Didžioji Britanija buvo mėgstama jaunų graikų, kai Graikijoje jaunimo nedarbas viršija 50 proc., tačiau po vadinamojo „Brexit“ daugelis jų yra gerokai sunerimę dėl savo ateities. Vienas nesėkmės scenarijus greitai pakeičia kitą. Praėjusią vasarą buvo nuolat kalbama apie „Grexit“, galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Vis dėlto tuomet susitarta dėl trečiojo finansinės pagalbos paketo. Tai įvyko paskutinę minutę ir atitolino pavojingus padarinius šaliai ir blokui. Po metų „Brexit“ tapo realybe, kai D. Britanija nusprendė trauktis iš Bendrijos. Apie 52 proc. rinkėjų palaikė minėtą pasirinkimą.

Prieš ketverius metus Anthimosas Patsiouras atvyko į Londoną ir su verslo partneriu valdo graikiško maisto restoraną. A. Patsiouro teigimu, „Brexit“ jau pradeda atsiliepti verslui. Maisto importas iš Graikijos brangsta, silpnėja svaras, tad tenka susidurti su nemenkais iššūkiais. Apskritai, Graikijos jaunimas dirba D. Britanijoje, kad susitaupytų studijoms britų universitetuose. Kai kurie jauni graikai mano, kad kiekviena nauja pradžia sunki, bet mes gyvename ir darome progresą.

Viena iš pagrindinių „Brexit“ nulėmusių priežasčių buvo nerimas dėl pernelyg didelio imigrantų srauto, kuris atvyksta į D. Britaniją, o pasitraukimas iš ES esą išspręstų šią problemą. Graikai savo šalį palieka dėl ekonominės krizės, D. Britanijoje Graikijos jaunimas siekia darbo arba išsilavinimo. Stella Christodoulopoulou, vadovaujanti teatrui ir gyvenanti Londone jau beveik metus, „Brexit“ poveikio kol kas nejaučia, kadangi praėjo per mažai laiko pokyčiams įvertinti.

Stella teigia, kad situacijos, kurios vertė diskutuoti dėl „Grexit“, o vėliau baigėsi „Brexit“ pasirinkimu, rodo, jog Europos politikoje esama rimtų problemų, kyla daug iššūkių politinėse ir socialinėse struktūrose, o jie gali nuvesti prie neatrastų galimybių. Naujoji D. Britanijos premjerė Theresa May pirmąją savo darbo dieną pasakė, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“. Tokia padėtis gali tapti kliūtimi ES piliečiams ateityje patekti į D. Britaniją, bet neturėtų labai pakeisti dabar šalyje dirbančių imigrantų ateities.

Pagal 2016 m. rugpjūčio 3 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.