Euro zonos problemas sukėlė ne tik prastas valdymas pietinėse bloko šalyse, bet ir skirtingas valstybių narių vertinimas bei nesąžiningas taisyklių įgyvendinimas. Šie veiksniai prisidėjo prie euroskeptikų iškilimo ir jų vaidmens sustiprėjimo Europos Sąjungoje (ES). Birželis buvo išskirtinai svarbus mėnuo Bendrijai, kai „Brexit“ supurtė jos pamatus. Liepa tapo reikšminga dėl atsakymo į minėtą britų žingsnį paieškų, nors tvariu ES keliu į augimą, gerovę ir plėtrą pradedama abejoti.

Euro zona nuolat susiduria su krizėmis, o pasirinkta politika nepadeda greitai jų įveikti. Bloko šalys yra labai skirtingos, o palūkanų normų keitimas vertinamas prieštaringai. Europos centrinis bankas (ECB) bando paspartinti infliaciją bloke, jo politikams, regis, rūpi konkurencingumo bei ekonomikos atgaivinimas. Europai beprasmiška toliau žaisti kaltinimų žaidimus, kritikuoti savo valstybes dėl per didelio biudžeto deficito ar skolų naštos. Sankcijos ir bausmės – prasta išeitis, nors apie jas pradedama kalbėti vis garsiau, o tai smukdo šalių narių iniciatyvas ir plėtros galimybių potencialą. Ekspertai tikina, kad nederėtų pamiršti pagarbos šalims, kurios stengiasi mažinti nedarbo lygį, kurti progas savo gyventojams, įtraukiant juos į darbo rinką.

Minėtos praktikos padeda sustiprinti įmonių investicijas, išvengti nuosmukio arba susilpninti jo padarinius, išmintingai naudoti išteklius, kad šie žingsniai atsipirktų ateityje. Tai aktualu ir Ispanijos bei Portugalijos atveju, kai kalbama apie pažeidžiamas ES taisykles. Apskritai Didžiosios Britanijos pasirinktas „Brexit“ gali tapti galimybe Europai išmintingai reaguoti į įvykius ir tobulėti, tačiau tai gali būti ir žingsnis į ES pabaigą, kuriuo bandys pasinaudoti euroskeptikai. Europa yra ir turi būti daugiau negu išskirtinių narių klubas, daugiau negu jos dalių suma, kadangi blokas įsipareigojęs ne vien europiečiams, bet ir visam pasauliui.

Pagal 2016 m. liepos 18 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.