Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos vertybiniai sąjungininkai Europoje: Graikijoje, Vengrijoje (III) (5)

2016 08 05

Trečioje Rusijos įtakos Europoje apžvalgos dalyje pateikiama pavyzdžių iš Graikijos ir Vengrijos, kaip kuriami aljansai ir veikiama ne tik su politinių partijų, bet ir su visuomeninių organizacijų, religinio pobūdžio judėjimų bei religinių institucijų pagalba. Antipatija liberaliai demokratijai su neva iš jos kylančiomis ydomis yra bendra šiems judėjimams, ir tai skatina juos palaikyti V. Putiną, kuris su šiomis ydomis, jų akimis, nuoširdžiai kovoja. 

Graikija

Syriza vyriausybė

Kartu su Kipru Graikija, kaip ES ir NATO šalis, yra unikali savo prorusiškumu visame politiniame spektre. Konstantinas Malofejevas, kalbėdamas apie Graikiją, kurią pirmą kartą aplankė kaip jaunas piligrimas, teigė, kad „graikai yra mūsų ortodoksai broliai, ir aš asmeniškai sunerimęs dėl jų – kaip esu sunerimęs dėl bulgarų ir serbų“. Paklaustas, ko, jo manymu, šie tikisi iš Rusijos, K. Malofejevas atsakė, jog „jie tikisi, kad mes virsime valstybe, kuri atvirai gins krikščioniškas vertybes. Nes daugiau nėra jėgos, kuri tą darytų šiuo metu. Tik Vatikanas reaguoja į krikščionių persekiojimą, bet jis neturi jokios realios įtakos. Mes esame vienintelė didžioji valstybė, kuri nesigėdija kalbėti apie savo ortodoksinius krikščioniškus įsitikinimus. Rusija šia prasme – viltis dviem milijardams pasaulio krikščionių.“

K. Malofejevas, turintis nuosavą rusų ortodoksų televizijos kanalą „Cargrad“, teigiama, nusipirko ir kol kas neįvardintą populiarų televizijos kanalą Graikijoje. Daugiausia diskusijų jo ryšiai su Syriza vyriausybe sukėlė, kai buvo nutekintas K. Malofejevo draugo Panos Karageorgis vestuvių svečių sąrašas. Šventę pastarasis organizavo šalia Maskvos, mat K. Malofejevui dėl jo vaidmens Ukrainoje uždrausta vykti į ES. Tarp svečių buvo tuo metu dar būsimas gynybos ministras Panos Kammenos iš Nepriklausomų graikų partijos, prisijungusios prie Syriza koalicijos. Kammeno vadovaujamas Geopolitinių studijų institutas pabrėžia partnerystę su RISI (Rusijos strateginių tyrimų institutu) – rusišku Stratcom arba britų RUSI (Karališkojo jungtinių pajėgų gynybos ir saugumo tyrimų instituto) ekvivalentu. RISI veikė po Rusijos užsienio žvalgybos sparnu, vėliau perėjo prezidento administracijos žinion. Centro direktorius Leonidas Rešetnikovas iki 2009 metų vadovavo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos Analizės departamentui.

Syrizai artimas šaltinis visgi teigia, kad ji dabar tapusi labiau proamerikietiška nei prorusiška, tačiau, anot jo, Rusija ir toliau naudosis Graikija kaip silpna ES vieta. Aktyvių veiksmų tikimasi ir šiais metais, jie abiejų šalių oficialiai paskelbti Graikijos ir Rusijos draugystės metais.

Panašaus požiūrio laikosi ir daugybę kartų Graikijoje lankęsis Rusijos eurazijanistas Aleksandras Duginas. Graikijos užsienio reikalų ministro Nikos Kotzias jis buvo pakviestas skaityti paskaitą Pirėjo universitete. Vėliau Radio Liberty citavo paskaitoje kalbėjusį A. Duginą, kad Graikija neturėtų jungtis prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos Sąjungos: ji turėtų save pozicionuoti kaip „rytinį europietiškos tapatybės polių“ Europos Sąjungoje kartu su Serbija ir kitomis ortodoksiškomis šalimis.

Vengrija

Jobbik Magyarorszagert Mozgalom

Vengrija nuo Graikijos ir Ukrainos skiriasi tuo, kad prorusišką darbotvarkę čia „stumia“ išskirtinai vietiniai veikėjai. Vengrų politikai buvo puikiai panaudoti Rusijos vidinei propagandai, pavyzdžiui, partijos Jobbik Magyarországért Mozgalom (Jobbik, Judėjimas už geresnę Vengriją) parlamentarai, stebėję tariamus referendumus Kryme ir Donbase, arba ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kurio stiprią retoriką prieš ES nuolat retransliuoja Rusijos televizijos kanalai. Istorijos apie Rusijos įtaką Vengrijoje daugiausia sukasi apie du asmenis – „Jobbik pinigine“ pramintą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą Bélą Kovácsą bei buvusį Rusijos ambasados pareigūną Szilardą Kissą.

B. Kovácsas ir Jobbik lyderis Gaboras Vona ne kartą keliavo į Maskvą. Jų tenykštėje aplinkoje – Aleksejaus Žuravliovo vadovaujamos partijos Rodina (Tėvynė) lyderiai, parlamentarai iš Vladimiro Žirinovskio partijos RLDP (Rusijos liberalai demokratai) ir NOD (Nacionalinis išsivadavimo judėjimas) nariai. NOD – tai nauja organizacija, tarnaujanti kaip Putino prieš Maidaną nukreipto judėjimo pagrindas ir organizuojanti provalstybinius mitingus Maskvoje. Nemažai G. Vonos bendraminčių, tokių kaip Dūmos deputatai Ivanas Gračevas ir Vasilis Tarasiukas (pastarasis vadovauja Rusijos ir Vengrijos draugystės bendruomenei), yra energetikos profesionalai ir specializuojasi energetikos teisėkūroje. Dujotiekiai ir branduolinė energetika yra pagrindiniai Rusijos ir Vengrijos santykių aspektai, o Jobbik tradiciškai remia tokius Rusijos energetikos projektus kaip „South Stream“.

Ideologiją ir vertybes gerai atspindi keletas ištraukų iš paskaitos, kurią A. Dugino kvietimu Maskvos valstybiniame universitete skaitė G. Vona ir B. Kovácsas.

„Šiuo metu Rusija yra vienintelė Europos vertybių sergėtoja. Nors ir keista, bet ES sunkiai gali būti pavadinta europietiška. Daug daugiau europietiškos esmės yra išsaugota Rusijoje ir Rusijos dėka. Deja, amerikanizmas išplito po pasaulį.“

„Galbūt daugelis Rusijoje tiki, kad Europa yra JAV sąjungininkė. Iš tiesų Europa vaidina paklusnaus tarno, vykdančio JAV įsakymus, vaidmenį.“

„Kur link juda Europa? Kokia jos ateitis? Visiems akivaizdu, kad ES yra neveikiantis modelis. Man ir mano partijai Rusija nėra Europos priešas, kaip daugelis Vakaruose galvoja. Tai paskutinis Europos šansas.“

„Užuot Europą kolonizavusi, kaip JAV šiuo metu daro, Rusija turėtų rasti sąjungininkų ir kartu su jais sukurti naują Europą, kurios nare bus ir ji pati. Centrinei ir Rytų Europai, kurios dalis yra Vengrija, tai yra gyvybės ir mirties klausimas.“

„Kai tik Jobbik prisidės prie vyriausybės ir turės ten pakankamą atstovavimą, Vengrija paprasčiausiai prisijungs prie Eurazijos Sąjungos.“

Tolstojaus asociacija

Tolstojaus asociacija už Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimą buvo įsteigta 2011 metais Demokratinio forumo partijai priklausančio parlamentaro Sándoro Lezsáko ir diplomato Ernő Keskeny iniciatyva. Steigiamojoje deklaracijoje sakoma, kad reikia vienijančio forumo „bendram mąstymui, paremtam bendromis kultūrinėmis ir krikščioniškomis vertybėmis“, kuriant „realistinį“ požiūrį į Rusiją Vengrijos visuomenėje ir populiarinant Vengriją Rusijoje. Deklaraciją pasirašė ir Péteris Erdő, Romos katalikų arkivyskupas iš Estergomo, bei Vengrijos arkivyskupas. Nuo 2011 metų asociacija surengė seriją kultūrinių renginių, padeda tirti bendras istorines Rusijos ir Vengrijos šaknis, įkūrė Kultūros darbo grupę, atsakingą už bendradarbiavimą su Rusijos socialinių mokslų atstovais.

Tradicionalistų organizacijos

Vengrijoje yra keletas krikščioniškų nevyriausybinių organizacijų, susijusių arba su Fidesz-Krikščionių demokratų liaudiespartija (KDNP), arba su Romos katalikų bažnyčia. Alfa aljansas už negimusių, naujagimių, vaikų ir šeimų apsaugą dalyvavo Jobbik rengtoje konferencijoje prieš romus ir imigrantus. Kartu su ja Keresztény Értelmiségiek Szövetsége (KÉSZ, Krikščionių intelektualų asociacija), įkurta KDNP partijos, pasirašė peticiją, palaikančią prieš LGBT nukreiptą Rusijos įstatymą.

Viena pagrindinių tradicionalistų veikėjų yra Edit Frivaldszky, vadovaujanti asociacijai Kartu už gyvybę, vienai iš Vengrijos organizacijų, pasirašiusių tą pačią peticiją. E. Frivaldszky dirba Katalikiškam forumui už gyvybę ir dalyvauja keliuose europiniuose tradicionalistų tinkluose. Ji buvo viena iš europinio judėjimo už abortų draudimą „Vienas iš mūsų“ steigėja ir Vengrijoje atstovauja prancūziškam judėjimui prieš LGBT La Manif Pour Tous bei CitizenGO tinklui. Daugiau apie Ispanijoje, Madride įsteigtą CitizenGO ir organizacijos ryšius su V. Putino administracijai artimais žmonėmis – skyriuje apie Ispaniją. 

Apžvalgas įvairiose šalyse 2015 metais atliko Political Capital Institute, Centre for East European Policy Studies, Marie Mendras, Alain Guillemoles, Francisco Malavassi, Mėta Adutavičiūtė ir žurnalistas iš Rusijos, kurio tapatybė neatskleidžiama saugumo sumetimais.

Apžvalgą parėmė Atviros Lietuvos fondas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras