Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos vertybiniai sąjungininkai Europoje: Ukrainoje (II) (6)

2016 07 29

Antroje Rusijos įtakos Europoje apžvalgų dalyje pateikiama pavyzdžių iš Ukrainos, kaip kuriami aljansai ir veikiama ne tik su politinių partijų, bet ir su visuomeninių organizacijų, religinio pobūdžio judėjimų bei religinių institucijų pagalba. Antipatija liberaliai demokratijai su neva iš jos kylančiomis ydomis yra bendra šiems judėjimams, ir tai skatina juos palaikyti V. Putiną, kuris su šiomis ydomis, jų akimis, nuoširdžiai kovoja. 

Sut vremeni (Суть времени)

Iš Rusijos kilę arba jos palaikomi ultrakonservatyvūs judėjimai ir asmenys suvaidino nemenką vaidmenį Ukrainos įvykiuose. Vienas jų – Sut vremeni („Laiko esmė“), įkurtas Sergejaus Kurginiano, buvusio teatro Maskvoje direktoriaus, vėliau tapusio politikos ideologu, agitavusiu prieš Sovietų Sąjungos iširimą. Organizacija išsirutuliojo kaip atsakas į liberalią poziciją diskusijose tokiais klausimais kaip destalinizacija ir Sovietų Sąjungos atkūrimas.

Kurginianas supina sovietinį imperializmą su socialiai konservatyviomis idėjomis, primenančiomis Biblijos Juostos (Bible Belt – neformalus geografinis regionas JAV, kur stiprų vaidmenį socialiniame ir politiniame gyvenime vaidina konservatyvūs evangelikai protestantai) pastorius ir „Arbatos vakarėlį“, tačiau papildytomis ne tradicine religija, o misticizmu ir mesianizmu. Nors pats skelbiasi komunistu, tik jo ekonominės pažiūros gali būti priskirtos prie kairiųjų. Svarbiausia Kurginiano mokymų tema yra aršus antivakarietiškumas ir apokaliptinė neišvengiamo Rytų ir Vakarų susidūrimo vizija. Judėjimas Rusijoje daugiausia užsiima įvairiomis iniciatyvomis prieš liberalias reformas vaiko teisių ir švietimo srityse.

Sut vremeni grupė Ukrainos socialiniuose tinkluose pradėjo kurtis po Ukrainoje vykusios parodos, skirtos dvidešimtosioms Sovietų Sąjungos žlugimo metinėms paminėti, taigi dar iki Maidano įvykių. Judėjimo nariai rengdavo smulkius protestus prieš Ukrainos asociacijos sutartį su ES. Remiantis ne vienu šaltiniu, Antonas Gurianovas, Sut vremeni koordinatorius Charkove, buvo vienas pagrindinių Charkovo liaudies respublikos iniciatorių, 2014 metų kovą dalyvavęs susirėmimuose Charkovo centre ir raginęs užimti vietinę valdžią.

„Ukrainos pasirinkimas“ (Український вибір)

Dar prieš Euromaidaną socialinis judėjimas „Ukrainos pasirinkimas“, 2012 metais virtęs partija, agitavo už Ukrainos prisijungimą prie Muitų sąjungos (Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas) ir prieš asociacijos su ES sutartį. Jos lyderis Viktoras Medvečiukas bendradarbiavo su Rusijos pasiuntiniu Sergejumi Glazgijevu, kurį Putinas 2013 metais atsiuntė į Ukrainą agituoti už Muitų sąjungą.

Visa apimanti nacionalinė kampanija prieš asociacijos sutartį vaizdavo Europą kaip seksualinio iškrypimo, sodomijos ir pedofilijos žemę. Ukrainos LGBT aktyvistas Maximas Eristavi teigia, jog „Ukrainos pasirinkimas“ buvo vienintelė organizacija iki Maidano, rengusi atvirai priešiškus mitingus prieš LGBT. Tipiška per šiuos mitingus ir reklamines akcijas skleista žinia teigė, kad „europietiškos vertybės reiškia gėjus, lesbietes ir seksualinį vaikų tvirkinimą“.

Pats Putinas asmeniškai atvyko, kai V. Medvečiukas Kijeve 2013 metų liepos 27 dieną surengė konferenciją „Ortodoksiškos-slaviškos vertybės – Ukrainos civilizacinio pasirinkimo pamatas“. Renginyje Putinas kalbėjo, kad rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai, nors dabar ir skirtingos tautos, kai atsivertė į krikščionybę, buvo viena tauta ir kad šias tris tautas vis dar sieja bendros vertybės. „Šis bendras pagrindas mus daro viena tauta“, – teigė Putinas. Toliau jis kalbėjo apie tai, kad inkorporavimas į Rusijos imperiją 17 amžiuje ir vėliau buvimas Sovietų Sąjungos sudėtyje buvo Ukrainai ekonomiškai ir finansiškai naudingas.

Toje pačioje konferencijoje V. Medvečiukas pasakojo apie judėjimo tikslus, daugmaž nuspėdamas artėjančią karinę agresiją Ukrainoje: „Ukrainos pasirinkimo“ judėjimas yra stiprus ortodoksiškų-slaviškų vertybių rėmėjas. Mes ir toliau ginsime idėjas, civilizacinį pasirinkimą ir filosofiją, kurią mūsų protėviai atnešė į šią teritoriją kartu su krikščionybe... Jeigu Vakarų pasaulis mano, kad pasirašius laisvosios prekybos asociacijos sutartį tarp Ukrainos ir ES jis gali naikinti vertybes, dvasinius ir moralinius mūsų pasaulio pamatus, jis daro didelę klaidą... Po to, kai bus pasirašyta sutartis, Vakarų vertybės, primestos mūsų visuomenei, netaps mūsų kasdienio gyvenimo filosofija. Agresyvus juvenalinės justicijos stūmimas, homoseksualizmo ir tos pačios lyties porų santuokų propaganda sukels visiškai priešingą reakciją, nei Briuselio ir Vašingtono pareigūnai gali įsivaizduoti. Tai sukurs nesantaiką tarp vyriausybės ir žmonių. Tai virs kova už dvasines vertybes, už ortodoksinių krikščioniškų moralinių taisyklių, šeimos ir mūsų tikėjimo išlikimą ir stiprėjimą.“

Panašu, jog „Ukrainos pasirinkimas“ susijęs su Rusijoje veikiančia, ortodoksine-patriotine prisistatančia nacionalistine organizacija Narodnyj sobor (Liaudies asamblėja). Svetainėje galima rasti 57 Igorio Druzo, Narodnyj sobor Ukrainos padalinio lyderio, įrašus. Partijos svetainė iš esmės ir yra įvairių prorusiškų lyderių įrašų rinkinys. Dauguma šių veikėjų dabar arba ekspatrijavę, arba gyvena už fronto linijų Donbase.

Konstantinas Malofejevas

Konstantinas Malofejevas yra iš Rusijos kilęs investicijų bankininkas ir Marshall Capital Group savininkas. Iki 2000 metų jo atžvilgiu buvo atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl nesumokėtų skolų Prancūzijos investiciniam fondui ir Rusijai priklausančio VTB banko britiškam padaliniui. Kai tyrimas įsibėgėjo ir vienas iš jo pavaldinių buvo suimtas, Malofejevas virto ortodoksinių vertybių ir Rusijos interesų gynėju pasaulyje. Jis suvaidino svarų vaidmenį organizuojant prorusiškus sukilimus Kryme ir Donbase, po jų abi skolos buvo nurašytos.

Pats Malofejevas teigia, jog tiesiog užsiima labdara. Jo manymu, Putinas yra geriausias Rusijos vadovas per pastaruosius 80 metų. Gazeta.ru paklaustas, kokias idėjas jis remia, Malofejevas atsakė: „Pasaulio, paremto tradicinėmis vertybėmis. Deja, gyvename kitokiame – netradiciniame, revoliuciniame pasaulyje. Kai kalbu apie normas ir tradicijas, turiu omenyje krikščionišką pasaulėžiūrą. Mes turime – visų pirma dvasiniame, tuomet kultūriniame ir socialiniame lygmenyse – atsikratyti materialistinių ir paviršutinių 20 amžiaus mokymų, turiu omenyje, marksizmo, fašizmo ir liberalizmo.“

Iš jo interviu matyti, kad Malofejevas suvokia šiuolaikinį pasaulį kaip Vakarų oligarchų klubo septinto dešimtmečio išradimą. Panašu, jog ir jis bando steigti panašias grupes, kurios formuotų ateities pasaulio tvarką. Malofejevo Šventojo Bazilijaus fondas rengia susitikimus tarptautinio elito nariams, kuriems būdingos socialiai konservatyvios idėjos ir regresyvios politinės pažiūros. Į vieno jo pagalbininkų pašto dėžutę įsilaužę Anonymous International programišiai rado sąrašą žmonių įvairiose šalyse, laikomų potencialiais tinklo nariais. Šį sąrašą Šveicarijos ir Italijos žiniasklaida pavadino „juoduoju“. Šventojo Bazilijaus fondas primena Vladimiro Jakunino Šventojo Andrejaus fondą, iš pažiūros užsiimantį tokio paties pobūdžio veiklomis. Tokių veikėjų kaip Malofejevas įtaka jaučiama ir gerokai už Rusijos bei Ukrainos ribų, pavyzdžiui, Graikijoje.

Apžvalgas įvairiose šalyse 2015 metais atliko Political Capital Institute, Centre for East European Policy Studies, Marie Mendras, Alain Guillemoles, Francisco Malavassi, Mėta Adutavičiūtė ir žurnalistas iš Rusijos, kurio tapatybė neatskleidžiama saugumo sumetimais.

Apžvalgą parėmė Atviros Lietuvos fondas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras