Jungtinėje Karalystėje įvykęs referendumas ir priimtas sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos galėtų būti paspirtis Ukrainai. Kadangi ES teks iš pagrindų iš naujo vertinti savo institucijų veiklą, tai Ukrainai galiausiai leistų gerokai greičiau užbaigti eurointegraciją Taip mano Lenkijos Respublikos Seimo (parlamento žemųjų rūmų) pirmininkas Marekas Kuchčynskis.

„Kalbėdami apie ateitį, pirmiausia kalbame apie Europos ateitį ir apie tai, ką nulemtų Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas. Manau, tai būtų galimybė bei poreikis keisti Europos institucijų, tokių kaip Europos Parlamentas ir Europos Komisija, funkcionavimą. Dėl to atsiveria galimybė keisti tam tikras nuostatas, kurios galėtų palengvinti Ukrainos žengimą į bendrą, suvienytą Europą, jos demokratijos link“, – M. Kuchčynskio pasisakymą spaudos konferencijoje, kuri vyko Ukrainos Truskaveco mieste, Lvovo srityje, cituoja leidinys „Interfax–Ukraina“.

M. Kuchčynskis taip pat pažymėjo, kad Lenkija ir Ukraina susitarė bendrai veikti šia kryptimi, ir vylėsi, kad bendradarbiavimas bus vaisingas.

Prisiminkime, kad pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkai pelnė 17 410 742 balsų (51,9 proc.). Už narystės Europos Sąjungoje tęsimą pasisakė 16 141 241 balsavusių britų (48,1% proc.).

Pagal 2016 m. birželio 26 d. portalo  „ZN,UA“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.  

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.