Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos vertybiniai sąjungininkai Europoje: Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje (V)

2016 08 19

Penktoje Rusijos įtakos Europoje apžvalgų dalyje pateikiama pavyzdžių iš Italijos, Ispanijos ir Latvijos, kaip kuriami aljansai ir veikiama ne tik su politinių partijų, bet ir su visuomeninių organizacijų, religinio pobūdžio judėjimų bei religinių institucijų pagalba. Antipatija liberaliai demokratijai su neva iš jos kylančiomis ydomis yra bendra šiems judėjimams, ir tai skatina juos palaikyti V. Putiną, kuris su šiomis ydomis, jų akimis, nuoširdžiai kovoja. 

Italija

Lombardia-Russia Associazione Culturale

Organizacijų ir veikėjų, skleidžiančių Rusijos vertybinę įtaką Italijoje, epicentre yra Aleksejus Komovas, Lombardia-Russia Associazione Culturale (Lombardijos ir Rusijos kultūros asociacija) ir Gianluca Savoini. Jau anksčiau aprašytas A. Komovas atstovauja Rusijai Pasauliniame šeimų kongrese, JAV įsteigtoje organizacijoje, remiančioje krikščioniškas vertybes tarptautinėje erdvėje (ginančioje „natūralią“ šeimą, kovojančioje prieš tos pačios lyties asmenų santuokas, abortus, lytinį švietimą). A. Komovas taip pat talkina Rusijos ortodoksų bažnyčiai palaikant tarptautinius ryšius. Jis veikia per advokacijos grupę Family Policy („Šeimos politika“), vadovauja tarptautiniams Šventojo Bazilijaus fondo ir Šeimos reikalų, motinystės ir vaikystės apsaugos patriarchų komisijos projektams.

Lombardia-Russia Associazione Culturale pati organizuoja ir padeda organizuoti įvairius tradicines vertybes skatinančius renginius, kuriuose dažnai dalyvauja A. Komovas ir G. Savoini.

Kitos aktyvios su A. Komovu dirbančios tradicines vertybes ginančios organizacijos yra Provita, Associazione Culturale La Torre ir Giuristi per la Vita („Teisininkai už gyvybę“). Komovas dalyvavo ne viename jų renginyje, pavyzdžiui, konferencijoje apie genderizmo ideologijos agresiją. Kai kurie renginiai organizuojami kartu su Associazione Lombardia-Russia, pavyzdžiui, konferencija apie Rusijos keliamus iššūkius pasauliui šiai pradėjus ginti „tradicinę“ šeimą.

Associazione Culturale La Torre

Associazione Culturale La Torre (Torės kultūros asociacija) – katalikiška asociacija, įsteigta 2004 m. Volane, Trente, taip pat organizuoja konservatyvius renginius, tokius kaip „Gyvybė ir šeima: Vakarų krizė ir Rytų renesansas“, kurioje dalyvavo ir A. Komovas bei Antonio Brandi iš Provita, arba „Rusija ir Europa: trečiojo tūkstantmečio iššūkis“, kurioje buvo siekiama parodyti Rusijos didybę, o Putiną pristatyti kaip tradicinių vertybių gynėją.

Lo Sai?

Lo Sai? – tai privačių asmenų įkurta sąmokslo teorijų mėgėjų grupė, skleidžianti proputiniškas žinutes internete. Dalis jų susijusios su tarptautine politika, kitos – su tradicinių vertybių sklaida, ypač prieš LGBT nukreiptu judėjimu. Grupė turi itin didelę auditoriją socialiniame tinkle Facebook – net 152 tūkstančius sekėjų.

Ispanija

A. Komovas ne kartą buvo kviestas ir į Ispaniją, Madridą dalyvauti įvairiuose forumuose, organizuojamuose Hazte Oír, CitizenGo ir Más Libres. Visos šios organizacijos iš esmės valdomos tų pačių žmonių. Luca Volontè, A. Komovas ir Ignacio Arsuaga dominuoja renginių darbotvarkėse ir glaudžiai bendradarbiauja. I. Arsuaga yra Ispanijos Pasaulinio šeimų kongreso prezidentas. Tai leido jam užmegzti artimus santykius su A. Komovu. I. Arsuaga yra itin aktyvus socialiniuose tinkluose, nuolat giria Rusijos veiksmus abortų draudimo klausimu – 2015 metais grupė Dūmos deputatų parengė abortų draudimo įstatymo projektą. I. Arsuaga taip pat skelbėsi norįs, kad Ispanijos valdžia imtųsi tokių pat priemonių tradicinei šeimai ginti, kokių ėmėsi Rusijos valdžia.

Ispanijoje įsikūrusi CitizenGo pristato save kaip pasaulinę krikščioniškojo internetinio lobizmo platformą. Platforma veikia panašiai kaip ir ispaniškasis jos variantas Hazte Oír – tai internetinė erdvė, skirta įvairioms kampanijoms organizuoti, rinkti parašus elektroninėms peticijoms, siųsti laiškus politikams ir valdžios institucijoms. I. Arsuaga ir L. Volontè yra jos valdybos nariai.

Latvija

Tėvynainiai ir visuomeniniai judėjimai

Konservatyvusis V. Putino posūkis neaplenkė ir Latvijos tėvynainių, kurie, pajutę pokyčius, prisijungė prie naujos bangos. Pavyzdžiui, Vladimiras Lindermanas, neregistruotos Nacionalbolševikų partijos ir partijos „Už gimtąją kalbą“ Latvijoje lyderis, anksčiau rūpinosi tik Latvijos nepiliečių problema, tačiau dabar aktyviai agituoja ir už tradicinės šeimos klausimus.

Kitas aktyvus tėvynainių politikos veikėjas istorikas Viktoras Guščinas buvo vienas iš pasirašiusiųjų laišką Latvijos politikams dėl Lailos Braiz, latvių imigrantės Didžiojoje Britanijoje, iš kurios vaiko teisių tarnybos dėl nepriežiūros paėmė vaiką, taip sukeldamos stiprią Latvijos visuomenės reakciją. Protesto judėjime šiuo klausimu 2013 m. rugsėjį aktyviai dalyvavo Dzimta, tėvų organizacija, kovojanti su juvenaline justicija, homoseksualumo propaganda ir vaikų paėmimu iš šeimų.

Dzimta intensyviai bendradarbiauja su asociacija „Apginkime mūsų vaikus“, kurios narys, jau minėtas V. Lindermanas dalyvavo įvairiose viešose akcijose, susijusiose su tėvynainių politikos sklaida. 2013 metais asociacijos nariai ortodoksų dvasininkas Kasparas Dimiteras ir V. Lindermanas siekė inicijuoti vaiko teisių įstatymo pataisas uždraudžiant informacijos apie tos pačios lyties asmenų santykių sklaidą, tikėdamiesi, jog tai padės užkirsti kelią 2015 metais Rygoje vykusiam „Baltic Pride“ renginiui. Taigi nacionalbolševikas V. Lindermanas tapo aktyviu konservatyvių idėjų rėmėju.

Politinės partijos

Toks pat staigus polinkis į tradicines vertybes stebimas ir prorusiškose partijose. 2014 metais Latvijos rusų sąjunga kartu su Latvijos regionų asociacija inicijavo vaiko teisių įstatymo pataisas, draudžiančias lytinį švietimą mokyklose ir darželiuose. Pataisas parėmė dauguma Latvijos parlamento. Sąjungos poziciją komentavusi jos atstovė Irina Cvetkova teigė: „Tradicinių vertybių svarba gerokai sumenko modernioje visuomenėje. Tradicinė šeima diskredituota ir yra agresyviai spaudžiama. Šią liepą šešios krikščionių denominacijos atviru laišku kreipėsi į visuomenę kviesdamos išlaikyti moralę šiandieninėje visuomenėje ir palaikyti tas vaikų švietimo iniciatyvas, kurios paaiškina lytinius santykius pagal santuokos ir šeimos formą, įtvirtintą Konstitucijoje, natūralų žmogaus seksualinį gyvenimą ir žmogiškąsias ir krikščioniškas vertybes.“ Prieš pakeičiant pavadinimą „Už žmogaus teises suvienytoje Latvijoje“ į Latvijos rusų sąjungą, jos nariai vengė diskusijų apie tradicinę šeimą, tačiau situacija pasikeitė, Putinui pradėjus kaltinti ES griaunant tradicinę šeimą.

Apžvalgas įvairiose šalyse 2015 metais atliko Political Capital Institute, Centre for East European Policy Studies, Marie Mendras, Alain Guillemoles, Francisco Malavassi, Mėta Adutavičiūtė ir žurnalistas iš Rusijos, kurio tapatybė neatskleidžiama saugumo sumetimais.

Apžvalgą parėmė Atviros Lietuvos fondas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras