Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. liepos 18–31 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (29)

Algirdas Karijotas
2016 09 02

Užsienio politika

Liepos 19–20 dienomis Ukrainos premjeras Volodymyras Groismanas su vizitu lankėsi Briuselyje. Vizito metu Ukrainos premjeras susitiko su Europos Komisijos viceprezidentu, Energetinės sąjungos komisaru Marošu Šefčovičiumi, Europos Tarybos prezidentu Donaldu Tusku, Europos Komisijos prezidentu Jeanu Claude‘u Junkeriu, ES kaimynystės politikos ir plėtros komisaru Johannesu Hahnu, ES vyriausiąja užsienio reikalų įgaliotine Federica Mogherini, ES prekybos komisare Cecilia Malmstrom. Per vizitą Ukraina ir ES sutarė maksimaliai išnaudoti Ukrainos dujų tranzito galimybes, tuo klausimu artimiausiu metu bus sukurta ekspertų grupė. Taip pat ES svarstys 100 mln. eurų skyrimą Ukrainos energetiniam efektyvumui palaikyti. Šalis rugsėjo mėnesį tikisi gauti papildomų prekybos lengvatų ES rinkoje.

V. Groismanas ES vadovų prašė paremti ir pagreitinti sprendimo dėl bevizio režimo suteikimo Ukrainos piliečiams priėmimą. J. Junkeris pažadėjo sprendimą šiuo klausimu pateikti spalio mėnesį. Taip pat Ukraina norėtų paspartinti ES ir Ukrainos asociacijos sutarties priėmimą ir pasirašyti bendrą Ukrainos ir ES oro erdvės susitarimą. Be to, V. Groismanas ir ES skaitmeninės ekonomikos bei visuomenės komisaras Güntheris Oettingeris sutarė sukurti bendrą darbo grupę, kuri parengs veiksmų planą dėl Ukrainos prisijungimo prie ES skaitmeninės bendruomenės.

V. Groismanas EK vadovams padėkojo už paramą remiant Ukrainą dėl Rusijos agresijos, paragino ir toliau bendromis pastangomis siekti ir priversti Rusiją vykdyti Minsko susitarimus. ES pritaria Ukrainos pozicijai, kad rinkimai Donbase negalimi, kol neišspręsta saugumo situacija Ukrainos nekontroliuojamose teritorijose.

Kita vertus, V. Groismanas pasiguodė, kad Ukraina priėmė visas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pastabas, liko tik techniniai klausimai, o pinigų skirti jai delsiama. Paminėtina, kad eilinį pinigų pervedimą Ukrainai TVF suspendavo dėl „namų darbų“ neatlikimo ir vyriausybinės krizės. Savo ruožtu ES vadovybė patarė Ukrainai toliau tęsti reformas.

Vidaus politika

Liepos 17 dieną, sekmadienį, septyniuose mažoritarinėse apygardose (Voluinės, Ivano Frankivsko, Poltavos ir Ukrainos kontroliuojamoje Luhansko srities dalyje bei Dniepro, Chersono ir Černihivo miestuose) vyko papildomi rinkimai į Aukščiausiąją Radą. Balotiravosi 371 kandidatas, iš jų 85 buvo deleguoti partijų, o 286 išsikėlė patys. Voluinės srityje balsavo 48,8 proc. rinkėjų, nugalėjo partijos „Ukrop“ atstovė Irina Kostankevič, surinkusi 57,09 proc. rinkėjų balsų. Ivano Frankivsko srityje balsavo 37,89 proc. rinkėjų, čia taip pat nugalėjo partijos „Ukrop“ atstovas Viktoras Ševčenka, surinkęs 21,02 proc. rinkėjų balsų. Poltavos srityje balsavo 34,19 proc. rinkėjų, nugalėjo „Batkivščinos“ atstovas Ruslanas Bogdanas, surinkęs 21,06 proc. rinkėjų balsų. Luhansko srityje Stanyčno Luhanskėje balsavo 63,07 proc. rinkėjų, čia laimėjo partijos „Mūsų kraštas“ atstovas Sergejus Šachovas, surinkęs 40,49 proc. rinkėjų balsų. Dniepre balsavo 26,03 proc. rinkėjų, nugalėjo antiteroristinės operacijos savanorė, gynybos ministro patarėja Tatjana Ryčkova, surinkusi 44,57 proc. rinkėjų balsų. Chersone balsavo 16,38 proc. rinkėjų, čia laimėjo „Batkivščinos“ atstovas Jurijus Odarčenka, gavęs 25,40 proc. rinkėjų balsų. Černihive balsavo 34,64 proc. rinkėjų, nugalėjo save išsikėlęs korporacijos „Ukrbud“ prezidentas Maksimas Mikitasis, surinkęs 31,43 proc. rinkėjų balsų.

Socialinių tyrimų centro „Sofija“ atliktos apklausos duomenimis, 52 proc. apklaustųjų mato plataus masto karo su Rusija grėsmę, 34 proc. tokios grėsmės nemato. Taip pat pateikiami duomenys rodo, kad jei šiuo metu vyktų referendumas, 45 proc. apklaustųjų balsuotų už šalies stojimą į NATO, o 32 proc. pasisakytų prieš.

Šalies saugumo aktualijos

Liepos 20 ryte, pavažiavus keletą šimtų metrų nuo namų Kijeve, sprogo „Ukrainskaja pravda“ internetinio leidinio ir radijo stoties „Vesti“ žurnalisto Pavelo Šeremeto (gim. 1971 m. Minske) vairuojamas automobilis. P. Šeremetas nuo 1992 m. dirbo Baltarusijos televizijoje, nuo 1996 m. – „Belaruskaja delovaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius, vėliau – Rusijos televizijos kanalo „Pirmas kanalas“ (iki 2002 m. – visuomeninės televizijos kanalas ORT) komentatorius, vedė laidas apie įvykius Baltarusijoje. 1997 metais dėl konflikto su Baltarusijos valdžia po reportažo apie situaciją prie Lietuvos sienos buvo areštuotas dėl neteisėto sienos kirtimo, vėliau paliko šalį (faktiškai deportuotas) ir išvažiavo į Maskvą, o vėliau persikėlė į Ukrainą.

P. Šeremetas buvo aktyvus ir kritiškas tiek užsienio politikos (Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu), tiek šalies vidaus reikaluose, nepakantus korupcijai ir oligarchams. Jis taip pat buvo vienas iš Baltarusijoje rengiamo opozicinio internetinio leidinio „Baltarusijos partizanas“ steigėjų, rašė į jį straipsnius.

Paminėtina, kad paskutiniu metu P. Šeremetas ir jo žmona Olena Pritula, kuriai priklausė automobilis, skųsdavosi, kad jie yra sekami. O. Pritula yra laikraščio „Ukrainskaja pravda“ vadovė ir dalininkė, su P. Šeremetu augino du vaikus. Dar vienų sūnų P. Šeremetas turi su kanadiete fotografe Heidi Hollinger, su kuria gyveno Maskvoje. P. Šeremetas – antra auka „Ukrainskaja pravda“ redakcijoje. Pirmoji – ne be aukščiausios valdžios žinios 2000 m. nužudytas Georgijus Gongadzė.

Po įvykio Ukrainos vidaus reikalų ministro padėjėjas Antonas Geraščenka informavo, kad žurnalisto nužudymas buvo suplanuotas panaudojant sprogstamąjį įrenginį po vairuotojo sėdyne, ir čia įžiūrimas Rusijos specialiųjų tarnybų pėdsakas. Kad tai sąmoninga žmogžudystė, pranešė Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka. VRM tyrėjų duomenimis, sprogmens galia buvo 400–600 gramų trotilo ekvivalento. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Zorianas Škiriakas nurodė, kad be „rusiško pėdsako“ bus tiriamos ir kitos – profesinė veikla, priešiški asmeniniai santykiai – versijos, taip pat neatmetama, kad nusikaltimas planuotas prieš P. Šeremeto žmoną O. Pritulą, kurios automobilį jis vairavo. Prezidentas P. Porošenka, sušaukęs jėgos struktūrų vadovų pasitarimą, vadovauti tyrimo grupei pavedė policijos vadovei Chatijai Dekanoidzei. Tyrimo grupė buvo sudaryta iš prokuratūros, Ukrainos saugumo tarnybos (UST), kitų struktūrų darbuotojų. Ch. Dekanoidzė informavo jau esanti susitarusi, kad tyrime dalyvaus JAV federalinio tyrimo biuro agentai.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija tris kartus siuntė Rusijai protesto notas: dėl aneksuoto Krymo prijungimo prie Rusijos Pietų federalinės apygardos, dėl Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu lankymosi Kryme.

Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pranešė, kad esant įtarimams dėl veiklos, nukreiptos prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, sulaikytas vienas iš buvusios Regionų partijos vadovų Aleksandras Jefremovas. Jis buvo sulaikytas oro uoste, besiruošiantis išskristi į Vieną.

Ekonomikos aktualijos

Ukrainos ir Rumunijos dujų transporto sistemų operatoriai pasirašė susitarimą dėl sistemų sujungimo ir planuoja nuolatinį dujų tiekimą iš Ukrainos per Rumuniją į Bulgariją, numatant ir reverso režimą. Analogiški susitarimai yra pasirašyti tarp Graikijos ir Bulgarijos, tarp Bulgarijos ir Rumunijos. Paminėtina, kad rusiškų dujų tranzitas per Ukrainos dujų transportavimo sistemą 2015 metais siekė 67,1 mlrd. kubinių metrų ir kad Ukraina laipsniškai, iki 12,9 mln. kubinių metrų dujų per parą, padidino dujų importą iš Slovakijos (techninės galimybės leidžia srautą iki 40 mln. kubinių metrų per parą).

UST paskelbė laikinai stabdanti 243 Rusijos kompanijų veiklą Ukrainoje dėl jų bendradarbiavimo su separatistinių Donbaso teritorijų verslininkais. UST patikrinimo rezultatai perduoti šalies Ekonominės plėtros ir prekybos ministerijai, kurios specialistai nustatė, kad Ukrainos gamintojai galės kompensuoti šį Rusijos importo deficitą.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Per apžvelgiamą laikotarpį vyko tarptautinės karinės jūrų pratybos „Sea Breeze-2016“, jose dalyvavo 25 Ukrainos, JAV, Rumunijos ir Turkijos laivai. Pratybos vyko šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje, Odesos ir Mykolajivo srityse. Paminėtina, kad pratybos „Sea Breeze“ kasmet vyksta nuo 1997 metų.

Prezidentas P. Porošenka pasirašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų įstatymą. Taigi Ukrainoje ir juridiškai atsirado dar viena kariuomenės rūšis.

Ukrainos gynybos ministerijos Komunikacijos ir spaudos valdybos viršininkė Oksana Gavriliuk informavo, kad nuo šių metų pradžios kontraktą su kariuomene jau pasirašė per 40 tūkstančių karių, iš jų 4,5 tūkstančio – karininkai.

Per karinius mokymus prie Mykolajivo esančiame Šyrokij Lano poligone šaudant minosvaidžio vamzdyje sprogus 120 milimetrų minai žuvo 1 ir buvo sužeista 10 Ukrainos karių, iš jų 2 sužeisti sunkiai.

Į Kijevą pristatytas eilinis JAV paramos Ukrainai siuntinys. JAV patiekė Ukrainai bepiločių skraidančių aparatų (BSA) „RQ-11B Analog Raven Systems“, kurių vertė per 12 mln. JAV dolerių.

Antiteroristinė operacija

Liepos 18–31 dienomis paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo 39 iki 85. Per juos 20 Ukrainos karių žuvo ir 75 buvo sužeisti. Paminėtina, kad liepos 18 dieną Ukrainos kariai per parą patyrė didžiausius per paskutinius du mėnesius nuostolius (4 kariai iš 53-iosios brigados žuvo artilerijos sviediniui pataikius į jų pozicijas tarp Zaicevės ir Majorsko, kiti 3 kariai iš 93-iosios brigados žuvo kovinei pėstininkų mašinai Luhansko srityje užvažiavus ant sprogmens ir per vėliau vykusį mūšį su pasaloje tykojusiais separatistais).

Į Ukrainos nekontroliuojamą teritoriją įvažiavo dar vienas, 54-as Rusijos Federacijos „humanitarinis“ konvojus. Kaip visada, konvojus, susidedantis iš 54 vilkikų, kirtęs faktinę valstybinę, tačiau Ukrainos nekontroliuojamą sieną, patikrintas nebuvo. Rusų pateikiamos informacijos duomenimis, buvo įvežta maisto produktų, medikamentų, sporto inventoriaus, muzikos instrumentų. Paminėtina, kad vidutinė automobilių pakrova neviršijo 35 procentų.

Iš nekontroliuojamo Donbaso įkalinimo įstaigų Novotrojickės kontrolės praleidimo punkto rajone Ukrainai perduoti dar 23 kaliniai. Tai buvo šešta perduodamų nuteistųjų partija. Taigi Ukrainai jau perduota 110 nuteistųjų. Šiuo metu ruošiami dokumentai dar šimto kalinių perdavimui. Paminėtina, kad okupuoto Donbaso įkalinimo įstaigose yra keli tūkstančiai kalinių, iš jų apie tūkstantį norėtų bausmės atlikimą tęsti Ukrainos kontroliuojamoje dalyje.

JT plėtros programos spaudos tarnyba pranešė, kad 2015 metais karo veiksmai Donecko ir Luhansko srityse sąlygojo pramonės gamybos kritimą atitinkamai 34,6 ir 66 procentais. Paminėtina, kad 2014 metais gamyba šiose srityse sumažėjo atitinkamai 31,5 ir 42 procentais. Išlaidos, reikalingos Donbaso infrastruktūrai atkurti, vertinamos 15 mlrd. JAV dolerių.

ATO rajone per specialiąją operaciją buvo sulaikytas Ukrainos 53-iosios brigados vado pavaduotojas. Nustatyta, kad jis prekiavo šaudmenimis. Siekdamas asmeninės naudos, jis vien per paskutinį mėnesį separatistams pardavė per 5 tūkst. šaudmenų (7,62 ir 5,45 mm kalibro šovinių, granatų "РГД-5") ir už tai gavo 66 800 grivinų (apie 2 400 eurų).

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 29)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (2)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras