Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ne apie karalių, apie karalystę

Rosita Garškaitė, Lietuvos žinios
2016 07 06

Valstybės dieną švenčiame ne Kovo 11-ąją ar Vasario 16-ąją, o Liepos 6-ąją, kuri mūsų kolektyvinėje atmintyje yra labiausiai apmūsijusi. Sunkiai atsimename valstybingumo pradžią ne tik dėl to, kad mus nuo jos skiria kone aštuoni šimtmečiai.

Kalaviju ir krauju Mindaugo vykdytas žemių vienijimas, jo krikštas, karūnavimas regisi kaip tolima egzotika, „kažkokie viduramžiai“ (dar būtinai „tamsūs“) su feodaline santvarka ir politiškai reikšminga popiežių valdžia. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje tautinio atgimimo veikėjai, valstybės kūrėjai gręžėsi į valstybingumo ištakas, į didžiuosius kunigaikščius, pavyzdžiui, 500-osios Vytauto mirties metinės paminėtos su trenksmu.

Sovietmečiu situacija pasikeitė: mūzos Klėjo globotiniai valstybingumo ištakų laisvai tyrinėti neturėjo nė menkiausių galimybių. Tyrėjų dėmesys senajai Lietuvai buvo apribotas politinėmis priemonėmis (temų cenzūravimas, mokslininkų bei jų darbų apie šį laikotarpį skaičiaus ribojimas, įvairios ideologinės-istoriografinės taisyklės ir t. t.). Distanciją su valstybės geneze tautos sąmonėje kiek sumažino Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“, kad ir derantis su sovietine istorijos politikos konjunktūra.

Nors šiame kūrinyje ir kalbama apie valstybės kūrimą iš „sąmokslų, klastos ir melo“, svarbesnis yra pats Mindaugas, jo žmogiškoji drama. Tačiau iš tiesų už karalių svarbesnis pats karūnavimo aktas, dėl kurio Lietuva tapo lotyniškosios Europos dalimi. Tiesa, valstybingumo plėtojimas kuriam laikui buvo pristabdytas, mat po dešimtmečio karalius nužudytas drauge su palikuonimis, ir dinastija nutrūko. Kaip pernai interviu „Lietuvos žinioms“ sakė istorikas Vytautas Volungevičius, šiandien nebūtume „vėluojantys“ pasivyti Vakarus, jei Mindaugo krikštas būtų turėjęs tęstinumą, gal universitetas būtų atidarytas pora šimtų metų anksčiau.

Pasak istoriko, Liepos 6-oji yra puiki „istorinės atminties vieta“, kuri mums padeda suvokti, kaip orientuojamės savo valstybės ir regiono, kuriam priklausome, istorijoje, taip pat suprasti pasirinkimą būti Europos dalimi. Tokią dieną kur kas prasmingiau atsiversti ne Just. Marcinkevičiaus „Mindaugą“, o mažiau žinomus, tačiau kupinus autentiško politinio mąstymo Petro Dirgėlos kūrinius, vienas po kito atskiromis knygomis pasirodžiusius nuo 1985 metų ir sudarančius du pagrindinius epus – „Baltija“ ir „Karalystė“.

Su šio Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinto rašytojo kūryba bei įžvalgomis mano pažintis prasidėjo, deja, neseniai, jau po autoriaus mirties. Akstinu jai tapo Kembridžo filosofijos doktoranto Viliaus Bartninko pasikalbėjimai su rašytoju. Jie nedidele, per kelias valandas perskaitoma knygele leidyklos „Naujasis Židinys–Aidai“ publikuoti šiemet. Joje glūdi originalios įžvalgos apie sovietmetį, geopolitiką, Lietuvos istoriją ir – kas svarbiausia šįsyk – valstybę.

Anot praėjusių metų kovą mus palikusio P. Dirgėlos, karalystė yra Lietuvos valstybingumo pamatas. Nors karalius mirė, karalystės statusas neatšaukiamas, jis legitimus, juridiškai pagrįstas. Rašytojo teigimu, Algirdas Mykolas Brazauskas Tūkstantmečio šventės metu suklydo teigdamas, kad Lietuva buvo sukūrusi penkias valstybes: karalystę, didžiąją kunigaikštystę, tarpukario respubliką, sovietinę respubliką ir dabartinę.

Valstybė, kaip teigia istorinių romanų autorius, sykį sukurta, visuomet išliko ta pati, net ir svetimųjų užimta: „Pavadinimų kaita, valstybės nuosmukis ar pakilimas nekeičia fakto, kad tai valstybė. Jei okupuota – tai okupuota valstybė. Visuomet esama suvereniteto turėtojo, kuris, suradęs jėgų, nušluoja okupantą ir išlenda į viešąjį gyvenimą.“

Laikantis tokio požiūrio, galima lengvai atremti kritiką, esą anachroniška Liepos 6-ąją iškelti tautinę vėliavą, o ne istorinę su Vyčiu, drauge su kitose šalyse gyvenančiais lietuviais giedoti tautišką giesmę ar puoštis tautiniu kostiumu. Švenčiame Valstybės dieną – joje telpa visi pavidalai, visi skirtingų laikotarpių atributai. „Lietuvos žinių“ žurnalistui Audriui Musteikiui P. Dirgėla yra sakęs, jog nesiekia LDK atkūrimo, o gina Lietuvos valstybės tapatybę, jos paveldą. Jo požiūriu, reikia ne susigrąžinti istoriją, o remtis į ją, idant galėtume apginti savo valstybingumą ateityje.

Istoriosofinių romanų autoriui atrodė, kad nedidelėje tautoje bent keli plunksnos meistrai turi nuolat rašyti apie valstybės praeitį. Jam pačiam valstybė buvo svarbiau nei literatūra. V. Bartninkui paklausus, kam reikalinga valstybė, šis atsakė: „O tau namų reikia? Stogo virš galvos reikia? Reikia. Namie jei viskas gerai, jei šeima sutaria, visi sveiki, vaikams gerai klostosi, tai namuose jauku, jiems namie geriausia – čia saugiausia, čia gauna žmogiškos šilumos, čia pailsi. Tai mažiausiasis žmogaus kosmosėlis. Valstybė yra tas pats. (...) Viskas susiveda į vieną pamatinį dalyką – į saugumą, į baimės įveikimą.“

Lietuvos žinios


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras