavo  paskaitoje bei šventė  5-ąjį BAFF jubiliejų. Tuo metu Nacionalinėje Latvijos bibliotekoje vyko paroda „Galimybė, kuri pakeitė jų gyvenimą”, kurioje galima susipažinti su įkvepiančiomis 22 BAFF alumnų istorijomis.

Baltijos-Amerikos laisvės fondo misija – per švietimo ir mainų programas sustiprinti ryšius tarp Junginių Amerikos Valstijų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos, sutelkiant dėmesį į ekonomikos augimo ir demokratijos puoselėjimo procesus. Per penkerius veiklos metus BAFF tapo prestižine stažuočių programa. Tai patvirtina didelė konkurencija tarp norinčiųjų, nes tik vienas iš dešimties yra apdovanojamas BAFF stipendija. Paraiškos gali būti teikiamos du kartus per metus, o daugiau informacijos galima rasti svetainėje http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/.

Pagrindiniai kriterijai renkantis stipendijos gavėją yra jo motyvacija ir aiški ateities vizija, jos suderinamumas su BAFF misija, akademiniai bei profesiniai pasiekimai, geros anglų kalbos žinios. Visi Baltijos-Amerikos laisvės fondo programos dalyviai po stažuotės įsipareigoja bent dvejiems metams grįžti į Lietuvą tam, kad pasidalintų savo žiniomis, panaudotų jas Lietuvos socialinės, politinės ir verslo aplinkos tobulinimui.  Dalyvavimas Baltijos-Amerikos laisvės fondo programoje yra nemokamas, o stipendijos gavėjai išrenkami konkurso  būdu.  

Daugiau informacijos:

Jurgita Stadalienė, BAFF komunikacijos konsultantė, 

Tel. +37061177101,

jurgita@prservice.lt;

Ingrida Šidlauskienė, BAFF Atstovė Lietuvai, 

ISidlauskiene@ciee.org.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras