Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. liepos 4–17 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (II) (70)

Algirdas Karijotas
2016 08 10

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Ukrainos gynybos ministerijos Karinės politikos, strateginio planavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Anatolijus Petrenka informavo, kad NATO per pastaruosius dvejus metus Ukrainos gynybiniams pajėgumams atkurti skyrė 130 mln. JAV dolerių. O pirmą šių metų pusmetį Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo paramos iš užsienio už 60 mln. JAV dolerių. Paminėtina, kad per 2014–2015 metus paramos gauta už 57 mln. JAV dolerių iš 20 užsienio valstybių. Pagrindiniai paramos donorai – JAV, Kanada, Didžioji Britanija ir Lietuva. 

Ukrainoje lankėsi Gruzijos generalinio štabo viršininkas Vachtangas Kapanadzė. Per susitikimą su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku pasikeista nuomonėmis dėl Rusijos Federacijos politikos Ukrainos ir Gruzijos atžvilgiu, aptartos išmoktos pamokos.

Kijeve lankėsi JAV karinių oro pajėgų (KOP) delegacija, vadovaujama KOP sekretorės Deboros Lee James. Delegaciją priėmė pavaduojantis Ukrainos gynybos ministrą Ivanas Rusnakas. Buvo aptarta dvišalio bendradarbiavimo Ukrainos karinės-politinės situacijos kontekste klausimai, Ukrainos KOP plėtros perspektyvos, galimos paramos sritys.

JAV neatlygintinai perdavė Ukrainai keturis priešartilerinės ugnies radarus AN/TPQ-36 ir dešimt radarų AN/TPQ-49. Iškilmingoje perdavimo ceremonijoje Boryspilio oro uoste dalyvavo šalies prezidentas Petro Porošenka ir JAV ambasadorius Geoffrey‘is Pyattas. Paminėtina, kad AN/TPQ-36 gali aptikti priešo minosvaidžius, artileriją ir raketinės ugnies sistemas 14,5–24 km diapazone ir vienu metu sekti iki 99 iššautų sviedinių ar raketų, o AN/TPQ-49 gali aptikti priešo minosvaidžius iki 10 km atstumu, vienu metu nustatyti ir sekti iki 10 iššautų sviedinių, o raketinių ir artilerijos sistemų šūvius aptinka 50–10 km diapazone.

Ukrainos kariai šiais metais dar dalyvaus ketveriose tarptautinėse karinėse pratybose užsienyje ir vienose – namie („Klevo arka-2016“) Javorivo poligone. Pirmą pusmetį Ukrainos kariai kaip stebėtojai ar štabo karininkai dalyvavo 14-oje tarptautinių pratybų. Paminėtina, kad šiuo metu 507 Ukrainos kariai dalyvauja tarptautinėse operacijose ir misijose.

Užsienyje Ukrainos kariai dalyvaus šiose pratybose: liepos 26 d.–rugpjūčio 7 d. Rumunijoje pratybose „Saber Guardian-2016“ dalyvaus 15 karių ir 38 karininkai iš bataliono taktinės grupės štabo; rugpjūčio 1–12 d. Lietuvoje – pratybose „Ugninis griausmas-2016“ („Flaming Thunder-2016“) dalyvaus 50 karių su technika ir ginkluote (minosvaidžių būrys); rugsėjo 19–23 d. Rumunijoje pratybose „Light Avalanche-2016“ dalyvaus 30 karių; ir Bosnijoje ir Hercegovinoje 70 karių dalyvaus pratybose REGEX-2016.

Pasak Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Philipo Hammondo, britų instruktoriai iki kitų metų kovo planuoja parengti 4 000 Ukrainos karių. Dėl dvišalio karinio bendradarbiavimo britai esantys optimistiški.

Ukrainos prezidentas patvirtino naujus karinės uniformos skiriamuosius ir pasižymėjimo ženklus. Esminis skirtumas – penkiakampės žvaigždės keičiamos į lygiakraščius rombus.

Gynybos ministerijos įsakymu praplėstas pareigybių, kuriose gali tarnauti moterys, sąrašas. Anksčiau moterys galėjo tarnauti medicinos, ryšių, maisto, apskaitos pareigybėse, o dabar tų pareigybių yra per 100.

Chmelnyckio srityje, Starokostiantynivkos aerodrome per mokomąjį skrydį kildamas nukrito ir sudužo Ukrainos KOP lėktuvas „Su-25“. Pilotui pavyko katapultuotis.

Tarptautinė žurnalistinių tyrimų ekspertų grupė „Bellingcat“, vykdanti nepriklausomą aviakompanijos „Malaysia Airlines“ lėktuvo „Boeing 777-200“, 2014 m. liepos 17 d. skridusio reisu MH-17, numušimo virš Ukrainos teritorijos tyrimą, paskelbė ataskaitą „Atvirų šaltinių tyrimas apie MH-17: po dvejų metų“. Joje teigiama: „...mes manome, jog įrenginys „Buk“, iš kurio buvo numuštas MH-17, atvežtas iš Rusijos, o Rusijos valdžios atstovai, bandantys suversti kaltę priešingai pusei, melavo, fabrikavo įrodymus ir užsiėmė plagijavimu iš socialinių tinklų.“

Ataskaitoje teigiama, kad nuotraukomis iš palydovų, kurias 2014 m. liepos 21 d. pateikė Rusijos gynybos ministerija, „buvo taip smarkiai manipuliuojama, jog jos nekelia nė mažiausio pasitikėjimo“, yra labai blogos kokybės ir rodo Rusijos valdžios pastangas klaidinti pasaulio visuomenę.

Antiteroristinė operacija

Liepos 3–17 dienomis paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo 51 iki 77. Per juos 21 Ukrainos karys žuvo ir 101 buvo sužeistas. Vienas Ukrainos karys papuolė į nelaisvę, Marjinkoje patruliui patekus į pasalą. Buvo užfiksuota apie 40 nepilotuojamų skraidančių aparatų skrydžių, keletas jų atskrido iš Rusijos teritorijos.

Luhansko kryptimi paliaubos pažeistos prie Popasnos, Novooleksandrivkos, Novozvanivkos, Stanyčno Luhanskės, Syzės, Senojo Aidaro, Lopaskinės, Krymskės gyvenviečių ir neveikiančio Zolotojės kontrolės ir praleidimo punkto. Prie Trojickės buvo aptikta separatistų diversinė grupė iš 20 asmenų. Po mūšio priešas pasitraukė, kovos lauke palikęs 3 sužeistus karius, iš jų vienas mirė. Kiti du sužeistieji paimti į nelaisvę.

Donecko kryptimi paliaubos pažeistos Svitlodarsko lanke prie Svitlodarsko, Trojickės, Luhanskės, Travnevės, prie Horlivkos esančiose Zaicevės, Majorsko, Nevelskės, Verchniotoreckės, Novoselivkos, Novhorodskės, Antrosios Mykolajivkos gyvenvietėse ir link Donecko – Antrojoje Novoselivkoje, Avdijivkoje, Opytnėje, Piskuose ir Donecko oro uosto prieigose.

Mariupolio kryptimi paliaubos pažeistos Krasnohorivkoje, Marjinkoje, Bohdanivkoje, Novohryhorivkoje, Starohnativkoje, Čermalyke, Novotrojickėje, Talakivkoje, Hnutovėje, Berezovėje, Pavlopilyje, Hranitnėje, Lebedinskėje, Vodianėje ir Šyrokinėje.

ESBO Nuolatinė Taryba trims mėnesiams, iki spalio 31 d., pratęsė stebėtojų misijos darbą Rusijos ir Ukrainos pasienio Gulkovo ir Donecko punktuose.

Liepos 13 d. Minske vyko trišalės kontaktinės grupės susitikimas. Kalbėta dėl Donbaso ypatingojo statuso. Politinio pogrupio nariai ir ESBO koordinatorius Pierre‘as Morelis teigė nematę viešoje erdvėje Ukrainos politikų deklaruojamų parengtų įstatymo projektų, kurie artimiausiu metu bus svarstomi Aukščiausiojoje Radoje. Rusijos delegacijos atstovas Borisas Gryzlovas sakė, kad Donbaso ypatingojo statuso įstatymo tekstas turėtų būti aptartas Normandijos formatu ir šis dokumentas turėtų tapti konflikto sureguliavimo pagrindu. Dėl rinkimų pažymėta nedidelė pažanga administravimo dalyje. Situaciją apsunkina Ukrainos deleguotų atstovų pogrupyje kaita.

Nors šalys pripažįsta, kad keistis belaisviais svarbu, Ukrainos pusė neišgirdo atsakymo į siūlymą keisti 50 separatistų į 25 sunkiai sergančius nelaisvėje laikomus ukrainiečius. Ukrainos delegacija į klausimą, ar Rusijos pusė nenori pasidomėti paskutiniu metu sulaikytais savo kariškiais, išgirdo atsakymą, kad Rusijos karių Donbase nėra. Paminėtina, kad Briuselyje vykusiame NATO ir Rusijos tarybos susitikime Rusijos Federacijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško sakė, jog Rusija jokių karinių veiksmų Ukrainoje nevykdo. O separatistų atstovai pasisako už nelaisvėje laikomų asmenų keitimą pagal formulę „visi už visus“, Ukrainai pritaikius Minsko susitarimuose deklaruojamą amnestiją. Šalys susitarė sustiprinti bendradarbiavimą su tarptautiniu Raudonuoju Kryžiumi ir sudaryti sąlygas identifikuoti žuvusiuosius bei lankyti sulaikytuosius.

Dėl pasienio kontrolės perdavimo Ukrainai ESBO atstovas Martinas Sajdikas siūlė prie trišalės kontaktinės grupės sukurti dar vieną pogrupį, kuris ir spręstų tą klausimą. Ukrainos delegacija pažymėjo, kad be sienos kontrolės, jos uždarymo kitų klausimų sprendimas negalimas.

Sutarta ir artimiausiu metu ruošiamasi pasirašyti šalių kovinių vienetų atitolinimo viena nuo kitos dešimtyje vietovių dokumentą. Saugumo zonomis privalo tapti esami kontrolės ir praleidimo punktų rajonai. Konflikto šalys paragintos dėti visas pastangas, kad būtų išvengta civilių gyventojų aukų.

JAV valstybės sekretorius J. Kerry po susitikimo Maskvoje su V. Putinu pasakė, kad, nors esama daug neišspręstų klausimų, pokalbiai Kremliuje buvo vaisingi ir galimas situacijos Ukrainoje sureguliavimas vertinamas pozityviai, o pokalbis su V. Putinu buvo „ypač tiesus ir atviras“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 70)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras