Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Taikos geopolitika

2016 09 07

Pastaruoju metu vis sudėtingiau kalbėti apie tarptautinę tvarką, o ją užtikrinti bandančioms institucijoms kyla daug strateginių, ekonominių ir tvarumo iššūkių. Šiame kontekste analitikai užsimena ir apie Jungtinių Tautų (JT) trapumą, kai pasaulyje reikia spręsti aktualias problemas: nuo konfliktų tokiose valstybėse kaip Sirija ar Iranas, Šiaurės Korėjos išsišokimų iki terorizmo, kibernetinio saugumo, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių, migracijos, Ebolos ar humanitarinių krizių. JT turi stipriųjų ir silpnųjų pusių, nes atotrūkis tarp to, ką organizacija siekia padaryti, ir to, ką ji nuveikia, auga. Antra vertus, JT svarba taip pat neišnyksta, kai valstybės nustato savo tarpusavio santykius ir (geo)politiką.

Ekspertų teigimu, JT turi keistis drauge su besikeičiančia aplinka, pertvarkyti funkcijas, struktūrą, finansinius mechanizmus, kad pavyktų siekti užsibrėžtų tikslų įvairiose plotmėse, vykdyti įsipareigojimus žmogaus teisėms, taikai ir tvariai saugumo plėtrai. Taip pat stiprinti valstybių bendradarbiavimą, nepamirštant pagarbos jų įvairovei. Pažymėtinas organizacijos vaidmuo yra statyti tiltus tarp didžiųjų galių, kad sunkiu ir įtemptu metu kuo mažiau nukentėtų tarptautinė bendruomenė, pavyktų pasirengti ateities krizėms.

Grėsmių atveju JT partneriais taptų pasauliniai ir regioniniai plėtros bankai bei privatūs finansinių išteklių šaltiniai, kadangi reikalingos investicijos, pavyzdžiui, į atsinaujinančią energetiką ar pasaulio ekonomikos augimo stiprinimą. Į sprendimų priėmimą aktualu įtraukti ir jaunus žmones, kad patys imtų kurti savo ateitį. Vienas iš tikslų – kovoti su jaunimo nedarbu, kitas – įnešti kuo daugiau pozityvių pokyčių. JT kelias yra sugebėti mąstyti praktiškai, įvertinant esamą situaciją, kadangi finansiniai ištekliai magiškai neatsiveria ir tai neįvyks mostelėjus burtų lazdele. Antra vertus, valdymas ir kelių ieškojimas – tam tikra kūryba, politinė valia, lyderystė ar net gyvenimo reformų programa. Joje JT gali būti stabilumo ir tvarios pasaulio tvarkos ramstis, kad galėtume kalbėti ne apie karo, o apie taikos geopolitiką.

Pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (377)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras