Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. birželio 6–19 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (I) (55)

Algirdas Karijotas
2016 06 27

Užsienio politika

Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė Federika Mogherini, kalbėdama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, sakė, kad nėra užmiršta ne tik konfliktai Sirijoje, Libijoje, Jemene, bet ir kitos krizės, įskaitant ir Ukrainos. F. Mogherini pažymėjo, kad spręsti konfliktą Ukrainoje yra ES prioritetas, kad ES ir toliau gins Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepripažins Krymo aneksijos.

ES atidėjo bevizio režimo suteikimo Ukrainai, Gruzijai ir Kosovui klausimo svarstymą iki rugsėjo mėnesio. Žiniasklaidoje minimos priežastys siejamos su Turkijos bevizio režimo klausimu, taip pat Gruzijos nusikalstamų grupuočių fobija. Be to, galbūt bus laukiama galutinio Olandijos politinio sprendimo dėl Ukrainos asociacijos su ES sutarties, nepritarus jai nacionaliniame patariamajame referendume.

Ukrainos premjeras Volodymyras Groismanas birželio 14–17 d. su darbo vizitu lankėsi JAV. Vizito metu jis susitiko su JAV viceprezidentu Joe Bidenu, Kongreso pirmininku Paulu Ryanu, Demokratų ir Respublikonų partijų lyderiais, ministrais ir kitais finansų sferos bei visuomenės veikėjais. Po susitikimų buvo pranešta, kad Ukrainos ekonomėms, politinėms ir energetinėms reformoms tęsti JAV skirs 220 mln. dolerių paramą. Paminėtina, kad nuo 2014 metų bendra JAV parama Ukrainai sudarė 1,3 mlrd. dolerių ir 3 mlrd. dolerių – JAV kreditinės garantijos.

Taip jau sutapo, kad panašiu metu JAV Senate svarstytas šalies gynybos biudžetas, kuriame numatyta ir parama Ukrainos gynybai. Senatas pritarė 500 mln. JAV dolerių paramos Ukrainai skyrimui. Paminėtina, jog prieš mėnesį JAV žemieji Kongreso rūmai buvo pritarę tik 150 mln. JAV dolerių paramos Ukrainai projektui. Na ir prieš išvykstant Ukrainos premjerui pranešta dar viena maloni žinia: JAV tarptautinės plėtros agentūra USAID Ukrainos reformoms papildomai skirs 142 mln. dolerių paramą.

Ukrainoje su savaitės vizitu lankėsi Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas. Svečias Zaporožėje susitiko su nukentėjusiųjų nuo karo Donbase rėmimo komiteto „Popiežius Ukrainai“ nariais. P. Patroliną priėmė šalies prezidentas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, jis susitiko su Visos Ukrainos bažnyčių tarybos atstovais. Svečias lankėsi Lvove, susitiko su Graikų katalikų bažnyčios hierarchais, Kijeve padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo, lankėsi Badmečio aukų memoriale.

Ukrainoje lankėsi Olandijos parlamento Senato pirmininkė Ankie Broekers-Knol. Per susitikimą su ja prezidentas Petro Porošenka išreiškė viltį ir paragino Olandijos parlamentarus prisidėti ratifikuojant Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga sutartį.

Vidaus politika

Ukrainos vyriausybė paskelbė 2016 metų sausio–gegužės Ukrainos ir ES asociacijos sutarties vykdymo ataskaitą.

Kijevo tarptautinis sociologijos institutas paviešino naują visuomenės nuomonės apklausą. Jos duomenimis, už Ukrainos narystę NATO pasisakė 43,9 proc., prieš – 38 proc., negalėjo atsakyti 18,1 procento. Už tarptautines konflikto Donbase sureguliavimo derybas pasisakė 66,7 proc. apklaustųjų, o už karinių veiksmų aktyvinimą – 19,6 procento. Kad šalies vadovai veda Ukrainą neteisinga linkme, mano net 76 proc. apklaustųjų, o kad viskas vyksta gerai – tik 11 proc. (13 proc. šiuo klausimu neišsakė nuomonės). Tad nekeista, kad prezidento P. Porošenkos veiklą teigiamai vertino tik 14,1 proc. apklaustųjų, o neigiamai – 70,1 procento. Premjero V. Groismano veiklą teigiamai vertino 12,2 proc., neigiamai – 51,2 proc., o nenorinčių ar negalinčių vertinti buvo net 36,6 procento. Itin neigiamai – net 86,9 proc. – buvo įvertinta Aukščiausiosios Rados veikla (teigiamai – tik 4,1 proc., negalėjo atsakyti – 9,1 proc.). Pažymėtina, kad vietos savivaldos vadovus teigiamai vertino 47,1 proc., o neigiamai – 29,9 procento.

Apklausos rezultatų duomenimis, jei rinkimai į Aukščiausiąją Radą vyktų dabar, į ją patektų 6 partijos. Pažymėtina, kad 6,5 proc. apklaustųjų išbrauktų visas partijas, 20,9 proc. nedalyvautų rinkimuose, o 18,8 proc. yra neapsisprendę, už ką balsuotų. Taigi susivienijimas „Batkivščina“ gautų 11,8 proc. balsų (arba 22 proc., jei minėtieji 20,9 proc. neateitų į rinkimus, o 6,5 proc. išbrauktų visas partijas). Petro Porošenkos blokas gautų 7 proc. (arba 13 proc.), Opozicijos blokas – 6,4 proc. (arba 11,9 proc.), Olego Liaško Radikalų partija – 6 proc. (arba 11,2 proc.), susivienijimas „Samopomič“ – 6 proc. (arba 11,1 proc.), partija „Pilietinė pozicija“ – 2,8 proc. (arba 5,1 proc.), o visaliaudinis susivienijimas „Svoboda“ – 2,3 proc. (arba 4,3 proc.) balsų.

Jei prezidento rinkimai vyktų šiuo metu (19,5 proc. apklaustųjų neapsisprendę, už ką balsuotų, 7,6 proc. išbrauktų visus kandidatus, 16,6 proc. – nedalyvautų rinkimuose), respondentai balsuotų taip: už „Batkivščinos“ lyderę Juliją Tymošenko – 13,7 proc. (arba 24,3 proc.), už dabartinį prezidentą P. Porošenką  –7,9 proc. (arba 14 procentų). Jei antrame ture susirungtų J. Tymošenko ir P. Porošenka, už J. Tymošenko balsuotų 28,5 proc., už P. Porošenką – 16,5 proc. apklaustųjų. Kiti politikai sulauktų dar mažiau paramos: už susivienijimo „Samopomič“ lyderį Andrejų Sadovijų balsuotų 7,3 proc. (arba 12,9 proc., jei nebalsuojantys neateitų į rinkimus), už Radikalų partijos lyderį Olegą Liaško – 7,1 proc. (arba 12,5 proc.), už Opozicijos bloko lyderį Jurijų Boiko – 6,7 proc. (arba 11,8 proc.), už partijos „Pilietinė pozicija“ lyderį Anatolijų Gricenką – 5,5 proc. (arba 9,8 proc.). Labiausiai ukrainiečiai pasitiki Bažnyčia (63,7 proc.) ir kariuomene (63,2 proc.), toliau eina savanorių organizacijos (55,7 proc.).

Birželio 15 d. vykusiame visuomeninio judėjimo „Ukrainos pasirinkimas“ suvažiavime pritarta judėjimo pavadinimo keitimui į „Ukrainos pasirinkimas – tautos teisė“ („Украинский выбор – Право народа“) ir naujiems įstatams. Judėjimui vadovauja prieštaringai Ukrainos visuomenėje vertinamas artimas Rusijos Federacijos prezidento bičiulis ir kūmas Viktoras Medvedčiukas. Jis aktyviai reiškiasi Minsko trišalės kontaktinės grupės humanitarinio pogrupio veikloje, jam neoficialiai priskiriama didelė dalis nuopelnų derantis dėl Rusijoje kalintų Nadeždos Savčenko, Genadijaus Afanasjevo ir Jurijaus Sološenkos sugražinimo į Ukrainą.

Šalies saugumo aktualijos

Po neviešų derybų birželio 14 d. pavyko pasiekti dar dviejų Rusijoje kalintų ukrainiečių – J. Sološenkos ir G. Afanasjevo – išlaisvinimo. Formaliai Rusijos prezidentas patenkino jų malonės prašymus, o faktiškai jie buvo iškeisti į Odesos separatistus, „Besarabijos liaudies respublikos“ kūrėjus (tarp kitko, Ukrainos piliečius) Vitalijų Didenką ir Jeleną Gliščinskają, kurie buvo kalinami Ukrainoje.

J. Sološenka, buvęs valstybinės įmonės „Znamia“ Poltavoje generalinis direktorius, Rusijos FSB buvo sulaikytas Maskvoje, FSB teigimu – mėginant neteisėtai įsigyti zenitinių raketinių kompleksų S-300 dalis, skirtas Ukrainos priešlėktuvinei gynybai. Rusijoje 2014 m. rugpjūtį nuteistas šešeriems metams už šnipinėjimą, bausmę atliekant griežto režimo kolonijoje.

Ukrainos pilietis G. Afanasjevas 2014 m. gegužės 9 d. sulaikytas Simferopolyje ir 2014 m. gruodžio 24 d. uždarame teisme Maskvoje nuteistas 7-eriems metams griežto režimo kolonijos. Jis kaltintas priklausymu nusikalstamai (rusų supratimu) „Dešiniojo sektoriaus“ grupuotei, taip pat buvus nuteisto kino režisieriaus Olego Sencovo, Aleksandro Kolčenkos ir Aleksejaus Čirnij bendrininku.

V. Didenka buvo prorusiško naujienų portalo „Infocentr“ redaktorius. Po 2015 m. balandžio 29 d. kratos jo bute, mėgindamas pabėgti, iššoko iš 3 aukšto, patyrė sužalojimų ir buvo sulaikytas. Per kratą rasta įvairių dokumentų ir medžiagos, susijusios su „Besarabijos liaudies Rada“ ir kvietimais atskirti pietinę Odesos sritį nuo Ukrainos, sukuriant Besarabijos teritorinį darinį. 2015 m. spalio 10 d. Odesos teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė trejų metų nelaisvės atėmimu konfiskuojant turtą. Prieš iškeičiant prezidentas P. Porošenka pasirašė jo teiktą malonės prašymą.

J. Gliščinskaja (Romanova), 42-ejų metų žurnalistė, buvo telekompanijos „Naujoji banga“ („Новая волна“) direktorė. Pateikus kaltinimus separatizmu 2015 m. balandžio 29 d. teismas leido ją suimti. Sulaikymo izoliatoriuje nuo vyro, kuris buvo jos advokatas, pastojo ir šių metų gegužės pradžioje pagimdė sūnų.

Paminėtina, kad buvo tikėtasi, jog bus keičiami ir Ukrainos įkalinimo įstaigose už separatizmą ir terorizmą Odesoje kalinami Rusijos piliečiai Jevgenijus Mefedovas ir Maksimas Sakaunovas. Kita vertus, jie gali būti panaudoti per kitus mainus į Rusijos kalėjimuose esančius Ukrainos piliečius Nikolajų Karpiuką ir Stanislavą Klychą (nuteisti už dalyvavimą koviniuose veiksmuose prieš Rusijos karius pirmame Čečėnijos kare) arba į krymiečius režisierių O. Sencovą ir visuomeninį aktyvistą A. Kolčenką (pasak rusų interpretacijos, nuteistus už teroristinių aktų rengimą Kryme).

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių misija paskelbė 14-ąją ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje. JT dokumente atkreipiamas dėmesys į Ukrainos jėgos struktūrų vykdomus pažeidimus. Komentuodama dokumentą Ukrainos užsienio reikalų ministerija pripažino, kad šalies pozicija žmogaus teisių atžvilgiu yra nekintanti ir pagarbi, o išnagrinėjus dokumentą bus padarytos išvados ir atsižvelgta į rekomendacijas. Dokumente taip pat minimas per sieną su Rusija į Donbasą plūstantis nekontroliuojamas prorusiškų kovotojų (smogikų), amunicijos ir kovinės technikos srautas, žiaurūs taikių gyventojų kankinimai Donbase ir persekiojimai Kryme.

Prezidentas P. Porošenka pasirašė įsaką „Dėl nacionalinio kibernetinio saugumo koordinacinio centro“. Centras koordinuos Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos subjektų darbą realizuojant šalies kibernetinio saugumo strategiją ir veiks prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT). Jo vadovu bus NSGT sekretorius.

Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos (UST) spaudos centro pranešimu, per paskutinius metus UST likvidavo 30 teroristinių grupių, kurios buvo parengtos Rusijos specialiųjų tarnybų. Į šalį buvo uždrausta įvažiuoti 1 569 užsieniečiams, iš jų 387 – Rusijos piliečiai. UST kontržvalgyba pradėjo 367 baudžiamąsias bylas, iš jų 76 – dėl valstybės išdavimo, 3 – dėl šnipinėjimo. Šiuo metu 13-os Rusijos specialiųjų tarnybų agentų atžvilgiu atliekamas tyrimas. Tarp tiriamųjų – antiteroristinės operacijos štabo viršininko pavaduotojas, Nacionalinės gvardijos papulkininkis, vieno karinio dalinio kadrų skyriaus darbuotojas, kiti kariškiai ir civiliai.

Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas spaudos konferencijoje Minske sakė, kad baltarusiai neturėtų baimintis Rusijos karinių dalinių perdislokavimo prie Baltarusijos sienų, nes, pasak jo, „mums nesiseka Minsko derybose, o radikalizmas Ukrainoje vėl auga. Ten greta „Dešiniojo sektoriaus“ formuojasi naujos, dar dešinesnės, labiau radikalesnės jėgos. Ukrainoje vėl pradeda dominuoti karinė retorika, o mes to nenorime. Tai būtų prevencinės priemonės“. Vėliau ambasadorius pridūrė, kad ši prevencija vyksta ir dėl NATO plėtros link Rusijos sienų.

Prezidentas P. Porošenka laikinuoju šalies Užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) direktoriumi paskyrė pirmąjį UŽT direktoriaus pavaduotoją Igorį Razinkovą. Paminėtina, kad buvęs UŽT vadovas Viktoras Gvozdas tarnybą paliko balandžio 29 dieną.

Birželio 16 d. Kryme išklausyti Rusijos Pietų karinės apygardos ir Juodosios jūros laivyno vadovybės ataskaitos apie karinės infrastruktūros objektų statybos planų įgyvendinimą lankėsi Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Per pirmus penkis šių metų mėnesius Ukrainos keliuose įvyko per 60 tūkst. autoįvykių, per juos žuvo 1 178 ir sužeista 12 530 žmonių. O sausį– balandį šalyje registruotuose 15 318 gaisrų žuvo 623 žmonės. Paminėtina, kad, NSGT pateiktais duomenimis, antiteroristinės operacijos rajone per tą patį laikotarpį žuvo 83 ir buvo sužeista 466 kariai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 55)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras