Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nuo Havelo iki Zemano

Jelena Poliakovskaja, Laisvės radijas
2016 07 15

Kas ir kodėl Čekijoje šiandien palaiko Kremliaus ir Vladimiro Putino politiką

Niekam ne paslaptis, kad šiuolaikinėje Europoje Kremliaus politika turi gerbėjų. Šių politikų įtakingumas savose šalyse yra skirtingas. Šia tema domisi ir rimti mokslininkai, ir žurnalistinių tyrimų autoriai. Filmas-tyrimas „Kremliaus draugai čekai“ – bendras Laisvės radijo Ukrainos tarnybos ir ukrainiečių televizijos kanalo „1+1“ projektas. Jo premjera Ukrainoje įvyko 2015 metais. Apie tai, kas ir kodėl palaiko Kremliaus politiką Čekijoje – šalyje, 1968 m. patyrusioje sovietų tankų invaziją, – interviu Laisvės radijui papasakojo filmo-tyrimo autorė, Ukrainos žurnalistė Olga Malčevskaja.

Kaip kilo mintis sukurti filmą „Kremliaus draugai čekai“?

Aš tapau Vaclovo Havelo premijos stipendininke, tai buvo bendras Laisvės radijo, Čekijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Prahos laisvės fondo projektas. Taip aš atsiradau Prahoje. Mane domino, kodėl Čekijos – Europos valstybės, kuri 1968 m. pergyveno sovietinių tankų įsiveržimą, – prezidentas po Krymo aneksijos palaikė Kremlių. Ir aš nusprendžiau, kad šia tema reikia atlikti tyrimą.

Kaip aš suprantu, jūs problemą nagrinėjate plačiau, neapsiribodama vien Čekijos prezidento Milošo Zemano figūra. Kas dar tie žmonės, kurie palaiko Kremlių ir jo politiką?

Kaip pavyko išsiaiškinti tyrimo metu, prezidentą supa tam tikri žmonės, kurie daro įtaką jam ir jo priimamiems sprendimams. Mums pavyko tai įrodyti dokumentiškai, mes radome dujų tiekimo tiesiogiai Prahos pilies kompleksui (Hradui) kontraktą, sudarytą su kompanija „Vemeks“, kuri yra „Gazprom“ antrinė kompanija Čekijos Respublikoje. O kai kurie ekspertai mums sakė, kad Čekija nėra priklausoma nuo „Gazprom“ ir dujas perka momentinėmis kainomis. Kilo klausimas: kodėl būtent ši kompanija tiekia dujas Prahos Hradui? Kompanijos „Vemeks“ Čekijoje vadovas yra ponas Vladimiras Jermakovas. Mes bandėme gauti jo komentarą, tačiau jis nerado laiko pabendrauti su mumis prieš kamerą. Mums taip pat pavyko nustatyti, kad vienas iš artimų prezidento Zemano bendražygių ir jo patarėjas – ponas Martinas Nejedlas – yra „Lukoil“ atstovybės Čekijoje vadovas.

Dar vienas žmogus, kuris prieš kamerą patvirtino esąs Čekijos prezidento draugas, yra klubo „Rusija“ prezidentas ponas Zdenekas Zbytekas, kurį 1968 m., kaip rašo čekų spauda, kaltino tuo, jog jis buvo pasirengęs paleisti tankus prieš protestuojančius studentus. Tačiau prieš kamerą jis visa tai neigė, net sakė mums, kad paduos į teismą tuos, kurie taip sakys. Mes, suprantama, filme kalbėjome tik apie tai, ką mums pavyko įrodyti ir ko liudijimus mums pavyko gauti. Ir mes, deja, negalime kalbėti apie tiesioginį p. Vladimiro Jermakovo ryšį su Čekijos prezidentu, tačiau radome minėtąjį kontraktą. Zdenekas Zbytekas, pavyzdžiui, į kamerą mums teigė, kad yra prezidento Zemano, taip pat ir Vladimiro Jakunino draugas. Filme mes taip pat sakome, kad keletą metų paeiliui p. Jakuninas Milošą Zemaną, prieš jam tampant Čekijos prezidentu, kviesdavo pas save į Rodo salą. Taip pat mums pavyko patvirtinti, kad p. Zemanas Rodo saloje viešėdavo forumo „Civilizacijų dialogas“, kurio šeimininkas yra V. Jakuninas, sąskaita.

Per prezidento rinkimus Milošas Zemanas turėjo stiprų konkurentą – Karelą Schwarzenbergą. Kiek Zemanui padėjo laimėti rinkimus jo pozicija Rusijos atžvilgiu?

Mes nepretenduojame į sociologinį tyrimą, tačiau aš galiu pasakyti, kad prezidento Zemano reitingas per 2015 m. išaugo ir jo pozicija Rusijos atžvilgiu atspindi tam tikros Čekijos visuomenės dalies nuomonę. Per rinkimus ekspertai išsakė įvairių požiūrių. Pavyzdžiui, Praha ir kiti didieji miestai labiau palaikė Karelą Schwarzenbergą, o mažieji miestai ir periferija daugiausia palaikė Milošą Zemaną. Taip pat pagal sociologinius tyrimus už Zemaną balsavo žmonės, vyresni nei 60 metų, daugiausia pensininkai.

Ar „Kremliaus draugai čekai“ sulaukia Čekijos visuomenės palaikymo?

Tuos žmones, apie kuriuos kalbama mūsų filme, greičiau galima pavadinti „pilkaisiais kardinolais“, nes jie nėra tokie vieši kaip prezidentas. Tikriausiai vienintelė išimtis – „Lukoil“ „dukrelės“ Čekijoje vadovas Martinas Nejedlas, nes jis yra oficialus Čekijos prezidento patarėjas. Kai kurie ekspertai jį net vadina vyriausiuoju patarėju. Jis dalyvauja daugelyje viešųjų akcijų ir Zemanui pasisakant būna greta jo. Tai labai gerai matyti filme. Bet aš nė karto nemačiau, kad tas pats Martinas Nejedlas padarytų kokį nors viešą pareiškimą. T. y. jų įtaka didžiąja dalimi koncentruojasi į paties prezidento asmenį. O prezidentas – suprantama – turi įtakos visuomenei. Labai daug žmonių palaiko jį dėl humoro jausmo, daugeliui Čekijos visuomenės atstovų jis yra lyderis.

Bet, sprendžiant iš filmo kadrų, Zemanas – išgeriantis žmogus. Ar tai priimtina Čekijos visuomenei?

Negaliu atsakyti už visą Čekijos visuomenę. Prahoje, kur vyko didžioji mūsų tyrimo dalis, filmavimo metu žmonės man dažnai sakydavo, kad smerkia tokius prezidento veiksmus ir laiko juos gėdingais. Bet mažuose miestuose, gyvenvietėse Milošas Zemanas neabejotinai turi svorį, yra susikūręs žmogaus iš liaudies įvaizdį ir stengiasi jį palaikyti. Prieš persikeldamas į Prahos Hradą Milošas Zemanas gyveno daugiaaukštyje eiliniame Prahos miegamajame rajone. Šie dalykai žmones jo atžvilgiu nuteikia palankiai. Ir tikrai, eiliniai žmonės jo klauso ir nesiima viešai smerkti, filme mes apie tai kalbame.

Aš pastebėjau, kad vidutiniai statistiniai čekai nėra taip įsitraukę į politiką kaip, pavyzdžiui, vidutiniai ukrainiečiai. Pas mus bet kuri senutė nuo suoliuko laisvai papasakos, kas šiuo metu dedasi Ministrų kabinete, Aukščiausiojoje Radoje, kodėl vieni yra teisūs, o kiti – ne. Čekijoje to nėra, žmonės gyvena ramiau, jiems nėra būtina nuolat sekti politinę situaciją, ją analizuoti. Todėl jie nuo visko lyg labiau atsitolinę. O tie žmonės, kurie analizuoja politiką, dirba šioje sferoje, daro atitinkamas išvadas ir, suprantama, dideliuose miestuose tos išvados – ne prezidento naudai.

Kaip į jus ir jūsų kolegas buvo žiūrima Čekijoje? Juk atmintyje Ukrainos įvykiai dar gyvi.

Tai, ką aš patyriau – tai užjaučiantis, šiltas požiūris. Kai sakai, kad tu iš Ukrainos, dauguma stengiasi palaikyti tave žodžiu, bet politikai – viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Mes negalime sakyti, kad ten nėra kokių nors kitų srovių. Be žmonių, kurie supa prezidentą, yra pakankamai piliečių, kurie palaiko Kremliaus politiką. Neseniai Čekijoje išėjo jų žurnalisto Ondržejaus Kundros knyga, kurioje jis labai nuosekliai aprašo Putino draugus Čekijoje, ir aš manau, kad ši tema dabar turi tęsinį.

Jūs sakėte, kad Zemaną dažniausiai palaiko vyresnio amžiaus žmonės. Tai yra tie, kurie tikriausiai prisimena 1968-uosius. Kaip tai koreliuoja su tuo, kad šalyje, kurioje į Havelo laidotuves atėjo tūkstančiai žmonių, po dvejų metų dauguma balsuoja už lyderį, palaikantį Krymo aneksiją?

Man tai taip pat mįslė ir vienas iš klausimų, kurį aš, rengdama šį filmą-tyrimą, užduodavau sau. Galiu tik pasakyti, kad žmonės Zemaną palaiko ne dėl jo pozicijos Krymo aneksijos ar Kremliaus atžvilgiu, o dėl jo charizmatiškų poelgių. Jie prisimena 1989-uosius, kai Zemanas per Aksominę revoliuciją kalbėjo Prahos aikštėje ir pasmerkė komunistinį režimą. Jis tada sakė: „Šiuo metu mes esame Alžyro ir Peru lygyje.“ Šis pasakymas tada buvo pakankamai revoliucingas, nes viešai kritikuoti komunistinį režimą buvo labai rizikinga, o jis tai padarė. Kaip mums sakė vienas iš Karolio universiteto Prahoje profesorių, matyt, šie žmonės jaučia nostalgiją savo jaunystei, tam laikotarpiui, o Milošas Zemanas buvo jo dalis, todėl jie dabar jį ir palaiko. Tai vienas iš požiūrių, kurį mes išgirdome per savo tyrimą.

Kiek aktyviai ir produktyviai Čekijoje dirba tie, kurie propaguoja Kremliaus politiką?

Kai mes Prahoje baigėme savo tyrimą, ten buvo apie pusšimtį tinklalapių čekų ir slovakų kalbomis, kurie švelniau ar grubiau įvairiomis formomis palaikė Kremliaus politiką. Ir ši itin kieta propagandinė informacinė politika yra skirta labai skirtingiems gyventojų sluoksniams. Tai ir intelektualūs tinklalapiai, prastūminėjantys reikiamas tezes, ir net tinklalapiuose apie sodininkystę pasirodo straipsnių, naudingų Kremliui. Ir, ko gero, didžiausia problema yra ta, kad Kremlius bando, aš pasakyčiau, labai subtiliai užkariauti žmonių protus įvairiu lygmeniu. Ir tai ne tik kontraktas dėl dujų tiekimo tiesiai į prezidento rezidenciją per „Gazprom“ „dukrelę“ Čekijoje, o ir suplanuota politika, kuri vykdoma įvairiais lygmenimis, Čekijos gyventojų protų užkariavimo ir jų viliojimo į Kremliaus pusę politika.

Išversta iš Radio Svoboda

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras