Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. birželio 20 d.–liepos 3 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (14)

Algirdas Karijotas
2016 07 13

Užsienio politika

Šios dvi savaitės užsienio politikos aspektu buvo turiningos.

Prezidentas Petro Porošenka birželio 21 d. su darbo vizitu lankėsi Prancūzijoje, susitiko su jos prezidentu, Nacionalinio Susirinkimo ir Senato pirmininkais, o vakare žiūrėjo Europos futbolo čempionato rungtynes, kuriose Ukraina žaidė su Lenkija.

Eilinį kartą aptarti dvišalių, regioninių ir Minsko susitarimų vykdymo klausimų birželio 22–23 d. Kijeve lankėsi JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Victoria Nuland. Ji susitiko su prezidentu P. Porošenka, Prezidento administracijos vadovo pavaduotoju Konstantinu Jelisejevu, Aukščiausiosios Rados pirmininku Andrijumi Parubijumi. Šalys suderino, kad per NATO vadovų susitikimą liepos 8–9 d. įvyks dvišalis prezidentų Baracko Obamos ir P. Porošenkos susitikimas.

Kijevo susitikimuose kalbėta ir dėl tolesnių žingsnių, kaip stabilizuoti situaciją Donbase, pripažinta, kad svarbiausia – įgyvendinti paliaubų režimą. A. Parubijus priminė laukiantis JAV sprendimų dėl letalinės ginkluotės Ukrainai tiekimo. V. Nuland pasidžiaugė, kad Aukščiausioji Rada priėmė Konstitucijos pataisas dėl teismų reformos.

Iš Kijevo V. Nuland nuvyko į Maskvą, kur numatytas jos susitikimas su Rusijos prezidento patarėju Vladislavu Surkovu.

Ukrainos premjeras Volodymyras Groismanas birželio 27–28 d. su darbo vizitu lankėsi Vokietijoje, kur susitiko su kanclere Angela Merkel, prezidentu Joachimu Gaucku, finansų, ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministrais, Berlyno meru, ukrainiečių bendruomenės ir verslo atstovais, politikos ekspertais.

Briuselyje birželio 27 d. vyko Ukrainos ir ES politinės konsultacijos, vadintos Ukrainos ir ES mini forumu. Šio forumo darbe dalyvavo prezidentas P. Porošenka, jame apžvelgta Ukrainos vykdomos reformos, laisvosios prekybos, bevizio režimo ir kiti ES paramos klausimai. Šalys pasirašė bendradarbiavimo teisėsaugos klausimais susitarimą, dėl kurio derėtasi dar nuo 2006 metų. Taip pat pasirašyta sutartis, kad Ukraina prisijungs prie „Euroatomo“ mokslinių tyrimų ir kadrų rengimo programos.

Birželio 30 d. prezidentas P. Porošenka su oficialiu vizitu lankėsi Bulgarijoje. Čia vyko pokalbiai su Bulgarijos prezidentu Rosenu Plevnelijevu, premjeru Boyko Borisovu, pasirašyta keletas dvišalių sutarčių.

Po šalių prezidentų pokalbio Turkija nuo birželio 30 d. Ukrainos piliečiams pusmečiui pailgino bevizį buvimą šalyje – nuo 60 iki 90 dienų.

Ukrainos ir Moldovos premjerai V. Groismanas ir Pavelas Filipas per telefoninį pokalbį aptarė tarp šalių susidariusią įtemptą situaciją prekybos srityje ir sutarė kaip galima greičiau ją normalizuoti.

Šalies saugumo aktualijos

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, kad, turimais duomenimis, Rusijos kalėjimuose yra laikomi 28 ukrainiečiai politiniai kaliniai, iš jų 16 sulaikyti ir kalinami Kryme.

Vienintelis Rusijos Dūmos deputatas, balsavęs prieš Krymo aneksiją, Ilja Ponomariovas gavo leidimą gyventi Ukrainoje. Rusijoje prieš I. Ponomariovą pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl neva vieno fondo lėšų iššvaistymo, jam panaikinta deputato neliečiamybė, atimti deputato įgaliojimai ir paskelbta tarptautinė paieška. I. Ponomariovas dėl vykdomo prieš jį persekiojimo buvo priverstas iš Rusijos išvykti.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) Charkovo oro uoste sulaikė du „Islamo valstybės“ pusėje kovojusius tadžikus, kurie buvo paieškomi pagal tarptautinį arešto orderį. Paminėtina, kad sulaikytųjų mobiliuosiuose telefonuose aptikta jų teroristinę veiklą patvirtinančios vaizdo medžiagos.

Ukrainoje birželio 26 d. paminėta Krymo totorių vėliavos diena. Krymo totorių vėliavos diena minima nuo 2010 metų, nors pirmą kartą tokio pavidalo, kokia yra dabar, ji buvo sukurta 1917 metais.

Chmelnyckio srities teismas pripažino Ukrainos karinių oro pajėgų (KOP) majorą kaltu dėl valstybės išdavimo ir nuteisė 12 metų laisvės atėmimo bausme su karinio laipsnio atėmimu. Nustatyta, kad nuteistasis sąmoningai perdavė Rusijos atstovams valstybės paslaptį sudarančias žinias apie Ukrainos žvalgybinio lėktuvo skrydžio planą.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka per vizitą Bulgarijoje duodamas interviu šios šalies televizijos kanalui bTV pasakė, kad galimas branduolinio ginklo dislokavimas okupuotame Kryme yra didelis iššūkis saugumui. Prezidentas taip pat paminėjo, kad Kryme Rusijos Federacija yra dislokavusi 60 tūkst. karių.

Ekonomikos aktualijos

Ukrainos nacionalinis bankas informavo, kad šalies valiutos rezervas per mėnesį šiek tiek padidėjo ir dabar yra 13,6 mlrd. JAV dolerių.

Ukrainos valstybės iždo duomenimis, šalies biudžeto deficitas per pirmus penkis šių metų mėnesius pasiekė 26,45 mlrd. grivinų (1,06 mlrd. JAV dolerių). Pernai analogišku penkių mėnesių laikotarpiu jis buvo 19,39 mlrd. grivinų. Paminėtina, kad 2015 metais metinis deficitas sudarė 45,15 mlrd. grivinų, o 2014 metais – 72,03 mlrd. grivinų. Šių metų biudžetas yra patvirtintas su 83,69 mlrd. grivinų deficitu.

Ukrainos premjeras V. Groismanas, grįžęs po vizito Vokietijoje, pareiškė, kad Vokietija Ukrainos infrastruktūrai stiprinti skirs 300 mln. eurų kreditą.

Ukrainoje lankėsi JAV muitinės ir pasienio tarnybos delegacija. Delegacijos narius priėmė premjeras V. Groismanas. JAV delegacija įvertins Ukrainos muitinės reformos poreikius, bus parengtas reformos planas ir ji pradėta vykdyti. Reformų planą tikimasi parengti iki šių metų rugpjūčio vidurio.

Ukrainos socialinės politikos ministerija, šių metų birželio 21 d. duomenimis, yra suregistravusi 1 mln. 786 tūkst. 486 perkeltuosius asmenis.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Kijeve lankėsi tarptautinio karinio štabo prie NATO vyriausiosios karinės vadovybės generalinis direktorius Christopheris Harperis. Svečią priėmė Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Igoris Dolgovas.

Ukrainos pasienio tarnyba pranešė, kad 2015 metais Charkovo ir Černigovo srityse, 230 kilometrų pasienio su Rusija ruože, iškasti prieštankiniai grioviai, pastatyta metalinė per 70 kilometrų ilgio tvora, nutiesta 116 kilometrų pasienio rokadinių kelių. Pasieniečiai išskleidė 4 mobilius optinio-elektroninio stebėjimo kovinius modulius „Triton“. Šiais metais pradėti parengiamieji sienos stiprinimo darbai Luhansko pasienio būrio atsakomybės ruože.

Ukrainos generalinio štabo (GŠ) rezervo tarnybos skyriaus atliktų apklausų duomenimis, pablogėjus situacijai šalies rytuose apie 80 proc. rezervistų būtų pasirengę vykti į frontą.

Prezidentas P. Porošenka, lankydamasis Charkovo karinių oro pajėgų (KOP) universitete, pranešė, kad šalies KOP artimiausiu metu po remonto ir modernizacijos gaus 35 lėktuvus ir 15 sraigtasparnių. Ukrainos gamybiniai pajėgumai leidžia patiems modernizuoti visą turimų kovos lėktuvų parką. Prezidentas išsakė viltį, kad šalies KOP taps ta jėga, kuri užtikrins agresyvių Rusijos ambicijų sulaikymą.

Lankydamasis priešakinėse ATO pozicijose, Ukrainos prezidentas karių akivaizdoje pasirašė įsaką dėl 5-osios mobilizacijos bangos karių demobilizacijos.

Prie Lvovo esančiame Javorivo poligone prasidėjo Ukrainos ir JAV karių mokymai „Rapid Trident–2016“. Mokymai vyks nuo birželio 27 d. iki liepos 8 d., juose dalyvaus 1 800 karių iš 14 šalių.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas I. Dolgovas pranešė, kad šalies ginkluotosiose pajėgose (GP) dirba ir tarnauja 49 552 moterys. Iš jų 17 147 yra kariškės ir tai sudaro 8,5 proc. viso karių skaičiaus, 2 092 moterys yra karininkės.

JAV neatlygintinai Ukrainai perdavė keturias priešartilerinės ugnies radarų AN/TPQ-36 sistemas ir 10 sistemų AN/TPQ-49. Perdavimo ceremonijoje Borispolio oro uoste dalyvavo prezidentas P. Porošenka ir JAV ambasadorius Geoffrey Pyattas. Paminėtina, kad sistema AN/TPQ-36 pajėgi aptikti priešo minosvaidžius, artileriją ir raketinės ugnies sistemas 14,52–4 km diapazonu ir vienu metu sekti iki 99 iššautų sviedinių ar raketų; o AN/TPQ-49 pajėgi aptikti priešo minosvaidžius iki 10 km atstumu, vienu metu nustatyti ir sekti iki 10 iššautų sviedinių, o raketinių ir artilerijos sistemų šūvius aptinka 10–50 km atstumu.

Lenkijos ir Ukrainos kompanijų „WB Electronics“ ir „Spectechnoeksport“ konsorciumas laimėjo 40 vidutinio nuotolio radiolokacinio nutaikymo raketų Р-27ER Lenkijos naikintuvams gamybos konkursą. Pripažįstama, kad tai nėra paskutinio technikos žodžio kūrinys, tačiau užsakymo užduotį atitinka. Nors lenkų lėktuvai, kurie bus ginkluoti šiomis raketomis, atitinka NATO standartus, jų ginkluotėje galimas ir „rusiškas“ standartas, kurio technologijų yra Ukrainoje.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos (KJP) liepos pirmąjį sekmadienį minėjo KJP dieną. Sveikindamas KJP gynybos ministras Stepanas Poltorakas paminėjo, kad šiuo metu KJP vykdo reformą, kartu stiprina kovinę galią ir sprendžia infrastruktūros plėtros klausimus, o jų bazei pasitraukus iš Krymo nauja kuriama Odesoje. Prezidentas P. Porošenka l. e. p. KJP vadą generolą leitenantą Igorį Vorončenką patvirtino nuolatinėms pareigoms ir suteikė jam viceadmirolo karinį laipsnį.

Antiteroristinė operacija

Birželio 20 d.–liepos 3 d. pranešimuose apie įvykius Donbase informuota, kad paliaubų pažeidimų skaičius per parą svyravo nuo 28 iki 71. Per tą laiką 9 Ukrainos kariai žuvo ir 65 buvo sužeisti.

Luhansko kryptimi paliaubos pažeistos prie Zolotės, Popasnos, Novooleksandrivkos, Novozvanivkos, Sokilnikų, Krymskės, Senojo Aidaro, Ščiastios gyvenviečių.

Donecko kryptimi paliaubos pažeistos Svitlodarskės lanke – Luhanskės kaime, prie Horlivkos ir link Donecko esančiose Trojickės, Nevelskės, Novhorodskės, Verchniotoreckės, Avdijivkos gyvenvietėse. Čia verta paminėti Svitlodarskės lanke birželio 29 d. 10 valandų vykusį nuožmų mūšį: priešininkas ukrainiečių pozicijoms apšaudyti panaudojo minosvaidžius, artilerijos pabūklus, tankus. Ugnis buvo koreguojama su nepilotuojamų skraidančių aparatų pagalba. Mūšiai taip pat vyko kelių Bachmutas–Debalcevė ir Luhanskas–Logvinovas ruožuose, o vėliau – fronto linijoje Trojickė–Luhanskė.

Mariupolio kryptimi paliaubos buvo pažeistos prie Krasnohorivkos, Marjinkos, Novotrojickės, Dokučajevsko, Hnutovės, Talakivkos, Hranitnės, Taramčiuko, Čermalyko, Lebedinskės ir Šyrokinės. Paminėtina, kad prie Vodianės gyvenvietės aptikti ir po mūšio, per kurį tris priešus pavyko nukauti, į nelaisvę paimti aštuoni separatistai.

Birželio 29 d. Minske vyko trišalės kontaktinės darbo grupės taikiam konflikto Donbase sureguliavimui susitikimas. Paminėtini šie susitikimo akcentai:

Neišsprendžiamu klausimu išlieka apsikeitimas belaisviais. Ukraina reikalavo suteikti informaciją apie separatistų nelaisvėje laikomus ukrainiečius, separatistai tą klausimą blokuoja.

Ukrainos delegacija protestavo dėl separatistinių respublikų priimtų „nacionalizacijos įstatymų“ ir tai pavadino Minsko susitarimų griovimu. ESBO ir Rusijos atstovai pritarė, kad tokie veiksmai prieštarauja Minsko susitarimų dvasiai, o separatistai teigė, kad pateikta informacija neatitinka tikrovės.

Separatistų atstovai nesutinka su Ukrainos pozicija dėl vietos savivaldos Donbase rinkimų modelio, tad pozicijos išlieka diametraliai priešingos.

Sutarta, kad politikos ir saugumo klausimai turi būti sprendžiami lygiagrečiai. ESBO pažadėjo „bausti“ šalis, jei jos nevykdys paliaubų susitarimų. „Baudimu“ suprantamas priverstinis pajėgų atitraukimas. Šalys sutarė imtis veiksmų dėl pajėgumų atitraukimo Zolotės ir Petrovskės gyvenvietėse.

ESBO atstovas Martinas Sajdikas atkreipė darbo grupės narių dėmesį, kad socialiniai klausimai turi būti sprendžiami neatidėliotinai, ir kartu pasidžiaugė, kad tarp šalių atkurtas krovininio geležinkelių transporto eismas. Opus išlieka kai kurių rajonų aprūpinimo vandeniu klausimas.

Kitas Trišalės grupės susitikimas numatytas liepos 13 d. Minske. Ukrainos iniciatyva jame numatyta apsvarstyti naujo pasienio kontrolės perdavimo Ukrainai bei pogrupio steigimo klausimus.

Ukrainos vicepremjeras – regioninės plėtros ir statybos ministras Genadijus Zubko pareiškė, kad Donbaso infrastruktūrai atkurti ir patirtai dėl kovos veiksmų žalai atlyginti reikėtų 15 mlrd. JAV dolerių.

Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija į separatistų kontroliuojamą Donbasą atsiuntė eilinį, 53-ią „humanitarinį“ konvojų. Šį kartą konvojų sudarė ne kaip įprastai 100 vilkikų, o jau tik kiek per 40, atvežė maisto produktų, medikamentų, statybinių medžiagų.

ESBO SMM vadovo pavaduotojas Aleksandras Hugas informavo, kad Ukrainos valdžios nekontroliuojamose teritorijose misija patiria 6 kartus daugiau veiklos apribojimų, palyginti su Ukrainos kariškių veiksmais jų atžvilgiu.

Už veiklą, nesuderinamą su jo statusu ir prieštaraujančią Minsko susitarimams, UST išprašė iš šalies Rusijos pulkininką Vladimirą Čebaną, dirbusį Jungtiniame kontrolės ir koordinacijos centre Donbase. Jam uždrausta atvykti į Ukrainą 5-erius metus. UST nustatė, kad jis separatistams perdavinėjo mėnesinius ESBO SMM BSA grafikus ir maršrutus, tuo pasinaudodami jie atitraukdavo ar paslėpdavo susitarimais draudžiamą ginkluotę.

UST valdybos viršininkas Vadimas Skibickis 5-ojo televizijos kanalo laidoje pranešė, kad apie 60 proc. nuostolių separatistai su savo kuratoriais – Rusijos armijos kariais – patiria diversinėse-žvalgybinėse grupėse. Paminėtina, kad tokia priešininko veikla prieš ATO pajėgas šiuo metu yra aktyviausia. UST duomenimis, praeitą savaitę ATO rajone žuvo apie 30 Rusijos karių.

UST vadovas Vasylius Gricakas atviru laišku padėkojo Estijos kolegoms už bendradarbiavimą, kai šioje šalyje buvo išaiškintas, sulaikytas ir po bylinėjimųsi Ukrainai perduotas Estijos pilietis, kovojęs separatistų pusėje Donbase. Ukrainoje jis bus teisiamas dėl dalyvavimo teroristinėje veikloje, nukreiptoje prieš Ukrainą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 14)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (2)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras