Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rytų Europos eurointegracijos kaina – milijonai emigrantų

Gytis Janišius
2016 08 31

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai teigia, kad iš Rytų Europos išvykę žmonės kuria didelę pridėtinę vertę juos priimančiose šalyse, bet labai pagilina ekonomines, socialines ir demografines problemas savo tėvynėse. Tai kaina, kurią moka Rytai, apsisprendę kurti bendrą ir vieningą Europą su turtingesniais Vakarais.

Iš Rytų Europos išvyko 20 mln.

Vos tik sugriuvo komunistinė santvarka Rytų Europoje, smarkiai išaugo emigracija į Vakarų Europą, Šiaurės Ameriką, Australiją, Izraelį ir kitas pasiturinčias valstybes. Tarptautinio valiutos fondo ekspertai skaičiuoja, kad regionas neteko per 20 mln. žmonių, daugiausia jaunų ir kvalifikuotų. Tai sudaro 6,25 proc. visų darbingo amžiaus asmenų. Pagrindinis emigrantų tikslas tebėra Vakarų Europa, tačiau JAV imigracijos tarnybos skaičiuoja, kad po 1990 m. smarkiai didėjo atvykstančių rytų europiečių skaičius. Jų bendruomenė piką JAV pasiekė 2010–2014 m., kai buvo priskaičiuojama beveik 2,1 mln. žmonių, iš jų per 424 tūkst. lenkų, 391 tūkst. rusų, 332 tūkst. ukrainiečių.

Po 1990 m. rytų europiečiai pabiro po visą pasaulį, ne tik Europą ar Ameriką. Štai Izraeliui 1990 m. buvo patys gausiausi imigrantų per visą gyvavimo istoriją, išskyrus 1949 metus. Per vienus metus atvyko beveik 200 tūkst. žmonių, iš jų 185 tūkst. iš buvusios SSRS. Panašios tendencijos tęsėsi dar 10 metų.

Baltarusija ir Rusija emigraciją sustabdė

Aptariant migracijos tendencijas matyti, kad labai svarbus faktorius buvo didelės dalies Rytų Europos šalių įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą. Panaikintos vizos ir leidimai judėti, laisvesnė darbo ir mokymosi rinka, bendra Europos erdvė paspartino migracijos srautus. Šie procesai nepaveikė Rusijos ir Baltarusijos, kurios pasirinko ne integraciją su kitomis Vakarų pasaulio šalimis, o atsiribojimo politiką.

Baltarusių emigracijos srautai nuo 1995 m. kasmet mažėjo ir iki pat dabar išlieka nedideli, palyginti su kaimynėmis. Pagrindinė baltarusių išvykimo kryptis yra Rusija, o apskritai migracijos saldo šalyje yra teigimas. Panaši situacija ir Rusijoje. Nors šioje šalyje paskutiniais metais fiksuojamas didėjantis išvykstančių skaičius, tokią statistiką labai lemia į tėvynę grįžtantys imigrantai iš Centrinės Azijos, o juos sėkmingai kompensuoja dar didesni naujų atvykėlių srautai iš tokių šalių kaip Ukraina. Šie duomenys atsispindi ir augančiame Rusijos gyventojų skaičiuje, o tai visai nebūdinga vyraujančioms tendencijoms Rytų Europoje.

Didžiausias iššūkis Rytų Balkanams ir Baltijos šalims

Didelė emigracija Rytų Europai graso dideliais rūpesčiais. Per du dešimtmečius BVP augimas neteko 7 proc. punktų, kuriais galėjo padidėti vietos ekonomikos. Talentų išvykimas stiprina spaudimą darbo rinkai, iškreipia dirbančiųjų ir nedirbančiųjų santykį, stabdo progresą ir inovacijas. Tiesa, išvykę emigrantai siunčia piniginę paramą gimtinėje likusiems giminaičiams, parvyksta apsipirkti, leidžia atostogas, tačiau, kaip pažymi ekspertai, tai nekompensuoja išvykimo praradimų.

Emigracijos mastai Rytų Europos šalis paveikė nevienodai. Labiausiai kenčia Rytų Balkanai ir Baltijos šalys.

1990 m. Bulgarijoje gyveno apie 9 mln. gyventojų, tai buvo daugiau nei Švedijoje ar Austrijoje. Šiandien Bulgarijoje suskaičiuojama jau tik 7,2 mln. žmonių, ir tai jau mažiau nei šiose dviejose Vakarų Europos šalyse. Ateities prognozės Bulgarijai irgi nieko gero nežada: iki 2030 m. gyventojų gali sumažėti dar 12 proc., iki 2050 m. net 28 procentais. Tokias nepalankias tendencijas lemia ne tik migracija, nedidelė gyvenimo trukmė, bet ir katastrofiškai mažas gimstamumas, nors visi šie reiškiniai susiję.

Nedaug geresnė situacija Rumunijoje, Moldovoje, Ukrainoje ar Baltijos valstybėse. Kaip rodo kitų šalių, sakykim, Šveicarijos ar Norvegijos, patirtis, gimstamumo didinimas yra ilgas ir nepatikimas kelias, todėl lieka vienas išbandytas metodas demografiniam ir ekonominiam balansui užtikrinti: kliautis imigrantais.

Migraciją lemia ir psichologinės priežastys

Pirmų sėkmingų rezultatų skatinant imigraciją Rytų Europoje pasiekė Estija. 2015 m. buvo pirmieji metai po SSRS žlugimo, kai į šalį atvyko daugiau žmonių, nei iš jos išvyko. Estijai padėjo šie faktoriai: ekonominis sąstingis kaimyninėje Suomijoje, kurioje gyvena didelė estų bendruomenė, ir karinis konfliktas Ukrainoje, iš kurios plūstelėjo imigrantai, turintys verslo ir giminystės ryšių prie Baltijos jūros.

Emigraciją iš Rytų Europos lemia ne tik ekonominės priežastys. Spartus ūkio augimas, mažėjantis nedarbo lygis, didėjančios algos nekoreliuoja su emigracijos srautais. Slovakijoje atlyginimai didesni nei Lietuvoje tik apie 10 proc., o štai emigracijos srautai mažesni net 11,5 karto.

Milenas Galabovas, bulgaras emigrantas, apsigyvenęs Amsterdame, taip aiškina savo išvykimo priežastį: „Dabar mes gavome galimybę gyventi normalų gyvenimą normalioje šalyje.“ Tokie ir panašūs pasisakymai rodo, kad rytų europiečiai yra praradę savo tapatybę ir ryšį su Tėvyne. Tai galima aiškinti komunistine valstybių praeitimi, ilgamečiu gyventojų priešinimusi valdžiai, ilgus amžius trukusiu ekonominiu atsilikimu, nesėkmingu perėjimu iš socializmo į kapitalizmą ir t. t.

Psichologinės nuostatos, religija, tradicijos, stiprus bendruomeniškumo jausmas gali veikti kaip svarūs apsisprendimo veiksniai ne mažiau nei ekonominės priežastys. Tai įrodo Izraelio pavyzdys. Nuo pat susikūrimo 1948 m. į šalį kasmet atvyksta tūkstančiai žydų, iš viso tokių jau daugiau kaip 3 mln., ir tam nekliudė nei sunki ekonominė situacija pirmais nepriklausomybės metais, nei karai, nei prasta saugumo padėtis, nei gyvenamojo būsto trūkumas.

Kaip pažymi profesorius Davidas Bartramas iš Jungtinės Karalystės, ne ekonominės priežastys, o socialinė padėtis labiau lemia žmogaus pasitenkinimą gyvenimu. Jo atliktas tyrimas, apklausus 42 tūkst. emigrantų užsienyje, atskleidė, kad daugumai rytų europiečių persikėlimas į Vakarų Europą laimės neatnešė, nors leido padidinti pajamas. Tokios tyrimo išvados ragina Rytų Europos šalių politikus svarstyti politikos priemones, kurios paskatintų išeivius grįžti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras